Globojamas seniausias Žagarės dvaro parko kaštonas

Lietuvos arboristų asociacija ėmėsi globoti seniausią Žagarės dvaro parko kaštoną, kuris jau ilgą laiką pažeistas Kretchmaria Deusta – agresyvaus grybo, kuris sukelia minkštąjį puvinį, kenkiantį medžio atsparumui ir įtakojantį medžio griūtį. Dėl šio grybo pažeidimų nuo 2016 m. senasis parko kaštonas prie Žagarės dvaro rūmų lūžo ne kartą. 2019 m. lapkričio 13 d. pašalinta dar 2016 m. atplyšusi kaštono dalis, o iš gana gausiai išleistų medžio atžalų Lietuvos arboristų asociacijos direktoriaus Renaldo Žilinsko iniciatyva bus bandoma auginti ir formuoti naują medelį.

                      Kaštonas Žagarės dvaro rūmų kieme ne veltui vadinamas seniausiu parko kaštonu – manoma, jog jis sodintas dar Naujosios Žagarės dvarą valdant didikams Zubovams XIX a. pr. Kai 1944 m. į Žagarės dvaro rūmus persikėlė vidurinė mokykla, veikusi čia iki pat 1975 m., kaštonas prie rūmų tapo viena pagrindinių vietų fotografijoms, ypač prasidedant ir baigiantis mokslo metams. O kur dar romantiški pasimatymai vakarais… Tačiau dėl Kretchmaria Deusta grybo pažeidimo 2016 m. gegužės pab. dalis kaštono atplyšo. Kretchmaria Deusta – grybas ir augalų patogenas, randamas vidutinio klimato šiaurės pusrutulio regionuose. Jis paplitęs daugelyje plačialapių medžių, įskaitant buką, ąžuolą, liepą, kaštoną, klevą ir sukelia minkštąjį puvinį, todėl buvęs iš pažiūros sveikas medis staiga gali lūžti, nes grybelis suardo apatinį medžio kamieną. Kadangi senojo Žagarės dvaro parko kaštono kamienas visiškai nenulūžo, jis dar buvo gyvybingas, tad bandyta pratęsti šio senolio medžio gyvavimo laiką. Su specialistų pagalba buvo sumažinta kaštono laja, atplyšusi šaka pakelta ir paremta taip siekiant prailginti medžio gyvavimo laiką. Tuomet šio kaštono gelbėjimas buvo unikalus atvejis Lietuvoje, nes dar nėra tekę pakelti gulinčio medžio. Atlikus pirminius gelbėjimo darbus kaštonas buvo laistomas, tręšiamas, tačiau vis dėlto atplyšusi šaka nebesužaliavo. Tuomet keletą metų ją pagyvino Joniškio žemės ūkio mokyklos moksleivių originalių inkilų ekspozicija, pavertusi kaštono šaką savotišku „paukščių daugiabučiu“. Nors sakoma, jog paukščiai daugiabučiuose negyvena, bet pasirodo kartais būna ir išimčių.

                      2019 m. vasarą vėtros metu kelių metrų aukštyje lūžo ir pagrindinis kaštono kamienas. Siekdama įamžinti seniausią Žagarės dvaro parko kaštoną, Žagarės regioninio parko direkcija 2019 m. lapkritį pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos arboristų asociacija, kurios direktorius Renaldas Žilinskas pasiūlė kaštoną globoti ir iš likusių atžalų išauginti naują medelį.

                      Lietuvos arboristų asociacijos (LARA) direktorius Renaldas Žilinskas medžių lajas profesionaliai tvarko nuo 2012 m. Jis – pirmasis Lietuvos aukštalipys arboristas, gavęs Europos arboristikos tarybos (European Arboricultural Council – EAC ) ETW (European Tree Worker) sertifikatą ir pirmasis įgijęs Tarptautinės arboristikos draugijos (International Society of Arboriculture – ISA) medžių rizikos vertinimo kvalifikaciją (Tree Risk Assessment Qualified – TRAQ). Kartu su kolegomis jis dirba ir su paminkliniais medžiais – užsiima senolių medžių būklės gerinimu ir sutvarkymu. Beje, R. Žilinskas dabar jau sertifikuotas senolių medžių priežiūros specialistas – neseniai įgijo  Europos arboristikos tarybos (European Arboricultural Council – EAC ) Veteran Tree Specialist – Practising Level sertifikaciją. Sutvarkyta jau daugiau nei pusšimtis įvairių paminklinių medžių: ąžuolų, bukų, liepų, maumedžių. Mūsų klimato sąlygomis minėti medžiai ilgiausiai gyvena. Šiam darbui reikia ypatingai profesionalių žinių ir patirties, nes medis gyvuoja kelis šimtus metų ir bet koks neteisingas įsikišimas gali ne pagerinti jo būklę, o sutrumpinti amžių ar net sunaikinti. Senoliai medžiai dažniausiai tvarkomi etapais. Pirmiausia vykdomas lajos sutvarkymas, dirvožemio būklės pagerinimas. Gelbėjimo procesas ilgas, trunka nuo 5 iki 10 ar daugiau metų.

Angliškas peizažinis Naujosios Žagarės dvaro parkas vienas gražiausių Lietuvoje, XIX a. pabaigoje buvo rekonstruotas ir išplėstas pagal žymaus dendrologo, Rygos sodų ir parkų architekto Georgo Friedricho Ferdinando Kuphaldto (1853-1938) projektą. Parkas sudarytas iš dviejų dalių. Prie rūmų esanti dalis suformuota dar Zubovų laikais, čia buvo terasos, takai, gėlynai, apskritas baseinėlis su fontanu. Įkuriant naująją parko dalį, dauguma medžių – atvežtinių ir savaime augančių – pasodinti tiksliai pagal projektą buvusiose dirbamose žemėse. Dideliame parko plote tų pačių rūšių augalai išdėstyti įvairiai – pavieniui, grupelėmis ir grupėmis. Tokie želdynai ilgai išlieka: ne taip juntamos spragos, sunykus kai kuriems augalams. Iki šiol parko ūksmingos alėjos, giraitės žavi atvykstančius, kelia nuostabą dendrologams, išlieka vienu didžiausių ir įdomiausių Lietuvos parkų.

Žagarės regioninio parko direkcijos iniciatyva 2013 m. paruoštas Žagarės dvaro parko sutvarkymo techninis projektas, kuris pradėtas įgyvendinti nuo 2019 m. pradžios ir vyks etapais.

Parengė: Žagarės regioninio parko direkcijos vyresn. specialistė Modesta Bielskienė