Gintarė Skaistė: „Šiuo metu būtina skatinti šalies ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas“

Finansų ministrė Gintarė Skaistė dalyvaudama Žinių radijo laidoje „Pozicija“, komentuodama galimai iškilsiantį poreikį papildomai skolintis, užsitęsus antrajai karantino bangai, pažymėjo, jog visos tarptautinės institucijos šiuo metu ragina palaikyti vartojimą.

„Visos tarptautinės organizacijos ragina palaikyti ekonomiką šiuo laikotarpiu ir netaupyti, nes tai atsilieps prarastomis darbo vietomis ir žlugusiais verslais, kas atneš daug didesnę bėda, nei būtų, jei pasiskolintume šiek tiek daugiau. Šiuo laiku skolintis galimybės yra tikrai geros, tuo pačiu nėra taikoma Stabilumo pakto taisyklė ir dar prasideda diskusijos, kiek ji bus taikoma ateinančiais metais. Todėl pirmiausia reikia galvoti, kaip išsaugoti darbo vietas, – teigė finansų ministrė. – Tačiau tuo pačiu visos tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad visos priemonės, kurių mes imamės skolintomis lėšomis, turėtų būti labai aiškiai pamatuotos, kokį efektą duoda ir visgi turėtume nedalinti pinigų per ilgai ir kai nereikia. Todėl sekame pulsą, kad priemonės būtų taiklios ir neišleistume pinigų ten, kur visgi jie neduoda to efekto. Iš praėjusios bangos turime tam tikrų pamokų, kai matėme, jog indėliai augo ir tam tikros įmonės, kurios nenukentėjo, visgi lengvus pinigus iš valstybės pasiėmė. Nekartojant tų klaidų mokomės iš to kas buvo ir stengiamės, kad priemonės būtų taiklios ir efektyvios“.

Tuo pačiu ministrė pabrėžė, jog skolos aptarnavimo kaštai mažėja, ateinančiais metais jie taip pat bus mažesni, tad ir skolintis šiandien bet kokiu atveju yra labai palanku.

„Reikia tik labiau koncentruotis į priemonių taiklumą, visgi nesiskolinti ir neužskolinti ateities Lietuvos, kai nereikia, bet visgi turėtume koncentruotis į ekonomikos transformaciją, į ekonomikos palaikymą, į darbo vietų išsaugojimą“.

Komentuodama visuomenėje kylančius klausimus dėl mokestinių lengvatų peržiūros, G. Skaistė pažymėjo, jog stebi viešas diskusijas socialiniuose tinkluose.

„Matome pamąstymus socialiniuose tinkluose, kur žmonės vienaip ar kitaip atsiliepia apie vienas ar kitas lengvatas: kas yra teisinga, kas neteisinga. Manau, artimiausiu metu sulauksime konkrečių visuomenės pasiūlymų, o kol kas analizę savarankiškai darome patys, vertiname“.

Atsakydama į klausimą, kokių mokestinių pakeitimų gali tikėtis Lietuvos žmonės, finansų ministrė teigė, jog kol kas sunku atsakyti, tačiau pirmiausia vertinamas lengvatų taiklumas ir teisingesnės mokestinės sistemos sukūrimo galimybės.  

„Pirmiausia reikia sau atsakyti į labai aiškius klausimus: kodėl lengvata atsirado, koks jos tikslas, gal tas tikslas jau įgyvendintas? Nes tarkime, jei lengvata įvesta, kad tam tikra verslo sritis atsigautų ar pradėtų vystytis ir tai jau yra įvykę, gal tiesiog tai lengvatai turi būti padėtas taškas, kad visi mokėtų vienodus mokesčius. Ir galbūt tų tikslų galima pasiekti kitais būdais, nei lengvata. Turime naujausias EBPO rekomendacijas, kurios taip pat kalba, kad reikia atsisakyti mokestinių lengvatų, nes jos iškraipo mokesčių sistemą ir daug tikslingiau efekto siekti tiesioginėmis išmokomis arba tam tikromis paslaugomis. Ir prie daugelio lengvatų, kai darome analizę, matome prierašą, jog didžioji dalis tos lengvatos naudos atiteko verslui, o ne žmonėms. Žmonės dažnai įsivaizduoja, jei padarysi mažesnį PVM maistui, tai visas maistas atpigs 10 procentų ir bus labai smagu. Bet praktika parodo, kad žmogui atitenka dvi dešimtosios, o verslui ar tarpininkams – likusios 8 dalys. Tai turbūt reikia pagalvoti, kiek biudžetas netenka ir galbūt tiesiog duoti žmonėms didesnius atlyginimus, didesnes pensijas, kad jie galėtų tikslingiau nusipirkti maisto, nei priėmus vieną ar kitą lengvatą. Labai tikslių pasakymų kas keisis, šiandien dar tikrai neturime, reikia užbaigti tą analizę, įsivertinti labai gerai ir tada apsispręsime“, – teigė G. Skaistė.

Kalbėdama apie galimai sumažėjusį šalies konkurencingumą, jei tam tikrų lengvatų būtų atsisakyta, ministrė teigė, jog reikia žiūrėti į tarptautinį kontekstą, tačiau bendros tendencijos rodo nebūtinų lengvatų atsisakymą.

„Konkurencingumo galimas mažėjimas yra viena iš problemų, kurias mes irgi  analizuojame. Kaip prierašas prie lengvatos, kad ji neefektyvi ir galima tų pačių tikslų pasiekti kitaip, taip pat yra prierašas, kad kitos šalys tą lengvatą taiko ir jei mes jos netaikysime, situacija bus blogesnė pas mus. Reikia žiūrėti visą tarptautinį kontekstą, bet kas nuteikia pozityviai – tokios tarptautinės organizacijos, kaip Europos Komisija, EBPO, irgi pradeda kelti klausimą dėl lengvatų, kurios yra neteisingos ir reiktų visgi kitais metodais siekti tų pačių tikslų. Tai nuteikia pozityviai, kad ir tarptautiniame kontekste galėsime pereiti prie tvaresnio modelio ir teisingesnės mokesčių sistemos ir tas konkurencingumas išliks nepakitęs“.

Galų gale atsakydama į išsakomą kritiką, jog daliai verslo atstovų mokesčių sumokama dalis išaugs, finansų ministrė G. Skaistė pabrėžė, jog lengvatų peržiūra vykdoma ne šiaip sau, o dėl geresnių viešųjų paslaugų žmonėms.

„Aš visada sakau, kad mokesčiai yra skirti surinkti daugiau lėšų tam, kad valstybė galėtų efektyviai teikti viešąsias paslaugas. Surinkę daugiau lėšų į biudžetą mes galėsime daryti daug kitų gražių ir svarbių dalykų – dėl švietimo sistemos, dėl pensijų sistemos, dėl skurdo mažinimo, o tai yra labai svarbu“.

Visą interviu su finansų ministre galite peržiūrėti čia. 

Finansų ministerijos inf.