Geopolitikos diagnostika: Jungtinė Karalystė – Kinija – Vokietija

Jungtinė Karalystė
 
Faktas:
 
Karalienė Elžbieta II patenkino premjero Boriso Johnsono prašymą suspenduoti parlamento funkcijas ir pasitraukti iš Europos Sąjungos be sutarties. Tačiau parlamentarai priėmė sprendimą, jiems palankiai įvykus kitiems balsavimams, dar kartą atidėti pasitraukimą iš ES.
 
Diagnozė:
 
Pagaliau pasirodė, kokią tikrą galią turi britų monarchai – jie gali sustabdyti visą šimtmetinę šalies demokratinę sistemą. Premjeras rado būdą padaryti tai, ko nesugebėjo ar nesiryžo ji pirmtake ir pasiryžo savo – vyriausybės vadovo – valia išvesti šalį iš brexitinės suirutės. Tačiau parlamentas kaip pat moka „ginti save“ – dar prieš suspendavimą sugebėjo priimti sprendimus, užkertančius kelią premjero „savivalei“.
 
Galima svarstyti gausybę scenarijų, kaip dabar bus – vis tik laimės Johnsonas, brexitas bus atidėtas, vyks rinkimai ar parlamentas nepaklus Karalienei… Tai spėlionės. Pildosi, tačiau, emocingasis scenarijus, kurį iš pat pradžių atmetinėjo ir Londonas, ir Briuselis: nepamatuotų ambicijų, pykčio, keršto ir pagiežos atmosferoje greit sutarti tikrai nepavyks.
 
Ir jeigu jau sena klasikinė demokratija nebesusitvarko savo pačios emocijose, tai kyla klausimas… ar iš viso ta demokratija tebėra tokia nepamainoma, kaip apie ją teberašo vadovėliai?
 
Kinija
 
Faktas:
 
Pekino valdžia nedrįsta pakartoti Tiananmenio skerdynių Hong Konge.
 
Diagnozė:
 
Kinijos krizė gilėja. Nesutramdžius protestuotojų neramumų tik daugės ir protestai gal būt persimes į kontinentinę Kiniją, sutramdymas gi reikš oficialios politikos „viena šalis – dvi sistemos“ pabaigą, pabaigą idėjos su kuria Pekinas bandė vienyti sau nepriklausančias Kinijos dalis.  
 
Protestuojančių areštai bei raginimai studentams rimtai pradėti mokslo metus  yra tik tabletės ten, kur reikia chirurgo įsikišimo. Reikia aiškaus sprendimo, kurio Pekinas nesumanė, nes tokios situacijos nebuvo numatęs. O problemų tik daugėja – nuo ekonomikos nuosmukio, prekybos karo su JAV iki niekaip nerimstančio Tibeto ar Katalikų Bažnyčios reikalų. Ar kažkuo neprimena Sovietų Sąjungos, praslinkus dešimčiai metų nuo žavios propagandinės olimpiados?
  
Vokietija
 
Faktas:
 
Rinkimus Saksonijoje ir Brandenburge formaliai laimėjo valdančiosios partijos, tačiau „Alternatyva Vokietijai” (AfD) pasirodė kaip sparčiai auganti politinė jėga.
 
Diagnozė:
 
Rinkimų rezultatai leidžia daryti tris išvadas:
Pirma. Dešinysis „perversmas“ atidedamas – valdančiųjų agonija tęsiasi. Brandenburgo rinkimus formaliai laimėjo socialdemokratai (26 proc. balsų) Saksonijos – krikščionys demokratai (32 proc.) Tai iš esmės labai maži skaičiai, kažkada į absoliučią daugumą pretendavusioms partijoms. Abiejose federalinėse žemėse laimėtojams ant kulnų lipa „Alternatyva Vokietijai“, propaguojanti daugiau vokiško tautiškumo turinčią politiką, atsargiau žiūrinčią į Europos integracijos gilinimą, ir atsivėrimą migrantams, raginančią rūpintis visų pirma Vokietijos, o ne integruotos Europos interesais. Aišku, kad tai nėra „nelaimingas atsitikimas“, tai – tendencija.
 
Antra. „Žalioji“ alternatyva blėsta. Vokietijos Žaliųjų partija abiejose federalinėse žemėse užsitikrino vietas valdžioje, tačiau gavo mažiau balsų nei tikėjosi. Atrodo, kad „žalioji banga“ taip ir nevirsta politiniu cunami.
 
Trečia. Rytų ir Vakarų Vokietijos tolsta viena nuo kitos. Politikos tendencijos vis labiau skiriasi, buvusios Rytų Vokietijos gyventojai vis panašesni į lenkus ar vengrus, bet ne į kokius nors prancūzų (ar rusų) draugus.
 
Egidijus Vareikis
Seimo narys