Gabiems vaikams lieka vis mažiau dėmesio

„Švietime reikia stabilumo, mažiau pokyčių, o jei jie būtini – kad vienas kitam neprieštarautų, bet papildytų vienas kitą. Reikia, kad būtų parengiami mokytojai. Reikia mokyklos, kurioje vaikai norėtų mokytis, mokytojai dirbti, o tėvai – bendradarbiauti“, – lūkesčiais pasidalija Panevėžio rajono Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė

PUPP-o rezultatai neturėtų nulemti vaiko ateities

2024–2025 mokslo metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai lems ar dešimtos klasės mokiniai galės pereiti į gimnaziją? Tie, kurių rezultatas nebus įvertintas bent ketvertuku tais metais į gimnaziją pereiti negalės.

„Patirtis rodo, kad kartais būna atvejų, kai vaikas dešimtą klasę baigia gan prastu rezultatu, bet 11–12 klasėse jo mokymosi rezultatai iš esmės pasikeičia, nes jis jau yra apsisprendęs, ko gyvenime nori. Jis gimnaziją baigia nors ir ne pačiais geriausiais, bet pusėtinais rezultatais, įstoja į kolegiją ar kokią kitą ugdymo įstaigą ir siekia savo tikslų. Ir būna tokių atvejų, kai mokinys gana neblogais pažymiais baigęs dešimtą klasę, gerais pažymiais išlaikęs PUPP-ą, neišlaiko egzaminų dvyliktoje klasėje. Manau, dešimtos klasės rezultatas, nebūtinai parodo, kaip  mokinys baigs gimnaziją. Būna labai įvairių situacijų ir kategoriškai nuspręsti, gali ar ne mokinys mokytis gimnazijoje, nereikėtų“, – apie kitais mokslo metais atsirandančią naujovę kalbą Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė.

Šiais mokslo metais dalis klasių jau mokosi pagal naujas programas, tačiau pirmieji darbo pagal jas metai pedagogams nesuteikia optimizmo. „Mokytojai teigia, kad daug programų nedera tarpusavyje, kad yra labai daug perkėlimų, kad reikia mokytis dalykų, kurie yra tęsinys dar nepraeitų temų“, – sako Smilgių gimnazijos vadovė.

Įtraukusis ugdymas: ar tas švietimo kelias?

„Mokyklose daugėja specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų. Nors įdarbinama vis daugiau padėjėjų, bet mokytojui dirbti didelėje klasėje, esant keliems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo poreikių, yra labai sunku, – pabrėžia gimnazijos vadovė. – Labai sudėtinga mokytojui paskirstyti dėmesį, nes klasėje yra labai įvairių gabumų vaikų ir kiekvienam jų reikalingas dėmesys. Tik labai gaila, kad mūsų šalyje pastaruoju metu kalbant apie įtraukųjį ugdymą akcentuojami specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai, o gabiesiems dėmesio lieka vis mažiau,  – sako pašnekovė, akcentuodama, kad mokyklų tinklo formavimo reikalavimai, nustatantys didelį mažiausią mokinių skaičių klasėje, ir įtraukusis ugdymas, sunkiai suderinami dalykai. – Peršasi išvada, kad taip elgiantis stengiamasi paskatinti privačių mokyklų steigimą. Matydami situaciją valstybinėse mokyklose, tėvai, norėdami, kad jų vaikas gautų išsilavinimą, leis jį į privačią mokyklą, kur ir klasės mažesnės, ir beveik nėra vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių. Reikalavimai mokytojui ir mokyklai labai dideli, bet galimybių rezultatui pasiekti nelabai suteikiama.“

Kuo mažesnė mokykla, tuo sudėtingiau

Pasak pašnekovės, susidaranti situacija valstybinėse mokyklose ne vieną pedagogą pastūmėja permąstyti savo pasirinkimą, dar labiau padidinat mokytojų trūkumą. „Manau, mokyklų tinklo pertvarka didinant mokinių skaičių klasėje yra valstybės bandymas sumažinti pedagogų trūkumą, bet ar visos šios reformos pasekmės įvertinamos. Jei nebus priimta kitokių sprendimų, rudenį dalis gimnazijų, negalėdamos surinkti mažiausio mokinių skaičiaus, taps pagrindinėmis mokyklomis ar progimnazijomis. Vadinasi, sumažės pamokų skaičius ten dirbantiems pedagogams. Kuo mažesnė mokykla, tuo sunkiau pritraukti specialistus dėl mažo krūvio“, – apie reformos galimas pasekmes kalba Asta Kačarauskienė.

Šiuolaikinis  mokytojas, norintis gauti pajamų, kurių užtektų adekvačiam gyvenimui, yra priverstas imti didesnį pamokų skaičių. „Didelis krūvis neigiamai atsiliepia jo poilsiui, nes dalis darbų tenka daryti miego sąskaita, nebelieka laiko savo pomėgiams, savišvietai. Jo gyvenimas įspraudžiamas tarp darbo ir sutrumpėjusių miego valandų, – pedagogų gyvenimą apibūdina Smilgių gimnazijos direktorė. – Atlyginimų padidinimas sustiprintų mokytojų motyvaciją ir padidintų šios profesijos prestižą.“

Pedagogų kvalifikacija ir finansavimas

Kylantys reikalavimai, tėvų lūkesčiai, didesnis atlyginimas skatina mokytojus tobulėti, bet, pasirodo, kvalifikacijos didinimas yra įspraustas į finansinius rėmus.

„Mūsų gimnazijoje ir turbūt daugumoje šalies gimnazijų, didelė dirbančių mokytojų dalis yra aukštos kvalifikacijos, bet tokiems pedagogams mokykla negali duoti daugiau valandų, nes nebeįtelpame į mums skirtus finansus, – sako direktorė. – Kuo daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų mokykloje, tuo daugiau lėšų reikia jų išlaikymui. Mokinio krepšelis nesusietas su mokytojų kvalifikacija. Jo dydis priklauso tik nuo vaikų skaičiaus.“

Nuo vaikų skaičiaus priklauso ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo galimybės. Mokyklai, turinčiai mažiau mokinių, tenka ieškoti pigesnių mokymų, organizuoti grupinius seminarus. „Ne visada pasiseka su lektoriais. Pasirenkant programą, kurios lektorius mažiau žinoma, perki katę maiše. Kartais labai gerai pasiseka, kartais nelabai. Būna atvejų, kai lektorius pateikia pasenusias žinias. Stengiamės lektorius ieškoti atsižvelgdami į kolegų rekomendacijas“, – kvalifikacijos kėlimo organizavimo patirtimi dalijasi Smilgių gimnazijos direktorė.

Lūkesčiai: ateities mokykla

„Įsivaizduoju, kad mokykloje turėtų būti daugiau ramybės, nes visi dabar esame bėgime. Bėgime dėl pokyčių, dėl didelių klasių, dėl atsakomybių,  –  paklausta, kokia turėtų būti mokykla, mintimis dalijasi Smilgių gimnazijos direktorė Asta Kačarauskienė. –  Norėtųsi stabilesnio darbo, mažiau reformų, kad vieną sykį pagaliau viskas nusistovėtų, kad mokytojas galėtų daugiau dirbti ne su dokumentais, o konkrečiai su vaikais, kad jam tikrai būtų užtikrinta pagalba, būtų suteikiamos darbui reikalingos priemonės. Ateina naujos technologijos ir labai svarbu, kad mokyklos turėtų finansų joms įsigyti. Dabar, nors ir labai stengiamės, neturime viso to, ko reikėtų šiuolaikinei mokyklai, nes viskas labai brangu. Žinoma, stengiamės neatsilikti, nemažai priemonių turime, bet tam reikia įdėti labai daug pastangų.“

Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš gimnazijos interneto svetainės. Gimnazijos veiklos akimirkos