Funkcinės zonos strategija: lūkesčiai ir galimybės

Mintimis apie Panevėžio regiono ir Panevėžio rajono galimybes įgyvendinant Panevėžio regiono funkcinės zonos strategiją dalijasi Panevėžio regiono tarybos pirmininko pavaduotojas, Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.

Gerb. mere, prieš porą savaičių savivaldybės puslapyje paskelbta 2024–2029 m. Panevėžio regiono funkcinės zonos strategijos projekto santrauka. Ir beveik pačiame projekto santraukos viršuje įrašyta, kad nepakankamas funkcinės zonos  patrauklumas joje kurti verslą, investuoti, gyventi, dirbti, studijuoti ar keliauti. Kuo vadovaujantis atsirado toks teiginys?

Be abejo, tam teiginiui atsirasti įtakos turėjo atliktas vertinimas, kokiose vietose žmonės aktyviausiai lankosi. Panevėžio regione pasigendama patrauklumo, kuris skatintų turizmą, investicijų pritraukimą.

Kalbant apie turizmo plėtrą, laisvalaikio  praleidimą, didelio patrauklumo objekto, kuris skatintų atvykti į mūsų regioną, nėra, bet kiekvienoje savivaldybėje yra puikių ir įdomių objektų, nors regionas turi savų privalumų. Panevėžio regiono funkcinė zona užima dalį Aukštaitijos etnografinio regiono. Šiaurinė jos dalis – Rokiškio, Kupiškio ir Biržų rajonai – reprezentuoja Sėlių kraštą. Dalis Panevėžio, Pasvalio ir Biržų rajonų teritorijos priskiriama Šiaurės Lietuvos regiono intensyvaus karsto žemių grupei ir pasižymi kontrastingu lygumų, piliakalnių ir karstinių įgriuvų, unikaliu gamtiniu kraštovaizdžiu. Kuriami ir bendri maršrutai. Pavyzdžiui, Pasvalio ir Biržų rajonų savivaldybės vysto bendrus pažintinius maršrutus su Žiemgalos regionu, Panevėžio miesto ir Panevėžio, Pasvalio bei Rokiškio rajonų savivaldybės dalyvauja Jono Pauliaus II piligrimų maršruto ir Šv. Jokūbo kelio maršruto vystyme ir palaikyme. Panevėžio miesto, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse 2024 m. sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias „Penkių kūrėjų kelias“, apjungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas. Kupiškio  ir Pasvalio rajonų savivaldybės bendradarbiauja kuriant turizmo klasterį turizmo paslaugų pasiūlos plėtrai. Tačiau tai tik pradžia, dar negalinti sukelti didesnį žmonių susidomėjimą ir į visą regioną pritraukti daugiau lankytojų. Kad ir Panevėžio rajone esantis stumbrynas. Žmonės į jį atvažiuoja, pasižiūri, o kas toliau?.. Ir nebeturime daugiau ko pasiūlyti. Tikimės, kad įgyvendinant Strategiją pavyks padidinti lankytinų objektų prieinamumą ir pagerinti regiono savivaldybių veiklos koordinavimą turizmo srityje. Jau esame aptarę, kad turizmo koordinavimo imsis Biržų turizmo informacijos centras. Tikimės, kad biržiečiai sujungs regionų turistinius objektus, pasiūlydami regiono svečiams patrauklių maršrutų.

Strategijos pristatyme įrašyta, kad regionas nepatrauklus ir verslui.

Prieš kurį laiką man teko išklausyti priekaištų, kodėl savivaldybė neskelbia viešųjų pirkimų elektromobilių įkrovimo aikštelėms įrengti konkurso. Mano atsakymas buvo vienareikšmiškas: vietas elektromobilių įkrovimui kaimeliuose galime parinkti, bet ten nėra nė vieno elektromobilio. Skelbti viešųjų pirkimų konkursus nedalyvaujant verslui, neįvertinus galimybių pritraukti norinčių ta paslauga pasinaudoti, yra beprasmis sprendimas.

Tas pats ir su verslu. Galbūt kai kuriose vietose savivaldybės gali inicijuoti verslo atėjimą, bet jo perspektyva labai abejotina. Verslas gali įsitraukti į bendrą paslaugų kompleksą.  Trakime, atsiranda patrauklus regioną apjungiantis maršrutas, atsiranda ir maitinimo, ir pramogų, ir nakvynės paslaugų poreikis.

Be to, verslo plėtrai įtakos turi ir kiti dalykai. Vienas jų – demografinė regiono padėtis. Deja, statistika ne mūsų pusėje. Demografiniai rodikliai rodo gyventojų skaičiaus mažėjimą, spartesnį nei bendrai Lietuvoje visuomenės senėjimą. Nuo 2020 iki 2024 metų regione fiksuojamas 4 proc. gyventojų skaičiaus mažėjimas. Tai neigiamai atsiliepia investiciniam patrauklumui.

Verslui nepatrauklūs ir regiono keliai. Prie nemažos dalies patrauklių objektų veda žvyrkeliai, atstumiantys dalį potencialių lankytojų. Nėra žmonių, nėra galimybių verslui vystytis. Viena iš galimybių verslui pritraukti yra kelių gerinimas, dėl ko į tas vietas padidėtų lankytojų srautai, atsirastų ir paslaugų poreikis, ir galimybė verslui.

Vienas iš uždavinių – plėsti Funkcinės zonos gyventojams prieinamas judumo, viešojo transporto paslaugas.

Tikimės, kad 2024–2029 m. Panevėžio regiono funkcinės zonos strategija padės pagerinti viešojo transporto paslaugas. Panevėžio rajonas planuojame prisijungti prie Panevėžio mieste nuo 2023-iųjų spalio mėnesio veikiančios e-bilieto sistemos. Prie šios sistemos planuoja jungtis ir Pasvalio rajonas. Kitos regiono savivaldybės kol kas jungtis prie e-bilieto sistemos neketina.

Buvo svarstoma galimybė įsteigti vieną visą Panevėžio regioną aptarnaujančią viešojo transporto įmonę, bet kol kas tokio sprendimo nesame priėmę. Gal ateityje toks sprendimas ir bus priimtas, nes Panevėžio rajonas visai neturime keleivių pervežimo paslaugas teikiančios įmonės, kitos savivaldybės turi, bet jų turimi transporto priemonių parkai toli gražu nėra galingi ir modernūs. Manau, prie klausimo steigti vieną regioną aptarnaujančią viešojo transporto įmonę grįšime.

Kalbose apie Žaliąjį kursą neretai nuskamba raginimas savivaldybėms įsigyti elektrinius autobusus. Tai tik paraginimas ar savivaldybės ir kitaip skatinamos juos įsigyti?

Panevėžio rajono atvejis yra kiek kitoks, nes mes, kaip minėjau, neturime autobusų parko. Didžioji sutarčių dėl pavėžėjimo dalis baigiasi kitų metų rudenį, mąstome galimybę skelbiant viešąjį paslaugos pirkimo konkursą orientuotis į tvaresnes transporto priemones. Žinoma, į pirkimo sąlygas įrašyti, kad konkurse dalyvaujančios įmonės privalo pavėžėjimo paslaugą teikti elektrobusais galima, bet kiek įmanoma būtų tokį reikalavimą įgyvendinti? Mūsų rajone yra kaimų, nutolusių 40 ir daugiau kilometrų nuo Panevėžio, ką daryti, jei ten nuvažiavęs autobusas išsikraus? Statyti įkrovimo aikštelę dėl užsukančio elektrinio autobuso būtų prabanga. Norai yra, bet turime įvertinti ir galimybes. Labai didelis klausimas, ar atsirastų toks paslaugos teikėjas, kuris galėtų teikti pavėžėjimo paslaugas vien elektriniais autobusais.

Panevėžio rajono savivaldybė turite nusimatę prie Ramygalos pramonės zoną, gal yra vilčių, kad įgyvendinant strategiją ir čia pajudės reikalai?

Rengiant strategiją orientavomės į didesnės pramoninės zonos prie Rail Baltica netoli Gustonių plėtrą. Ramygalos klausimas svarstomas Panevėžio rajono taryboje. Nusprendėme skelbti viešuosius konkursus dėl trijų sklypų ir, kas džiugu, jau yra besidominčių šiais sklypais. Per liepos mėnesį Ramygalos reikalai galbūt pajudės. Jei neatsiras norinčių investuoti, idėjos kurti prie Ramygalos pramonės zoną atsisakysime.

Strategijos įgyvendinimas priklausys ne tik nuo savivaldybių, bet ir nuo lėšų, skiriamų regionų plėtrai.  Tai gal centrinė valdžia pradeda suprasti, kad savivaldybės yra pajėgios pačios spręsti, kas joms yra svarbiausia?

Atvirai pasakius, nejuntu, kad centrinei valdžiai labai rūpėtų regionai. 30 metų dirbu savivaldoje ir 30 metų girdžiu kalbas apie regionų stiprinimą. Tačiau realiai reikalai iš vietos nejuda. Noras iš viršaus reguliuoti, neleidžiant savivaldybėms pačioms spręsti savų problemų, dar stiprus. Vis dar primetami dalykai, kurie savivaldai nėra aktualūs, o imtis reikalingiausių darbų neleidžiama, pasakant, kad taip daryti negalima. Kad ir nuotekų tvarkymas. Nuotekų surinkimas rajonams labai reikalingas, bet centrinė valdžia sumažino šių projektų finansavimo ES lėšomis intensyvumą. Savivaldybei įgyvendinti vandentvarkos projektus per brangu, o kaimams šie projektai labai reikalingi. Didelių problemų turime su keliais, bet centrinė valdžia, teigdama, kad tvarkytinuose keliuose mažas eismo intensyvumas, neskiria lėšų. Sutinku, eismo intensyvumas mažas, bet taip yra todėl, kad kelias prastas. Jį išasfaltavus, intensyvumas tikrai būtų nepalyginamai didesnis. Tačiau į tai skirstant lėšas keliams tvarkyti neatsižvelgiama. Tas pats ir dėl švietimo. Savivaldybė turėtų apsispręsti, kiek mažiausiai vaikų turi būti klasėje, o ne iš  viršaus nurodyti, kad klasėje mažiausiai turi būti 21 mokinys.

Ir dėl centrinės valdžios pasitikėjimo savivalda. Kai kas nors negero atsitinka, visi lekia į savivaldybes ir pastarieji įvykiai rodo, kad mes puikiai susitvarkome, ar tai būtų pandemija, ar karo pabėgėliai. Savivaldybėse dirba puikios Tarybos ir mes patys daugelį klausimų esame pajėgūs spręsti be nurodymų iš viršaus. Reguliavimas nieko gero neduoda. Mes kartais juokaujame, kad gauname raštus, juos perskaitome ir nieko nesuprantame. Kelis kartus tenka skaityti, ir tai ne visada pavyksta suvokti, kas dokumente rašome. Taip ir nesuprantame, ar dėl tokio rašto kalti jo rengėjai, ar vertėjai, nesugebėję tinkamai išversti į lietuvių kalbą.

O kokius projektus šiuo metu įgyvendina Panevėžio rajono savivaldybė?

Finansuojamų ES lėšomis – nė vieno. Iš savų lėšų statome dviejų vaikų darželių priestatus. Plečiama Velžio gimnazija – įrenginėjami mansardiniai aukštai.  Baigiame projektuoti papildomas Paliūniškio mokyklos patalpas. Kai pajudės ES finansuojami projektai esame pasirengę statyti naują vaikų darželį Molainiuose. Iš regionams skirtų lėšų Velžyje statysime verslo centriuką. Nepaisant sumažinto paramos teikimo intensyvumo, imsimės vandentvarkos projektų. Šiemet baigsime įrengti stadioną Dembavoje. Iš sporto rėmimo fondo gavome pusę milijono eurų. Daug investuojame į melioraciją, kelių ir gatvių tvarkymą.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš JP.lt