Nijolė Stakėnienė: esperanto – pomėgis, teikiantis daug gerų emocijų

Kartą į Akmenės vidurinę mokyklą, kurioje mokiausi, užsuko miestelio chirurgas pasidalinti įspūdžiais iš Pasaulinio esperantininkų kongreso, vykusio 1966 metais Budapešte. Jame dalyvavo apie 4000 dalyvių. Sunku buvo patikėti gydytojo pasakojimu, kad keli tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio susikalba be vertėjų.
 
Po to netikėtai tėvuko bibliotekoje radau  K. Puodėno „Lietuvių–esperanto kalbų žodynėlį“.
Tuomet tariau sau: aš tą kalbą tikrai išmoksiu.
 
Atvykusi studijuoti į Vilnių vieną dieną pamačiau mieste didžiulius plakatus, kviečiančius  mokytis esperanto kalbos. Tris mėnesius Profsąjungų rūmuose, dabar jau nugriautuose,
vienas žymiausių Lietuvos esperantininkų  Vytautas Šilas mokė mus šios nuostabios kalbos subtilybių.
 
Per tą laikotarpį gavau šios kalbos pagrindus. Tačiau ir savarankiškai daug skaičiau, mokiausi naujų žodžių, o vasarą išvykau į Jaunimo esperantininkų stovyklą prie Uralo, į Baškiriją.
Dešimt dienų nuo ryto iki nakties jaunimas iš visos buvusios Tarybų Sąjungos bendravome tik esperantiškai. Ledai buvo pralaužti. Grįžus esperantiškai jau galėjau laisvai kalbėti.
Tuomet įsijungiau į klubo Juneco, kuriam vadovavo Vytautas Šilas, veiklą.
Laikraštis „Vakarinės naujienos“ geranoriškai spausdino straipsnius apie Vilniaus esperantininkų jaunimo klubo darbus. Buvome jauni ir pilni entuziazmo.
 
Dėl įvairių gyvenimo peripetijų prie esperanto kalbos tai priartėdavau , tai nutoldavau, bet visada maniau ir manau, kad tai fantastiška idėja,leidžianti pažinti pasaulį ir bendrauti su kitos tautybės žmonėmis be jokių problemų.
 
1998 metai Berlyne Pasaulinio kongreso metu su esperantininkais iš Vokietijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos įsteigėme Socialinių darbuotojų esperantininkų sąjungą. Turėjome ir savo leidinį, kuriame dalijomės socialinio darbo patirtimi. Tuo metu dirbau toje srityje, tad esperanto  pasitarnavo ir kaip tobulėjimo įrankis.
 
Kai tekdavo būti komandiruotėje kitoje šalyje, visada susirasdavau to miesto esperantininkus ir maloniai pabendraudavome.
 
Kai manęs klausia, kas man yra esperanto kalba – pomėgis ar galimybė naujiems pažinimams, atsakau, kad vis tik pirmiausia tai yra pomėgis, teikiantis daug gerų emocijų. O dalyvaujant renginiuose, turi ne tik galimybę susipažinti su įdomiais žmonėmis, sužinoti kažką naujo, bet ir skleisti žinią apie savo šalį.
 
Būtent esperanto kalba prieš metus  man padėjo apkeliauti visą Bretanę, nes į šį regioną nuvykau pakviesta esperantininkų. Ta kelionė vadinosi Rondvojadžo, kas reiškia „kelionė aplink“.
25 dienas Bretanės esperantininkai vežiojo mane iš miesto į miestą, rengdami susitikimus su to miesto esperantininkais, rodė savo krašto grožybes ir su didžiausiu susidomėjimu klausė mano paskaitų apie Lietuvą, o jų buvo 12. Smagiausia  tai, kad keletas esperantininkų iš Bretanės dalyvavo praeitų metų Baltijos esperantininkų  dienose (BET-55) Panevėžyje. Jie atvyko savo akimis pamatyti mūsų gražų kraštą ir liko sužavėti.
 
Savo kelionės po Bretanę metu sužinojau apie E-Sumoo.
Visi matėme, girdėjome japonų galiūnų konkursus, kurie vyksta šešis kartus per metus ir trunka po 15 dienų. Žymus japonų esperantininkas Hori Jasuo šio konkurso sąlygas pritaikė esperantiškam judėjimui. O jų esmė tokia:
Užsiregistruoju ir įsipareigoju 15 dienų kasdien perskaityti kažkiek puslapių esperantiškai.
Kas penkias dienas parašau, ar man  tai pavyko.
Jei visas 15 dienų man pavyko įveikti savo tingulį, gaunu gražu diplomą,
Jei ne – startuoju kitą kartą arba leidžiu tinguliui laimėti.
Po kiekvieno etapo Hari Jasuo labai kruopščiai susumuoja rezultatus.
Jis tai daro nuo 2005 metų.
Vidutiniškai per vieną etapą dalyvauja per 300 esperantininkų iš 30 šalių – perskaitytas puslapių skaičius įspūdingas!
Tai didelė paskata skaityti esperantišką literatūrą, kuri yra ir originali, ir verstinė iš įvairių šalių.
 
Kaip ir dauguma esperantininkų priklausau Lietuvos esperantininkų asociacijai, noriai dalyvauju ir vietiniuose, ir kitų šalių renginiuose.
 
Visada su malonumu tariu atsisveikinimo žodžius – gxis revido, kara amiko – iki pasimatymo, brangus drauge.
Tas „gxis revido“ reiškia viltį, kad kur nors, kada nors būtinai vėl susitiksime šalyje, kuri vadinasi esperantujo.
 
Nijolė Stakėnienė
 
Panašūs straipsniai"
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/e%C4%89-guto-malgranda-konstante-frapante-traboras-la-monton-granitan
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kalba-atverusi-langa-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sugrizusi-i-seniai-pradeta-eiti-esperanto-kelia
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-tarybiniais-metais-buvo-langas-i-pasauli
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kunligas-tutan-mondon
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sub-la-sankta-signo-de-l%E2%80%99espero
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marius-banaitis-estas-mi-esperantisto
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/esperanto-kalba-yra-ir-pomegis-ir-nauju-pazinimu-galimybe
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/per-esperanto-por-mondpaco-kaj-amikeco-%E2%80%93-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido-%C4%9Dis-revido
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/idealistoj-neniam-maljuni%C4%9Das
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/aida-cizaite-pasigavau-%E2%80%9Ezaliaji-virusa%E2%80%9C-nuo-kurio-isgyti-neimanoma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ne-dankinde-sed-kisinde
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/povilas-jegorovas-esperanto-%E2%80%93-kalba-yra-reikalinga-lygiateisiam-ir-demokratiskam-bendravimui-