Ekologiškai ūkininkaujančiame ūkyje dirba net trys šeimos

Kupiškio rajone, Kandrėnų kaime, kartu su dviem broliais ūkininkaujanti Kristina Kazlauskaitė ekologiškai augina mėsinius viščiukus ir vištas dedekles. Šiandien jų ūkyje lankėsi žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, domėjosi, kaip tęsiamos šeimos ūkio tradicijos, su kokiais iššūkiais susiduria jauni ūkininkai.

Vieni ieško geresnio gyvenimo didmiesčiuose, užsienyje, o kiti – veiklos randa gimtinėje. Kazlauskai, prie ūkio darbų pripratę nuo mažens, augalininkystę plėtoja jau šešiolika metų. Jie 800 ha plote ekologiškai augina dobilus, žirnius, kviečius, avižas, kanapes ir kitus augalus. Nuo praėjusių metų pirmieji Lietuvoje ėmė auginti mėsinius viščiukus izoterminėse puspriekabėse.

Kazlauskų ūkis yra žemės ūkio kooperatinės bendrovės BIO LEUA, kuri vienija beveik trisdešimt vietinių ekologinių ūkių, narys. Kooperatyvui atidarius parduotuvę „Rupūs miltai“, pastebėta, kad asortimentui trūksta atvėsintos vištienos. Taip K. Kazlauskaitei kilo idėja auginti mėsinius viščiukus. Pradėjo nuo mėsinių broilerių, dabar turi ir vištų dedeklių.

Ūkininkė ministrui papasakojo, kad paukščiai ekologiškai auginami dvigubai ilgiau nei standartiniuose pramoniniuose paukštynuose. Iš pradžių viščiukai auginami izoterminėse puspriekabėse, kuriose anksčiau buvo gabenami maisto produktai. Padėvėtose, jau nebetinkamose transportavimui puspriekabėse įrengiamas infraraudonųjų spindulių šildymas, apšvietimas, ventiliacija, lesyklos, girdymo sistemos. Dienos režimas reguliuojamas pagal paros metą. Puspriekabėje viščiukai auga iki keturių savaičių. Nuo antro mėnesio jie iškeliauja į perstumiamus aptvarus lauke. Paaugę viščiukai gyvena laisvėje.

Dalis ūkyje pagaminamos produkcijos iškeliauja į parduotuvę „Rupūs miltai“ ir kitas prekybos vietas, dalį viščiukų ir kiaušinių ūkininkai parduoda vietoje. Jei reikia, atveža ir į pirkėjų namus.

Anot K. Kazlauskaitės, ūkyje dirba visi jos ir brolių šeimų nariai – ir maži, ir dideli. Kai reikia, pavaduoja vienas kitą be jokių pykčių. Darbo ūkyje tiek, kad šeimos pajėgų nebepakanka, todėl samdo keletą ūkio darbuotojų.

K. Kazlauskaitė – ne tik ūkininkė ir agronomė, ji taip pat yra Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos tarybos narė.

„Šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina. Jie ne tik didina kaimo gyvybingumą, užimtumą, bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, jis atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Žemės ūkio ministerijos rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane teigiami pokyčiai laukia ne tik smulkiųjų ir jaunųjų ūkininkų, palankesnės sąlygos numatomos ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Daug dėmesio bus skiriama skatinant kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą.