Draugystės tiltas: Lietuva–Sakartvelas

2019 metais pasirašydami bendradarbiavimo sutartį su Tbilisio valstybine mokykla Nr.98, numatėme glaudų mokyklų bendradarbiavimą ir ryšių plėtojimą mokytojų ir mokinių švietimo, kultūros ir komunikacijų srityse bei numatėme ugdyti mokinių kūrybiškumą, meninius gebėjimus, gilinant žinias apie tautų istoriją, kultūros ir gamtos paveldą, UNESCO veiklą, Europos Sąjungą ir jos vertybes. 2024 metų gegužės 7–12 dienomis projektas ,,Draugystės tiltas: Lietuva – Sakartvelas“ prasidėjo. Į Radviliškį atvyko Tbilisio valstybinės mokyklos Nr. 98 mokinių ir mokytojų delegacija, vadovaujama mokyklos direktorės Lanos Kurashvili, o šių metų spalio 8–14 dienomis Lizdeikos gimnazijos delegacija, vadovaujama gimnazijos direktorės Inos Bajarauskaitės, lankėsi Tbilisyje.

Projekto ,,Draugystės tiltas: Lietuva–Sakartvelas“ dalyvių laukė įdomi ir prasminga veikla. Tbilisio 98 mokyklos mokinių savivaldos nariai ir prezidentas pristatė savo mokyklą, papasakojo apie savivaldos veiklą, jos principus ir etapus. Projekto dalyviai dalyvavo įvairių dalykų pamokose. Anglų kalbos, biologijos, istorijos pamokose mokiniai ir mokytojai kruopščiai dirbo grupėse, ruošė pristatymus. Užvirė aktyvios diskusijos apie sveikatą, sveiko gyvenimo būdą, mokiniai pabandė išvesti gyvenimo formulę ir parašyti sveikatos apibrėžimą. Labai svarbi kita diskusijos tema buvo tolerancija, kultūrų įvairovė, kultūrinis sąmoningumas ir ES vertybes. Diskusijos dalyviai svarstė, ar teisus buvo JAV politikas Bendžaminas Franklinas teigęs, kad geriau bloga taika nei geras karas, ruošė plakatus ir juos pristatė. Istorijos pamoka vyko Gruzijos nacionaliniame muziejuje, kuriame išgirdome Tbilisio miesto atsiradimo ir vystymosi istoriją, atsakinėjome į klausimus, diskutavome. Apžiūrėjome ekspoziciją, skirtą gruzinų poetui Nikoloz Batatašvili. Kūno kultūros pamokoje po linksmų estafečių įvyko tinklinio varžybos, kuriose nugalėjo draugystė, o geriausi sportininkai buvo apdovanoti atminimo medaliais. Dalyvavome projekto ,,Europos kalbos“ pristatyme, kurio metu taip pat papasakojome apie savo gimtąją kalbą. Likome sužavėti koncertu, kuriam vadovavo direktoriaus pavaduotoja Nia Abakela. Net dvi valandas trukusiame koncerte mokiniai dainavo ne tik gruzinų, armėnų, bet ir ukrainiečių kalbomis, šoko tautinius ir pramoginius šokius, grojo įvairiais muzikos instrumentais. Mūsų, Lizdeikos gimnazijos, delegecijos paruoštas pasveikinimas gruzinų kalba buvo sutiktas gausiomis ovacijomis. Anglų ir lietuvių kalbomis skambėjo ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus dramos ,,Mažvydas“, žiūrovus mokėme sudėti pirmąjį lietuvišką žodį ,,Lietuva“. Šventės pabaigoje skambant ,,Aktorių trio“ lietuviškai dainai šoko visi susirinkusieji.

Vienas iš projekto tikslų – susipažinti su šalies paveldu, papročiais, tradicijomis ir paveldu, todėl buvome pakviesti į edukacines išvykas. Po pamokų apžiūrėjome Tbilisio senamiestį, susipažinome su jo istorija, legendomis ir tradicijomis. Apžiūrėjome Etnografijos muziejų po atviru dangumi, kurio plotas net 65 hektarai. Jame yra 70 įvairios paskirties tradicinių pastatų iš visų Gruzijos rajonų. Be etnografinių pastatų muziejuje daug tradicinių gruziniškų dirbinių (kilimų, tradicinių drabužių, keraminių indų, buities rakandų). Kitą dieną lankėmės senojoje Sakartvelo sostinėje Mtskhete, apžiūrėtas Džvari (Kryžiaus) vienuolynas, įkurtas ant aukštos kalvos kairiajame Mtkvari upės krante ir esantis UNESCO Pasaulinio paveldo sąraše. Taip pat visą dieną keliauta po Kachetijos regioną, kuriame projekto dalyvius sužavėjo Nekreši vienuolynas, pastatytas kalnuose virš Alazani slėnio. Taip pat Cinandali kaime apžiūrėjome kunigaikščio Aleksandro Čavčavadze rūmus-muziejų, parką ir senąjį vyno rūsį.

Esame dėkingi Tbilisio 98 mokyklos administracijai, mokytojams, taip pat mokinių šeimoms, kurios dalyvavo šioje projekto dalyje, apgyvendino mūsų mokinius, nuoširdžiai globojo ir rūpinosi jais. Visą laiką jautėme aktyvų tėvelių gruzinų palaikymą ir susitelkimą. Akivaizdu, kad tiek pirmoji projekto dalis, tiek antroji prabėgo įdomiai, sklandžiai ir prasmingai. Mokiniai suprato, kad juos, skirtingų tautų atstovus, jungia tiek daug puikių dalykų, todėl būtina ir toliau statyti tvirtus draugystės tiltus.