Dovanojantis žmogus jaučiasi turtingesnis

„Tie žmonės, kurie didžiausios stokos akivaizdoje perskelia grūdą pusiau ir pusę jo nuneša kaimynui, yra verti didžiausios pagarbos. Kad ir kokia kartais sudėtinga būtų žmogaus buitis, tas žmogus, kuris yra didžiai sąmoningas, tampa save dovanojančiu žmogumi. Jis žino, ką reiškia stokoti, ką reiškia kentėti, ir išsivadavęs iš uždarumo ir depresijos kiauto, dovanodamas pusę grūdelio kitam sukuria nuostabiausią stebuklą“, – kalbėdamas su „Savaitės“ žurnalistais pabrėžė Savanorystės centro Patariamojo komiteto narys, Šv.Kryžiaus bažnyčios rektorius, Arkivyskupijos kunigų tarybos konsultorius kunigas Ričardas Doveika.

Pirmieji programos darbai – parama žmogui

„Savanorystė – puiki galimybė padėti žmonėms, gyvūnams, visai mus supančiai aplinkai. Jeigu būtų daugiau savanorių, pasaulis būtų gražesnis ir geranoriškesnis. Reikia padėti vienas kitam“, – atsiliepime rašo viena Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lėšomis finansuojamo projekto TAPK programos „Tu ir aš – kartu mes galia“, skirtos savanoriškai veiklai plėtoti, dalyvė.  Per visą gruodžio mėnesį programos dalyviai rengėsi susitikimams su vienišais ar neįgaliais žmonėmis, sunkiose gyvenimo sąlygose atsidūrusiems vaikams. Jie rengė dovanėles. Nedideles, bet kiekvienoje joje įdedama dalelė jaunojo savanorio, programai talkinančio mokytojo širdies šilumos, kuri jau spėjo praskaidrinti ne vieno žmogaus skurdžią buitį.

„Prieš Kalėdas mes nutarėme pradžiuginti Mažeikių benamius. Ketvirtadienio rytą jau dešimtą valandą susirinkome į mokyklą, pasiėmėme programos dalyvių parūpintus pyragus ir iškeliavome link benamių valgyklos. Skubėjome, nes norėjome padaryti kiekvienam jų lauknešėlius. Viską, ką turėjome, padalijome į 35 maišiukus. Ir kai benamiai susirinko valgyti, mes visi atsistojome prie jų ir pasveikinome su artėjančiomis šventomis Kalėdomis. Mačiau, kaip pasikeitė benamių veidai. Kai jie susirinko, jie visi man atrodė tokie pikti, o kai pradėjome sakyti šiltus žodžius, mačiau, kaip kiekvienas jų nusišypsojo. Ir aš galvoju, kaip jiems turėjo būti gera ir malonu. Gi jie yra visuomenės atstumti. Niekas jų nepripažįsta, bet jie pamatė, kad tikrai yra gerų žmonių, kurie galėjo ir norėjo jiems padėti ir pradžiuginti prieš šventes“, – įspūdžiais dalijasi Mažeikių Sodų vidurinės mokyklos programos „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyvė Neda Jecytė.

Panašius įspūdžius perteikia visi programoje „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyvaujantys moksleiviai, nes programos praktinė veikla prasidėjo nuo populiariausios ir seniausios savanoriškos veiklos srities – socialinės paramos.

Savanorystė – parama žmogui ir valstybei

Moralinė savanorystės nauda – sunkiai žodžiai nusakoma. Ji ateina per kiekvieno žmogaus, darančio gerą širdį ir jausmus. Šiluma aplanko tiek duodančiojo ir padedančiojo širdį, tiek ir gavusiojo paramą, suvokusio, kad jis nėra vienišas šiame pasaulyje.

Savanorystė padeda plėsti savo akiratį, įgyti naujų įgūdžių, užmegzti pažinčių, geriau pažinti save.

Yra ir kita savanoriškos veiklos nauda. Nauda savo valstybei. Apytikriais skaičiavimais Europos Sąjungos šalyse savanoriška veikla užsiimantys žmonės sukuria nuo 0,5 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Manoma, kad Lietuvoje savanoriai sukuria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto.

Statistika teigia, kad ES šalyse savanoriška veikla užsiima 92–94 milijonų suaugusiųjų – 3 iš 10 europiečių. Teigiama, kad dažniau savanorišku darbu užsiima jauni, dirbantys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Vyrai savanoriauja daugiau nei moterys. Šalies ekonomiką savanorystė labiausiai turtina Austrijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje, kur sukuria 3–5proc. BVP. Daugiausiai savanorių Europoje – Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Slovėnijoje. Populiariausios savanorystės formos – dalyvavimas sporto ir aktyvaus poilsio gamtoje klubų veikloje, švietimo, meno, muzikos ar kultūros draugijose, religinėse ir bažnytinėse draugijose.

Lietuvoje šiuo metu yra apie tūkstantis nevyriausybinių organizacijų, kurios į savo veiklą įtraukia savanorius. Vienos didžiausių – „Gelbėkit vaikus“, „Lietuvos Caritas“, „Maisto bankas“, „Jaunimo linija“ „Paramos vaikams centras“, „Jaunimo psichologinės paramos centras“. 84 proc. Lietuvos gyventojų teigimu, patraukliausia savanoriška veikla – aplinkos tvarkymas.

Programos dalyvius vienija besąlygiška meilė

„Su programos dalyviais praleistas laikas teikia vilčių, kad daugelis jų ateityje pasirinks savanorišką veiklą, kaip vieną iš saviraiškos galimybių. Toms viltims pagrindą duoda grupių vertybinės nuostatos, Džiugu, kad beveik visi programos dalyviai didžiausia vertybe laiko besąlygišką meilę. Nemažiau svarbios vertybėms jiems yra draugystė, tikėjimas, – įspūdžiais dalijasi programos vykdytoja VšĮ „Sėkmės banga“ vadovė Svetlana Radiul, jau po kelis kartus aplankiusi visas programoje dalyvaujančias mokyklas. – Kiek nustebino kelių mokyklų programos dalyvių nuostata: jie didžiausia vertybe įvertino žmogaus gyvybę.“

Pirmuosiuose užsiėmimus programos dalyviai, padedami Svetlanos Radiul, mokėsi bendrauti, nebijoti išsakyti savo minčių. „Nenoriu įžeisti mokytojų, bet kai kalbame apie probleminius vaikus, pirmiausia suaugusieji turėtume atsigręžti į save: ar tik ne mes, suaugusieji, esame problemiški ir tą problemiškumą perteikiame vaikams, – pastebi S.Radiul. –Manau, rezultatai būtų didesni, jei panašūs mokymai būtų pravedami ir mokytojams. Nors vyraujanti nuomonė neretai per kritiškai vertina toliau nuo didžiųjų miestų esančias mokyklas, džiaugiuosi, kad vykdydama programą, turiu labai puikią progą įsitikinti, kad taip nėra. Visose mokyklose yra daug talentingų, mąstančių vaikų. Tik kartais reikia jiems didesnio padrąsinimo, negu didmiesčio vaikams.“

Genovaitė Paulikaitė