Diena su socialiniu darbuotoju arba medikai taupo negalios žmonių sąskaita

Ką mes žinome apie socialinį darbuotoją, jo kasdienį darbą? Didžioji visuomenės dalis- kažką abstraktaus, kad tai – labai nelengva ir prastai apmokama profesija. Ir tik ištikus nelaimei ar užklupus ligai, kai tai paliečia mus ar artimuosius, pradedame ieškoti pagalbos ir būtent, socialinio darbuotojo.
Gražią iniciatyvą parodė Socialdemokratų partija Seime, paraginusi vietos savivaldybės tarybos narius sudalyvauti socialinėje akcijoje  „Diena su socialiniu darbuotoju”.
 
Turiu nuoširdžiai prisipažinti, kad ir mano pačios suvokimas apie socialinį darbą buvo pakankamai paviršutiniškas,  perskaitau įvairius aprašus  apie socialinių paslaugų teikimo tvarką, kurią tvirtiname savivaldybės taryboje, žinau įstaigas, bendrą padėtį… Ir tiek.
Tad pirmasis mano žingsnis buvo vizitas į Klaipėdos miesto Socialinės paramos centrą rugsėjo 18-ąją. Direktorė Diana Stankaitienė pakvietė mane sudalyvauti centro socialinių darbuotojų skyrių vadovų pasitarime. Darbotvarkėje klausimai, susiję su socialinių darbuotojų kasdienybės aktualijomis. Atrodė nieko ypatingo.
Bet ką aš išgirdau, mane supurtė – pirmas suvokimas apie darbą su „visuomenės skauduliais“, „bėduliais“. Bendrųjų paslaugų skyriaus vadovė raportavo apie ypatingą atvejį, kada kaimynai pranešė apie moterį, ligos įkalintą bute, bendrabutyje, visiškai be jokių pajamų, kurią antstoliai pagal teismo nutartį ketina iškeldinti į gatvę už komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Moteris su dideliu antsvoriu, nevaikščiojanti, turinti negalią. Keisčiausia, kad iki tol nustatytas neįgalumas 2013 metais „dingo“, nors neįgalumas matomas akivaizdžiai: sąnariai išsukinėti, visiškainevaikšto. Socialiniai darbuotojai ėmėsi gelbėti žmogų.
Ką nuveikė socialiniai darbuotojai?
-Sutvarkė dokumentus dėl priregistravimo darbo biržoje, socialinės paramos centre, kad atsirastų teisė gauti socialinę paramą ir laikinai priglausti nakvynės namuose;
-Priregistravo prie šeimos gydytojo, patys su socialiniu taksi nuvežė pas gydytoją, kur nustatytas specialios priežiūros poreikis, kad pagalbos į namus nebepakanka;
-Padėjo parašyti prašymus savivaldybei dėl skolos kompensavimo;
-Parūpino maisto krepšelį iš „Maisto banko“.
Moteris be artimųjų, nevaikštanti ir jei ne socialiniai darbuotojai gal moterį tiesiog būtų radę mirusią…
 
Lydėjimo paslauga labai reikalinga
Yra ir tokia socialinė paslauga. Poreikis šiai paslaugai labai didelis. Deja tai buvo trejų metų trukmės pilotinis projektas, kuriame dirbo 5 darbuotojai. Projektas baigiasi, o poreikis lieka –(1040 kartų fiksuota lydėjimų).
Skyriaus vadovė ir centro direktorė  pasiūlė parengti lydėjimo paslaugos aprašą ir teikti jį tvirtinti
miesto tarybai. Siūloma žmogui, kurio pajamos iki 200 eurų per mėnesį, teikti šią paslaugą nemokamai. 
Čia jau turės būti ir mano darbo indėlis – įtikinti kolegas – tarybos narius, kad aprašas būtų patvirtintas ir ši paslauga įtraukta į Klaipėdos miesto strateginį veiklos planą.
 
Medikai taupo negalios žmonių sąskaita
Informacija savotiškai šokiravo, nors apie tai buvo tekę girdėti.Man skundėsi gyventoja atėjusi  į priėmimą. Tik močiutėlė negebėjo man išaiškinti, nesupratau šios gudrybės mechanizmo.Todėl pasitarime, pradėjus apie tai kalbėti socialiniams darbuotojams, paprašiau  išaiškinti šio reikalo esmę. Kaip liaudis sako, kur čia „šuva pakastas“. PasirodoValstybinės ligonių kasos skiria pinigus pirminės priežiūros centrams, kad medikai  aplankytų žmones. Apmokamidu vizitai iš Valstybinių ligoniųkasų per metus, t.y. tiems kuriems nustatyti slaugos poreikiai namuose. Jiems suteikiama galimybė pirminę medicininę apžiūrą „gauti“ namuose. Socialiniai darbuotojai su medikais negali susikalbėti ir išprašyti įstatymu privalomos paslaugos savo klientams, kurie yra prirašyti prie pirminių sveikatos priežiūros centrų.
Ką daro  pirminės sveikatos priežiūros centrai? Gudrauja. Ir šių bėdulių sąskaita sutaupo apie 10 mln. litų ir paskui paprašo šias sutaupytas lėšas perkelti į kitas programas. Išimtis, kaip minėjo direktorė, yra Jūrininkų ligoninės sveikatos priežiūros centras – 90 procentų vykdantis savo įsipareigojimus.
Ką ketina nuveikti Paramos centro direktorė D.Stankaitienė? Susitikti su šių įstaigų vadovais ir geranoriškai tartis.
Kaip aš galėčiau padėti? Ketinu parengti raštą LR Sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei, kad ministerija imtųsi administracinių priemonių šiai problemai spręsti.
 
Čia išvardijau tik pagrindines, mano galva, svarbiausias problemas iš socialinių darbuotojų darbinio pasitarimo, jų  kasdienybės, kur manau reikalinga  savivaldybės ir valstybės institucijų pagalba.
 
Lilija Petraitienė
 
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė
LSDP Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkė