Danutė Regina Genienė: matematika ir esperanto – mano dvi draugės

Esu matematikė, matematikos mokslų daktarė, baigusi Vilniaus universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetą. Disertaciją „Lercho dzeta funkcijų su algebriniu iracionaliuoju parametru ribinės teoremos“ apgyniau dirbdama Šiaulių universitete, kur ir prabėgo visa darbinė veikla.

Kada įvyko pirmoji pažintis su esperanto kalba?

Pirmąkart apie esperanto kalbą išgirdau 1967 metais, studijuodama I kurse. Gyvenau studentų bendrabutyje. Kambario draugė pradėjo lankyti universitete veikusius esperanto kalbos kursus ir po kiekvieno užsiėmimo grįžusi užsidegusiai pasakodavo, kokia tai įdomi, lengvai išmokstama kalba. Bet manęs jos entuziazmas nepatraukė, nesudomino. Iš tų laikų atmintyje išliko tik vienas žodis „tablo“ (stalas).

Tada man visai buvo neįdomu, kad šios dar negirdėtos kalbos pavadinimas kilęs iš slapyvardžio (Dr. Esperanto), kurį sau susigalvojo Balstogėje gyvenęs akių gydytojas Liudvikas Lazaras Zamenhofas. Paraidžiui šis žodis reiškia „Tas, kuris tikisi“. L.L. Zamenhofui slapyvardžio prireikė, kai 1887 m. spausdino pirmąją esperanto kalbos knygą „Unua Libro“ („Pirmoji knyga“), kuriai parašyti prireikė maždaug 10 metų.

Studijų metais nežinojau, kad šios kalbos kūrėjas pirmiausia siekė, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų antrąja kalba visiems pasaulyje. Būtina akcentuoti: jis nenorėjo, kad ji pakeistų visas kitas kalbas. Jis siekė tik, kad esperanto kalba palengvintų bendravimą tarp kalbančių skirtingomis kalbomis. Vieni esperantininkai to siekia iki šiol. Kiti ją vartoja bendraudami su užsieniečiais, siekdami pažinti kitų šalių kultūras. Šiuo metu tūkstančiai žmonių nuolat vartoja šią kalbą visame pasaulyje.

Kur slypi požiūrio kaitos priežastis?

Požiūrio virsmas įvyko 2017 metais, kai draugė pakvietė lankyti Zenono Sabalio – Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus, visuomenės veikėjo, esperantininko, dabar jau ir Šiaulių miesto Garbės piliečio – vedamus esperanto kalbos kursus. Iš pradžių tik sėdėjau, žiūrėjau ir nieko nesupratau. Kaip matematikė pradėjau narstyti tos kalbos gramatiką. Pajutau jos artumą matematikai, logiškumą, o kartu ir lankstumą, kūrybines galimybes sudarinėti naujus žodžius, naudojant tik 16 paprastų taisyklių.

Kaip pirmasis mokytojas padėjo žengti pirmuosius žingsnius, mokantis esperanto?

Kursų vadovas turi nuostabią pedagoginę gyslelę. Tik jam vienam būdingais metodais sugebėjo sudominti kalba. Ypač žavėjo jo pasakojimai apie pasaulinius kongresus, išsamios žinios apie kalbos istoriją. Mokytojas Zenonas skatino mane kuo daugiau skaityti esperanto kalba, mokytis atmintinai eilėraščių. Vis atnešdavo knygų iš savo asmeninės bibliotekos. Nustebau, kiek daug literatūros išversta į esperanto kalbą. Nė pati nepajutau, kaip esperanto kalbos mokymasis man tapo maloniu pomėgiu, savita pramoga, proto mankšta, akiračio plėtimu… Be abejo, visa ši veikla anuliavo nykią kasdienybę.

Sėkmingai baigusi kursus, nė nedvejodama įsitraukiau į esperanto klubo „Ruto“ veiklą.

Kas patraukliausia klubo veikloje?

Šiaulių esperantininkų klubo „Ruto“, vadovaujamo energingosios Nijolės Petraitytės, veikla labai įvairi. Jos tikslas – ne tik pramogauti, bet ir turtinti esperanto kalbos žodyną bei kalbos įgūdžius. Šiltuoju metų laiku užsiėmimai vyksta lauke. Esame ,,gidai“ ir pristatinėjame gimtojo miesto architektūrinius objektus, legendas esperanto kalba. Gal užsienio svečių sulauksime ir jiems galėsime papasakoti apie Šiauliuose gyvenantį chameleoną, nykštukus, chimeras, istorijas apie batų medį, meilės varpą, drugelių sieną ir kitas?

Klubo veikloje dalyvauju ne tik kaip smalsi žiūrovė. Pati stengiuosi ką nors nuveikti visų labui. Organizavau keletą edukacinių pasivaikščiojimų, lavinant įgūdžius kalbėti ir įsidėmėti kuo daugiau šios pasaulyje labiausiai paplitusios dirbtinės kalbos naujų žodžių. Vedžiau ekskursiją Talkšos ežero pakrantėje. Ne tik į tos vietovės objektus dairėmės, taikydami esperanto kalbos vartojimo įgūdžius. Sužinojome ir įsidėmėjome ten gyvenančių žuvų, paukščių esperantiškus vardus, domėjomės vabzdžių viešbučio bužių, liulių, bimbalų, zvimbalų, birzgėlių ir kitų skraidančių vabalų pavadinimais.

Labiausiai patikę renginiai ir susitikimai

Jų daug. Paminėsiu tik vieną kitą. Labai patiko užsiėmimas Šiaulių universiteto botanikos sode. Remdamiesi asmeniniais astrologiniais medžių ir gėlių ženklais, sužinojome jų pavadinimus, išmokome trumpai apibūdinti juos.

Nuoširdus ir nepamirštamas Rugilės Audenienės, jos pačios žodžiais tariant, kilusios „tarp Biržų ir Kupiškio“, knygos „Vojaĝo“ („Kelionė“) pristatymas. Romano pavadinimas susijęs su pagrindinio herojaus, inteligento, mokėjusio esperanto kalbą, kelione per gyvenimą. Tad knygos pristatymas – įvykis ne tik klubo nariams, bet ir visiems esperantininkams, nes knygoje paliesta esperanto kalbos linija. Pokalbį su autore moderavo Šiauliuose gimęs lietuvių poetas, prozininkas ir literatūros kritikas, humanitarinių mokslų daktaras Rimantas Kmita, romano „Pietinia kronikos“ autorius.

O kur dar ryšiai su Jurbarko ir Mažeikių esperantininkais?! Be galo patiko ekskursija į Jurbarko kraštą ir į patį Šakių rajono pakraštį, kur ant Nemuno kranto, prie sienos su Kaliningrado sritimi, atsiveria penkių Sudargo piliakalnių kompleksas, menantis čia vykusias lietuvių kovas su kryžiuočiais, ir po Kernavės piliakalnius.

Atmintin giliai įstrigo ir išvyka į Gaštynus – kaimą Kelmės rajone. Sužavėjo graži gamta ir puiki esperantininkės Ritos Valčiukaitės mandalų ekspozicija.

Žiema… Mes traukinuku bildame į Mažeikius. Susipažinę su lankytinomis Mažeikių vietomis, daug teigiamų emocijų patiriame drauge su Gražinos Opulskienės ugdomais gimnazistais – esperantininkais žaisdami linksmą žaidimą „Homo-lupo“ (Vilkolakis).

Apie Baltijos esperantininkų dienas

Dalyvavau Panevėžyje vykusiame tarptautiniame renginyje BET-55. Susirinko 450 dalyvių iš 37 šalių. Visur girdėjosi esperanto šneka! Euforija!!!

Visas dienas buvau pakylėta, susižavėjusi čia tvyrančia draugiška atmosfera. Stengiausi dalyvauti kuo įvairesnėse veiklose. Lankiau esperanto kursus, klausiau paskaitų. Nors kalbėti sekėsi sunkiai, bet… supratau esperantiškai kalbančiuosius! Teko ne tik klausytis kitų, bet ir… diskutuoti su pranešėju matematikos temomis. O kur dar vakaronės, ekskursijos, naujos pažintys! Tai pats įspūdingiausias ir įsimintiniausias man renginys. Pirmasis toks ir, deja, dėl pandemijos kol kas vienintelis. Mat, dėl jos Baltijos esperantininkų dienos nevyko nei Latvijoje, nei Estijoje

Kaip pandemija paveikė klubo „Ruto“ veiklą?

Kai pandemijos metu daugelis, sėdėdami namie, skundėsi nuoboduliu, klubas „Ruto“ pradėjo virtualius susitikimus. Neišdildomą įspūdį paliko susitikimai, kuriuose dalyvavo ne tik Jurbarko ir Panevėžio esperanto klubų nariai, bet ir Estijos bei Austrijos esperantininkai. Dalyvavau visuose klubo renginiuose.

Šiuo sudėtingu metu stengiuosi nepamiršti ir matematikos. Parengiau ir pristačiau kelis pranešimus apie skaičius – milžinus, romėniškus skaitmenis. Supažindinau su neoficialia kasmetine švente – matematikų Pi-diena ir šio mistinio skaičiaus Pi paslaptimis. Tai iracionalusis skaičius, kurio apytikslė reikšmė yra 3,14. Todėl matematikos mėgėjai ją ir švenčia kovo 14-ąją („3 / 14 datos formate „mėnuo / diena).

Pamažu gimė poreikis ir galimybės perteikti savo esperanto kalbos žinias kitiems. Tad, 2021 metais epidemijai siaučiant, saugiai vedžiau pirmuosius nuotolinius esperanto kursus pradedantiesiems. Jie – bene pirmieji tokio formato kursai Lietuvoje. Kursus baigė 12 mokinių. Tai – mano pirmieji išmintingieji pelėdaičiai. Kodėl taip vadinu juos? Atsakymas trumpas: kursas buvo pasirinkęs vardą – „Išmintingosios pelėdos“.

Kokia gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia?

Tas posakis skamba taip – „Eterna komencanto“ („Amžinas pradedantysis“). Jį galima pakomentuoti taip: „Nebūkit tokie, nesustokit, tobulėkit!“ Šito jums visiems ir linkiu.

Danutė Regina Genienė

Šiauliai

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/birute-korsakaite-slivinskiene–viliuosi-kad-kazkas-liko-ju-galvose-ir-sirdyse
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/loreta-sukaityte-esperanto-kalba-man-padejo-susirasti-draugu-is-pasaulio
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-railaite-siciune-bukime-vilties-saulemis!-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-sidaravicius-esperanto-kalba-neleidzia-tapti-standartiniu-pilieciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vladimir-zuromskij-esperanto-kalba-atvere-keliones-dviraciu-ir-padejo-surasti-spiritizmo-religija-bei-naturizma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/diemante-aniciene-jei-%E2%80%9Euzsikretei%E2%80%9C-esperanto-susergi-visam–gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-ambrasas-trumpas-bet-ispudingas-mano-esperantiskas-kelias