Buvimas pasienio regionu atneša nemažai papildomų sunkumų

Paulavos Respublikos kompleksas pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir pritraukė daugybę keliautojų.

Įtempta geopolitinė situacija su Baltarusija besiribojančiai Šalčininkų rajono savivaldybei sukelia papildomų rūpesčių ir problemų. Padidėjęs krovininio transporto srautas neigiamai atsiliepia keliams, kuriais šalčininkiečiai ir taip nesidžiaugia. Dėl atsiradusio didesnio nesaugumo sunkiau pritraukti investuotojus. Apie kasdieninius rūpesčius, esamų problemų sprendimo galimybes kalbamės su Šalčininkų rajono savivaldybės meru Zdzislav Palevič.

Gerb. Mere, praėjusiais metais įsigaliojo naujasis Vietos savivaldos įstatymas. Kokios pirmųjų darbo metų patirtys: kas gerai, ką reikėtų keisti?

Pagal naują įstatymą meras yra savivaldybės vykdomoji institucija. Meras, be kita ko, yra atsakingas už įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą. Tokią atsakomybę turi ir administracijos direktorius. Todėl praktikoje neretai susiduriame su klausimais dėl tam tikrų sprendimų pasirašymo. Šioje srityje, manau, reikėtų aiškesnio reguliavimo.

Gerai yra tai, kad meras turi galimybę išlaikyti nuoseklų ir konstruktyvų bendradarbiavimą su savivaldybės taryba per jos darbotvarkės rengimą ir pirmininkavimą posėdžiams. O dėl įstatymo pokyčių, sprendžiant įvairius praktinius klausimus, gali iškilti ir tam tikrų problemų, kurios gali reikalauti ir pakeitimų. Tam dar reikia laiko.

Kuo Šalčininkų rajono savivaldybei buvo svarbūs 2023-ieji?

2023 m. baigėme įgyvendinti pakankamai reikšmingus vandentvarkos projektus mūsų gyvenvietėse – išplėtėme nuotekų tvarkymo ir vandens tinklų infrastruktūrą. Gyvenvietėse atlikome ir aplinkos tobulinimo darbus – buvo tęsiamas kelių remontas, sutvarkyti daugiabučių kiemai, įrengtos modernios parkavimo vietos, toliau vykdomi daugiabučių atnaujinimo projektai. Taip pat vykdėme švietimo ir kultūros įstaigų bei sporto objektų rekonstrukcijos darbus. Šiems darbams buvo skiriamas tiek savivaldybės biudžeto finansavimas, tiek projektinės lėšos.

Be to, paramą skyrė ir mūsų savivaldybės partneriai iš Lenkijos. Praėjusiais metais vyko daug spalvingų kultūros renginių. Ypač didelio gyventojų ir rajono svečių susidomėjimo sulaukė tradicinė Derliaus šventė Šalčininkuose. Pas mus koncertavo Lietuvos ir Lenkijos Eurovizijos konkurso atlikėjai. Taip pat įvyko puikios šventės, jungiančios vietos bendruomenes – Gegužinė, Daina prie Šalčios, Joninės, Žolinė. Galime pasidžiaugti tuo, kad duris atvėrė šiuolaikiška kultūros įstaiga – Vladislavo Kozakevičiaus laisvalaikio ir sporto centras Šalčininkėliuose. Ten įrengtos šiuolaikiškos erdvės sportui, konferencijoms, verslui ir bendruomeninei veiklai.

O kokie darbai laukia 2024-aisiais?

Švietimo srityje viena pagrindinių mūsų užduočių yra „Tūkstantmečio mokyklų“ programos įgyvendinimas. Planuojamas tikslingas mokytojų kompetencijų stiprinimo procesas, mokyklų infrastruktūros atnaujinimas, naujos įrangos ir priemonių įsigijimas bei įvairaus turinio ugdymo veiklų mokiniams organizavimas. Programoje dalyvauja keturios mūsų gimnazijos. Šiais metais tęsime institucinės globos pertvarką ir steigsime grupinio gyvenimo namus asmenims su psichikos negalia. Toliau plėtosime socialinių dirbtuvių veiklą, nes jos padeda negalia turintiems asmenims ugdyti darbinius įgūdžius.

Rajono meno kolektyvai kruopščiai ruošiasi Lietuvos dainų šventei, kuri šiais metais švenčia šimtmetį. Turizmo naujovė – Paulavos Respublikos ledainės atidarymas. Šis kompleksas pastaraisiais metais išpopuliarėjo ir pritraukė daugybę keliautojų. Dabar turistams bus proga plačiau pažinti šio demokratijos lopšio istoriją. Taip pat dėsime visas pastangas, kad būtų atstatytas nuo gaisro nukentėjęs Vilkiškių dvaras.

Daugelyje rajonų skaudi problema keliai, kokia situacija Šalčininkų rajone ir kaip situacija pasikeistų, jei dalis kelių, šiuo metu priklausančių Lietuvos automobilių kelių direkcijai, būtų perduota savivaldai?

Šalčininkų rajone vietinės reikšmės viešo naudojimo kelių ilgis yra 1065 km. Savivaldybė prižiūri kelius pagal turimas finansines galimybes ir laipsniškai juos taisome. Be abejo, reaguojame į gyventojų poreikius. Savivaldybės kelių priežiūrai kasmet skiriama apie 2 mln. eurų. iš Kelių priežiūros programos. Tačiau ši suma nėra pakankama, nes reikia atlikti daug įvairių taisymo darbų. Kartu yra ir ženklus kainų augimas, o suma skiriama keliams nėra didinama. Savivaldybės turi nemažai skirti iš savo biudžeto – daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Be to, dar yra ir valstybinės reikšmės keliai. Jų ilgis – 487 km. Čia iš tiesų yra rimtų sunkumų. Valstybinės reikšmės keliai kerta didžiausias gyvenvietes, yra svarbiausiomis susisiekimo arterijomis, bet jų būklė yra prasta. Mes bendradarbiaujame su jų priežiūros institucijomis, bet į mūsų poreikius neatsižvelgiama. Padėtis vis blogėja. Esama kelių priežiūros metodika yra neaiški, nes net ir labiausiai remonto reikalaujančios kelių atkarpos yra planuojamų darbų sąrašo gale. Esantys rekonstrukcijų terminai yra labai ilgi. Tokia situacija kelia daug rūpesčių. Savo ruožtu kelių ruožų, einančių per gyvenvietes, perdavimas savivaldybei siejasi su papildomų lėšų poreikiu. AB VIA Lietuva planuoja perduoti nemažai nesuremontuotų ruožų. Savivaldybėms planuojama skirti papildomus 5 proc. priežiūrai, bet šių išteklių neužteks tokio lygio keliams prižiūrėti, remontuoti.

Šalčininkų rajonas yra pasienio regionas, kaip tai atsiliepia regiono plėtrai, ekonomikai, socialinei apsaugai?

Mūsų atveju pasienio ruožas nėra palanki vieta investicijoms. Dėl to tampa itin sunku sulaukti privačių investuotojų dėmesio. Buvusi neteisėtos migracijos krizė parodė, kad pasienis gali sietis su įvairiomis sunkiai prognozuojamomis rizikomis. Tuo tarpu mažesnė verslo plėtra savo ruožtu didina socialinės apsaugos poreikį. Nuo kovo 1 d. Lietuvoje liko veikti tik du pasienio kontrolės punktai su Baltarusija. Šalčininkų punktas – tai vienas iš jų. Ši situacija reiškia išaugusius transporto srautus mūsų teritorijoje. Suintensyvėjęs eismas neigiamai atsiliepia kelių infrastruktūrai. Žvelgiant ekonomine prasme, negalime nepaminėti kontrabandos keliamų rizikų, t. y. nelegalių prekių patekimas į apyvartą, nusikalstamumas. Taigi buvimas pasienio regionu plėtrai atneša nemažai papildomų sunkumų.

Jūsų manymu, pasienio regionams turėtų būti skiriamas šalies ir EK dėmesys? Jei taip, ko labiausiai reikėtų?

Manau, kad papildomas dėmesys yra iš tiesų reikalingas. Buvimas pasienio regionu savaime reiškia tam tikras papildomas naštas. Ypač sunku yra pritraukti investicijas. Todėl, mano manymu, reikėtų tiek nacionalinių, tiek tarptautinių sprendimų, orientuotų į verslo steigimo palengvinimą ir infrastruktūros plėtrą.

Šalčininkų rajonas yra Vilniaus regiono dalis: kokie privalumai ir kokios dėl to kyla problemos?

Atstumas nuo Šalčininkų iki Vilniaus yra 45 km. Ši geografinė padėtis yra palanki tuo, kad gyventojai gali gauti platesnį spektrą įvairių paslaugų – medicina, kultūra, oro uosto pasiekiamumas ir kt. Be to, Vilnius teikia nemažai įsidarbinimo galimybių. Nors, kita vertus, rajonas dėl to kartais praranda potencialius gerus specialistus. Investicijų prasme Šalčininkai yra kiek per toli nuo sostinės, kad čia kurtųsi į Vilniaus klientus orientuotas verslas. Tačiau, žvelgiant į ateitį, situacija gali keistis, nes dideli miestai ir jų priemiesčiai auga.  

Nors sunkiai, bet atrodo pradeda judėti ir regionų plėtrai skirtos ES lėšos. Kokius Šalčininkams svarbius projektus tikitės įgyvendinti pasinaudojant šiomis lėšomis?

Nagrinėjamos alternatyvos dalyvauti tvarkant vandentiekio ir nuotekų sistemas gyvenvietėse nuo 200 gyventojų iki 2000 gyventojų. Čia investicijos gali perkopti 7 mln. eurų. Taip pat toliau bus vystomi turizmo plėtrai svarbūs projektai. Lankytojų poreikiams bus pritaikytos teritorijos šalia Jašiūnų dvaro ir Paulavos respublikos. Čia stengsimės pagerinti apšvietimą, sutvarkyti pasivaikščiojimo takus, įrengti naują mažąją architektūrą. Socialinės apsaugos sričiai aktualu tai, kad bus plečiamas socialinio busto fondas bei pastatyti grupinio gyvenimo namai. Planuojame, kad investicijos sieks apie 3 mln. eurų.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Justė Brigė

Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2024 Nr.3