Bitėnų kapinės – Mažosios Lietuvos Panteonas

Nuo seno evangelikų liuteronų kapinės Mažojoje Lietuvoje buvo ypatingo dėmesio vieta, jomis nuolat rūpintasi, jos tvarkomos, jose rengtos ir evangelikų konfesijai būdingos kapinių šventės. Kapinės dažniausiai būdavo įrengiamos natūralioje aukštumėlėse arba tokios būdavo gyventojų tiesiog supilamos. Prieš įrengiant kapines, dažnai būdavo atliekami įvairūs parengiamieji darbai: nulyginamos natūralios aukštumėlės viršus, taisyklingai suformuojami ir akmenimis sutvirtinami šlaitai, aplink iškasami grioviai. Tokios kapinės būdavo griežto stačiakampio formos, tvarkingai suplanuotos: tiesus pagrindinis takas, taisyklingas kapų išdėstymas ir griežta orientacija pasaulio šalių atžvilgiu. Paprastai kapines juosė tvora su vartais ir varteliais, kurių stulpai dažniausiai būdavo mūriniai, dekoruoti perdengti evangelikų kapinėms būdinga metaline ar medine lenta su įrašu iš Šv. Rašto. Kapą paprastai žymėdavo antkapinis, o prie jo galvūgalyje – antkapinis paminklas.
Išskirtinio grožio Bitėnų (Užbičių) kapinės įrengtos aukštame dešiniajame Nemuno krante tarp Bitėnų kaimo ir Rambyno kalno. Jose atgimimo metais buvo perlaidoti Vydūnas, Martynas Jankus, Valteris Kristupas Banaitis, o vos prieš kelerius metus – Jonas Vanagaitis, Valteris Didžys ir kiti įžymūs Mažosios Lietuvos bei politikos veikėjai.
www.tic.pagegiai.lt