Bergenas – miestas tarp septynių kalnų

Po besileidžiančio lėktuvo sparnu skleidžiasi užburianti Norvegijos pietvakarių panorama – iš rūko išnyrančios snieguotos kalnų viršūnės, krantus iškarpę tyvuliuojantys Šiaurės jūros fiordai, lyg vaikų iš popieriaus išlankstyti skriejantys laivai ir išsibarsčiusio Bergeno ryškėjanti panorama.

Lietaus miestas

Bergenas pasitinka naujajame tarptautiniame oro uoste (Bergen Airport Flesland) intriguojančiu užrašu ant kalno sienos (BERGENAS?).

Šis miestas įsikūręs prie Byfjordo įlankos skaičiuoja jau savo gyvenimo antrąjį tūkstantmetį (nuo 1070 metų). Bergeną galima vadinti ,,lietaus miestu“ – net apie 270 dienų per metus lyja! Atplaukę debesys nuo Atlanto ir užkliuvę už kalnų čia gausiai išpila lietų. Tačiau tai šilčiausias Norvegijos kraštas: klimatą šildo Golfo srovė.

Tarp septynių kalnų ir Šiaurės jūros fiordų išsibarstęs miestas užima apie 450 kv. km, kuriame gyvena per 273 000 gyventojų.

Bergenas – svarbus prekybos, žvejybos ir keleivių uostas. Miesto priemiesčius su centru jungia po kalnais vingiuojantys puikiai įrengti tuneliai, primenantys greitkelius. O, pavyzdžiui, iš Askøy ar kitų fiordo salų centrą gali pasiekti keltu per 10 min..

Prisitaikę prie gamtos

Su kaprizinga gamta vietiniai gyventojai puikiai sugyvena. Beveik kasdien prapliumpantis lietus čia įprastas, niekuo nestebinantis reiškinys. Tad patogūs ,,botai“, lietpalčiai su gobtuvais – patikimas kasdienis apdaras.

Nepaisant tokio lietingo klimato, norvegai mėgsta sportuoti, turai į kalnus – įprastas laisvalaikio sportas. Čia ir vaikai didžiąją dienos dalį darželiuose praleidžia lauke, nors ir dulkia lietutis.

Briugenas – seniausia miesto dalis

Palei rytinę Bergeno fiordo pakrantę jau kelis šimtmečius stovi medinių namų kompleksas. Tai pati seniausia miesto dalis (Briugenas), menanti žvejybinę ir prekybinę uosto istoriją.

Briugenas – ypatingai saugomas ir prižiūrimas senovinis pastatų kvartalas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tarsi stebuklų šalyje siauromis gatvelėmis tarp spalvotų, įvairiais būdais sutvirtintų medinių namų nukeliauji kelis šimtmečius atgal. Turistus čia vilioja mažytės dirbtuvėlės, meno studijos, suvenyrų krautuvėlės, kavinukės.

Bergeno krantinė

Jei plauksi keltu (iš Askøy) į miesto centrą, būsi pakerėtas nepakartojamu vaizdu į prieplauką. Kairėje – spalvingas senasis Briugenas, dešinėje – jau modernūs puošnūs paskutiniųjų šimtmečių statiniai, krantinėje prisišvartavę prekybiniai, žvejybiniai, kruiziniai laivai ir gausybė prašmatnių jachtų.

Prieplaukoje pulsuoja ypatingas gyvenimas. Vasarą šurmuliuoja lauko kavinukės. Žuvų turguje gali paragauti ir nusipirkti įvairiausių jūros gėrybių. (Rūkyta banginio mėsa primena lietuvišką kiaulienos kumpį…). Čia pat tau pagamins gurmanišką žuvies patiekalą…

Turgeliuose žiemą vasarą gausu šiltų vilnos margaraščių pirštinių, kojinių, kepurių, suvenyrų – pašėlusių trolių skulptūrėlių, magnetukų su Norvegijos vaizdais ir kitokių niekučių.

Šurmuliuoja margas gyvenimas

Bergeno centrinėje aikštėje nuolat šurmuliuoja margas gyvenimas. Iš viso pasaulio suplaukę žmonės čia jaučiasi laisvai. Puikiausiai prie skandinaviško gyvenimo ir vėsaus lietingo klimato pritapę šiltųjų žemynų gyventojai čia randa naujus namus…

Miesto istoriją saugo ir Senasis Bergeno muziejus po atviru dangumi su 40 namų, kur paklajojęs senamiesčio gatvelėmis pajusi XVIII-X a. miesto dvasią. Prieš kelis šimtmečius medinis Bergenas buvo svarbus Europos miestas.

Bergeną puošia prasmingos skulptūros. Visada jaudinanti tema – motinystė. Iškalbingos motinos ir kūdikio skulptūros prie Bergeno universiteto ligoninės.

Bergenas – Norvegijos muzikos sostinė. Kasmet čia vyksta įvairūs muzikos festivaliai. Bergene gyveno ir kūrė kompozitorius Edvardas Grygas (1847-1907). (Kompozitoriaus namuose įkurtas memorialinis muziejus, salėje, kur telpa 200 klausytojų vyksta klasikinės muzikos koncertai). Iš čia pasaulį apskriejo Solveigos daina. Kad muzika šiame mieste svarbi, primena ir fontanai…

Fløen kalnas

Kalno takais, pritaikytais laisvalaikio turams, kylame į Fløen kalną. Patogu ir smagu į kalną kilti keltuvu – traukinuku. Sausakimšas įvairiataučių turistų funikulierius į kalno viršų užneša per kelias minutes.

Nuo apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojama miesto ir jo apylinkių panorama. Ant kalno gali pailsėti, atsigaivinti jaukioje kavinukėje, pasidovanoti suvenyrą.

Paliesti trolio nosį – būtina

Ant kalno sargauja iš medžio išdrožtas didžianosis trolis. O paliesti jo didelę nosį – būtina… Troliai – mitinės būtybės, gyvenančios kalnų uolose. Jie nemėgsta saulės šviesos, yra bjaurios išvaizdos. Trolių demoniškos galios primena mūsų laumes. Tad gali pridaryti žmogui daug žalos. Bet jei su troliu sugyvensi, paglostysi nosį – jis tau nekenks, gal net laimę atneš… Tad neatsispiriu norui nusipirkti smagius troliukus.

Bergeno karališkoji rezidencija

Karaliaus Hakonsone paliepimu 1261 metais pastatyta karališkoji rezidencija. Kartą per metus pailsėti čia atvyksta karališkoji šeima.

Balti rūmai ir puikiai tvarkomas parkas – lankoma poilsio erdvė, atvira visuomenei. Lietingas oras palankus retiems augalams. Į rūmus veda įspūdingų akacijų ir rododendrų alėjos, o nuo kalvos atsiskleidžia nuostabūs vaizdai.

Rododendrų rojus

Bergenas asocijuojasi su rododendrais. Jei Oslas – alyvų rojus, tai Bergenas – rododendrų. Gegužės pabaigoje, birželį rododendrai pražysta įvairiomis spalvomis.

Pietinėje Norvegijos dalyje šie augalai lepinasi drėgnu minkštu klimatu, palyginus šiltomis žiemomis. Ir azalijos čia užauga kaip dideli krūmai. Stebina ant akmenuotos žemės ir kalnų papėdėse augantys galiūnai medžiai.

Fantofto bažnyčia

Neįprastos architektūros statinys – medinė Fantofto bažnyčia (Bergeno komuna). Įdomi šios krikščionių bažnyčios istorija. Ji pastatyta XII a. apie 1170 m.) Fortūnos miestelyje. 1883 m. buvo išrinkta ir pargabenta į Fantoftą, kur vėl surinkta. 1992 m. ją sudegino iš antikrikščioniškų paskatų. 1994 m. pagal bažnyčios nuotraukas ji vėl atstatyta.

Žavi Fantofto bažnyčios architektūrinis panašumas į rytietiškas šventoves. Lyg paslaptingais sparnais moja daugiasluoksniai medžio skalų stogai, varpinės viršūnėje sukiojasi vėjarodė gaidys.

Kur vėles palydi paukščiai

Svečioje šalyje visada smalsu pasidairyti, kokie žmonių papročiai, kokia jų gyvenamoji aplinka. Iš tiesų, apie tautos charakterį, religines nuostatas, gyvųjų ir mirusiųjų santykį daug pasako kapinės. Aplink bažnyčias ir kalnų papėdėse gali pamatyti išsibarsčiusias kapinaites.

Liuteroniškas kuklumas ir praktiškumas jaučiamas ir čia. Visas kapinių plotas – prižiūrimas žolynėlis. Nedideli akmeniniai antkapiai panašūs vienas į kitą.

Net šypsenas sukelia dažnai antkapiuose išraižytos ne graudžios epitafijos, o trumpi priminimai apie velionio pomėgius… Teko girdėti, kaip mirusįjį pasitiko kapinių varpas. Skambėjo tiek dūžių, kiek metų gyveno velionis…

Ilgesingai nuteikia ant antkapių nutūpę maži akmeniniai ar bronziniai paukšteliai –mirusiųjų sielų palydovai.

Kad pajustum norvegišką skonį

Kad pajustum norvegišką skonį, paragauk rūkytos lašišos, aliejuje virtų didžiųjų krevečių, saldžios silkės… Kasdienis skandinavų valgiaraštis neįsivaizduojamas be žuvies, o kalėdinis stalas – be troškintų vytintų avienos šonkaulių… Ypatingas norvegų šventinis patiekalas – virta avies galva… (smalahove).

Lauktuvių iš Norvegijos parvežu ožkos karamelizuoto sūrio, bruknių uogienės. Ir būtinai fiorduose užaugintos lašišos.

Nostalgiški prisiminimai neduoda ramybės

Kartą pabuvojęs Bergene, negali pamiršti spirale į kalnus kylančių baltų namų vaizdo, srovenančių sidabrinių krioklių, tolumoje dunksančių paslaptingų kalnų ir rododendrų rojaus.

To, ką pamačiau apsilankydama Norvegijoje, tikrai neužtenka… Nostalgiški prisiminimai neduoda ramybės, prašosi išsakomi žodžiais ir užfiksuotais vaizdais. Tai tik dalelė patirtų įspūdžių…

Vitalija Jakubauskienė

Nuotraukos: Vitalijos Jakubauskienės