Vilniuje atidaryta lauko paroda „Okupacijų ir laisvės kovų muziejui 30“

Spalio 28 d. nuo rytoj sostinės centre vaikštinėjantys turistai ir miesto gyventojai turi galimybę lauke pradėti pažintį su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi – išstatoma pirmoji lauko paroda, kuri iki gruodžio 31 d. bus eksponuojama šalia muziejaus pastato. Stendai rikiuojami prie namo, lietuviams tapusio svetimos, kraštą okupavusios valdžios žiaurumo ir brutalumo simboliu.

„Per lakonišką ir kartu kontrastingą apžvalgą to, kas vyko pastato viduje, kaip jis pavirto kalėjimu, neteisybių, fizinio skausmo, dvasinių kančių, visuotinio persekiojimo ir mirties vieta, ir to, kaip vėliau Lietuvos žmonių drąsos, jų patriotizmo ir laisvės troškimo dėka statinys tapo svarbių istorinių įvykių liudytoju, savotišku viešąją erdvę formuojančiu veiksniu bei, galiausiai, savarankiškos valstybės istorinės atminties atrama – atskleidžiama esminė Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paskirtis“, – sako istorikas Remigijus Černius, neseniai pradėjęs eiti muziejaus direktoriaus pareigas.

Pasak R. Černiaus, visuomenei pristatančio muziejaus parodą apie vykdytą muziejinę veiklą, per 3 dešimtmečius įamžinta autentiška klaikaus tautų genocido planuotojų ir vykdytojų realybė, sudėtinga Lietuvos partizanų kova, pagrindiniai ginkluoto ir dvasinio pasipriešinimo herojai, sukaupti unikalūs muziejiniai fondai ir atidarytos unikalios ekspozicijos, vykdomos edukacijos bei atminimo renginiai. Muziejaus veiklos jubiliejui skirtoje parodoje užfiksuoti pagrindiniai muziejininkų ir jo lankytojų susibūrimai.

Jubiliejinę parodą sudaro 3 struktūrinės dalys: pirmoji pasakoja pastato istoriją, eksponuoja statinio planus, kur egzekucijų vykdymo kambarys KGB-istų įvardytas „virtuve“, primena svarbiausius KGB kalėjimo kalinius. Antroji parodos dalis skirta supažindinti su prie muziejaus pastato vykusiais svarbiais Nepriklausomybės atkūrimo įvykiais – paradais, mitingais, protesto akcijomis, paminklų griovimu ir statymu bei pan. Vis dėl to, muziejininkų veiklos užkulisiai, jų kasdienybė žiūrovui lieka tik numanoma – trečioji, gausiausiai nuotraukomis iliustruota lauko parodos dalis demonstruoja išskirtinių atmintinų ir kultūrinių renginių įvairovę ir lankytojų patiriamų emocijų paletę – nuo pasididžiavimo iki pasibaisėjimo, nuo ašarų iki šypsenų.

Parodoje panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sukaupta vizualinė medžiaga.

Meninė instaliacija – skatinti muziejaus lankytojus viešu pareiškimu išreikšti ukrainiečių laisvės kovos palaikymą

Kultūrinių iniciatyvų grupės  „Kvadratas“ vadovo menininko Tomo J. Daunoro per meninę instaliaciją „Karo šukės“ Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje įgyvendinama pilietinė akcija „Mes kaltiname Maskvą dėl vykdomo ukrainiečių tautos genocido“ įsiliejo į Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus jubiliejinių renginių programą.

„Aš praleidau daug laiko Ukrainoje 2019–2021 m. Sukūriau šį projektą, nes norėjau parodyti karo fragmentus, kuriuos surinkau pats kartu su kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio 30-osios ukrainiečių brigados kariais iš gynybos linijų apkasų Rytų Ukrainoje“, – sako T. J. Daunoras, kurio projektas po 2022 m. vasario 24 d. įgyja naują pobūdį. Instaliacija susideda iš autentiškų šautuvų vamzdžių, lengvųjų ir sunkiųjų kulkosvaidžių amunicijos, sprogstamųjų minosvaidžių liekanų, suvarpytų šarvų fragmentų detalių, kurias Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus lankytojai galės ir liesti, ir fotografuoti bei filmuoti. „Užfiksuotas įspūdis, tikimės, virs vieša Ukrainos palaikymo ar/ ir Maskvos kaltinimo žinia ar jos iliustracija, kurią į socialinius tinklus bus galima paleisti per platformą www.warshards.lt“, – kviečia menininkas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys pažymi, kad meninė instaliacija totalitarinių režimų nusikaltimų istorijos muziejuje leis pajusti šiandieninę ukrainiečių kančią, o viešų žinučių srautas tarptautinei bendruomenei leis išlaikyti visuomenės spaudimą sprendimų priėmėjams, kad taiką ir humaniškumą niekinantys agresoriai sulauktų realios bausmės už savo nusikaltimus.

Renkant karo Ukrainoje šukes aktyviai bendradarbiavo Ukrainos kariai, karo kapelionai ir vietiniai gyventojai. Taip pat prisidėjo Ukrainos nacionalinis karo istorijos muziejus ir Lietuvos Respublikos ambasada Kijive.

Primintina, kad Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvo įsteigtas 1992 m. Ant steigimo dokumento tuometinio LR kultūros ministro Dariaus Kuolio ir Lietuvos tremtinių bei politinių kalinių sąjungos prezidento Balio Gajausko parašai. Muziejus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui perduotas 1997 m.

Iš pradžių muziejus buvo vadinimas Genocido aukų muziejumi, 2018 m. jo pavadinimas pakeistas į Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus pavadinimą.

Muziejui 1992–1997 m. vadovavo Gintaras Vaičiūnas, 1997–2022 m. – Eugenijus Peikštenis. Nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. muziejaus vadovu paskirtas istorikas Remigijus Černius.