Artėjant legendinio spektaklio „Barbora Radvilaitė“ 50-mečiui, išskirtinė paroda apie režisierių Joną Jurašą

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato neeilinę parodą kitoje aplinkoje, –Nacionalinio Kauno dramos teatro fojė nuo gruodžio 8 d. veiks ekspozicija „Jonas Jurašas. Būties kaina“. Tarp vertingų eksponatų; nuotraukų, laiškų, rankraščių – Barboros Radvilaitės suknelė su karūna, kuria spektaklyje puošėsi aktorė Rūta Staliliūnaitė, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo kopija.

Paroda skirta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, teatro režisieriui Jonui Jurašui, šiais metais mininčiam garbingą 85-erių metų jubiliejų, ir kitų metų sukakčiai – J. Jurašo pastatytos Juozo Grušo dramos „Barbora Radvilaitė“ (1972), lėmusios režisieriaus likimą, penkiasdešimtmečiui.

Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Jono Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip penkiasdešimt J. Jurašo spektaklių, pastatytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, jo darbų išskirtinumas ir svarba. Simboliška, kad per Lietuvą dvejus metus keliausianti paroda visų pirma atidaroma Nacionaliniame Kauno dramos teatre – išskirtinėje erdvėje, kur J. Jurašas patyrė svaiginamų kūrybos aukštumų, didžiulį tautos pripažinimą ir meilę, kur išgyveno tragiškų likimo momentų.

Tada, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre J. Jurašas pastatė J. Grušo „Barborą Radvilaitę“ (dail. Janina Malinauskaitė), jis tapo Lietuvos kultūros legenda. Valdžia, susidorodama su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo. Režisierius, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkiusią cenzūrą, parašė atvirą laišką tuometiniam LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas sovietinio režimo metais Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

Paroda teatre atidaryta gruodžio 8-osios vakarą prieš režisieriaus Jono Jurašo spektaklį „Balta drobulė“ pagal A. Škėmos to paties pavadinimo romaną, dalyvaujant pilnutėlei salei jaunimo, – šis kūrinys traukia abiturientus pamatyti spektaklį, o nuo šiol jie daugiau sužinos ir apie jo kūrėjo asmenybę. Parodą apžiūrėjo ir režisierius Gytis Padegimas, kurį režisūros kelią rinktis padrąsino būtent Jonas Jurašas. Įkurdinti parodą ne muziejuje, o teatre, pasak Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorės Nidetos Jarockienės, buvo kartu iššūkis ir svajonė, kuri išsipildė. Parodos kuratorė Liucija Armonaitė teigė: „Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal savo sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, jo vietą visuomenėje. Džiugu matyti tiek daug jaunų ir šviesių veidų, kurie, manau, žiūrėdami parodą pajaus ir asmenybę, ir laikmetį.“ Teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas akcentavo, kad paroda – neeilinė, nes ne kiekvienas kūrėjas sulaukia, įvykio, kuomet bandome aprėpti kūrėjo gyvenimą ir suvokti kūrybos būties kainą.
Parodos architektai Saulius Valius ir Ona Vėliūtė, dizainerės Ona Vėliūtė ir Jūratė Šatūnė.

Paroda nemokama, veiks iki teatrinio sezono pabaigos, kitų metų gegužės 22-osios. Ekspozicija atvira prieš spektaklius, atėjus su bilietu arba teatro tinklalapyje užsiregistravus į ekskursiją su gidu. Artimiausios trys ekskursijos po parodą vyks 2021 m. gruodžio 16 d. (ketvirtadienį), registracija vyksta internetu (https://bit.ly/3IBrCpw).