„Arlekino milijonai“ – apie meilę ir gerąją fėją, apdovanojančią banknotų lietumi

Geidžiamiausiu penktadienio vakaro renginiu sostinėje tapo baleto „Arlekino milijonai” premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Bilietai į visus penkis kovo mėnesio premjerinius pasirodymus buvo parduoti dar pernai, sparčiai mažėja vietų ir šių metų gruodį numatytuose „Arlekino milijonų” spektakliuose.

„Arlekino milijonai” – tai Amerikos baleto teatro choreografo Alexei Ratmansky pastatymas, pirmą kartą atkeliaujantis į Europą: anksčiau jį matė tik JAV ir Australijos žiūrovai. Jį galėtume pavadinti ir menine rekonstrukcija, nes žymus nūdienos baletmeisteris stengėsi kuo tiksliau scenoje atkurti 1900 m. įvykusią pasaulinę kompozitoriaus Riccardo Drigo baleto „Arlekino milijonai” premjerą, kuriai choreografiją pastatė garsusis Marius Petipa.

Tokius pat tikslus sau kėlė ir scenografijos bei kostiumų dailininkas Robertas Perdziola, atidžiai išstudijavęs 1900 m. spektaklio istoriografinę medžiagą bei tuometinių dailininkų pieštus eskizus. Jo manymu, šiuolaikinės tekstilės technologijos juos leidžia įgyvendinti netgi tiksliau ir kokybiškiau, nei tai buvo pavykę M. Petipa amžininkams.

„Arlekino milijonų” kostiumams pasiūti prireikė 1 km ilgio šilko audinių, apie 3 km ilgio apdailos juostelių ir apie 1500 sagų. Visi spektaklio veikėjai scenoje dėvi kepures, kurių teatrui teko pagaminti net 180.

Tačiau visa tai mažiausiai rūpėjo premjeros žiūrovams, kurie susižavėję stebėjo pantomimos kupiną commedia dell’arte personažų fiestą ir negailėjo nuoširdžių aplodismentų atlikėjams. Penktadienio vakarą Arlekiną šoko Genadijus Žukovskis, Kolombiną – Kristina Gudžiūnaitė, Pjero – Jeronimas Krivickas, Pjeretę – Olesia Šaitanova.