Architektūros istorikai ir tyrėjai pristatys unikalius postmodernizmo pavyzdžius iš Ukrainos ir Lietuvos

Postmodernizmas yra gana miglotas terminas, kuris, atrodo, neturi aiškaus apibrėžimo ir tik nurodo epochą, ateinančią pomodernizmo. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, ypatingai kalbant apie sovietinį postmodernizmą architektūroje gana ilgą laiką nebuvo imamasi nuodugniai tyrinėti 1945–1989 m. įvairiuose miestuose iškilusių pastatų. Praėjus daugiau kaip 30 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, architektai ir istorikai iš Ukrainos, Lietuvos ir dar penkių šalių susibūrė tam, kad į šį reiškinį pažvelgtų naujai.

Gruodžio 20 d. 18.00 val. vyks Ukrainos nacionalinio dailės muziejaus ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus organizuojama nuotolinė diskusija, kurioje bus pristatytas šių tyrimų rezultatas – knyga „Po socialistinio modernizmo. Dizainas, architektūra ir urbanistinis planavimas 9-ajame dešimtmetyje“ – ir plačiau aptarti unikalūs Ukrainos ir Lietuvos postmodernistinės architektūros atvejai.

Verta prisiminti 2017-aisiais nugriautą buvusį Kelių policijos pastatą Giraitės gatvėje Vilniuje, šiuo metu rekonstruojamą Mykolo Žilinsko dailės galeriją Kaune ar savo likimo laukiantį Šeškinės prekybos centro kompleksą. Šie atvejai parodo ne tik visuomenės, politikų ir ekspertų negebėjimą susikalbėti, bet ir pozityvius pokyčius mėginant naujai konceptualizuoti architektūrinį paveldą.

Neatidėliotiną poreikį garsiai kalbėti apie sudėtingą ir daugialypę meno, architektūros raidos istoriją jaučia ir Ukrainos istorikai bei tyrėjai. 2021–2022 m. Kyjive vyko tarptautinis projektas „Po socialistinio modernizmo“ („After Socialist Modernism“), kuriame dalyvavo Lietuvos mokslininkai: Marija Drėmaitė, Eglė Juocevičiūtė bei Martynas Mankus. Pagrindinis projekto tikslas – ištirti ir reprezentuoti iš netolimos praeities paveldėtas reikšmes bei suteikti XX a. 9 dešimtmečio architektūrai kultūrinį ir socialinį kontekstą, atnaujinti miestiečių diskusijas apie miesto aplinką. Šiemet išleista dvikalbė knyga „Po socialistinio modernizmo. Dizainas, architektūra ir urbanistinis planavimas 9-ajame dešimtmetyje“ yra laisvai prieinama PDF formatu. Tai yra baigiamoji projekto dalis, kurioje į vieną vietą sutelkti praėjusio amžiaus pabaigos tekstai, projekto metu padaryti atradimai ir atlikti individualūs projekto dalyvių tyrimai.

Joje pristatomi charakteringi skirtingų šalių 9-ojo dešimtmečio architektūros pavyzdžiai, inovatyvūs, šiuolaikiniai jų pritaikymo projektai bei diskusijos, kilusios perplanuojant Vidurio ir Rytų Europos miestus. Būtent tuo laikotarpiu susiformavo procesai, darę ir tebedarantys įtaką modernių miestų urbanistinei realybei bei jų tolimesniam vystymui. Mąstant apie šį neseną palikimą, neįmanoma išvengti ir nūdienai itin aktualių iššūkių, pavyzdžiui, socialinė architektūros atsakomybė, ekologinė krizė, tvarus turimos žemės ir gamtos išteklių naudojimas, urbanistinio identiteto paieškos, demokratiškų viešųjų erdvių kūrimas, individuali autorystė, žmogiškas mastelis, ironija ir iš sovietinės cenzūros išlaisvinta simbolika.

Nuotoliniame renginyje dalyvaus šiuo metu Ukrainoje gyvenantys projekto „Po socialistinio modernizmo“ iniciatorius, Lvivo miesto mobilumo ir gatvių infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Oleksandras Anisimovas ir knygos redaktorė Tetiana Vodotyka. Lietuvišką patirtį ir praktiką pristatys architektūros istorikė Marija Drėmaitė bei architektas ir tyrėjas Martynas Mankus, kurių tekstus taip pat galima rasti knygoje. Tikimasi, kad sausio mėnesį O. Anisimovui pavyks atvykti į Lietuvą plačiau pristatyti savo veiklą ir dabartinę Ukrainos architektūrinio palikimo situaciją, o jo paskaitą papildys vieša ekskursija į Šeškinės raudonų plytų prekybos centro kompleksą.

Knygos pristatymas ir diskusija vyks gruodžio 20 d. 18.00 val. Zoom platformoje

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ukrainos nacionaliniu dailės muziejumi, Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi, biblioteka „Zabolotny State Scientific Library of Architecture and Construction“, žurnalu „MICS: City, History, Culture and Society“, nevyriausybine organizacija „Understanding Soviet Podil“ bei Urbanistinių studijų centru.

Projektą remia Europos Sąjungos „House of Europe“ programa