Ant Nidos molų rikiuojasi molbertai: prasideda tapybos pleneras „Nidos ekspresija“

Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis Neringoje jau dvidešimt devintąjį kartą rengiamas tarptautinis tapybos pleneras „Nidos ekspresija“. Šiemet menininkų oaze tituluojamame kurorte kūrybinio įkvėpimo semtis susirinko tapytojai iš Danijos, Vokietijos, Ukrainos, Sakartvelo, Lenkijos, Lietuvos ir net Nepalo. Ekspresionizmo tradicijas tęsiančiame tapybos plenere menininkai kurs iki pat rugsėjo 15 d.

„Nidos ekspresiją“ jau beveik tris dešimtmečius organizuoja menininkų asociacija „Tiltas“ drauge su Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“. Pleneras tęsia vokiečių „Brücke“ (1905–1913 m.) ekspresionistinės grupės tradicijas – burtis ir kurti drauge po Nidos dangumi.

„Tokiam paveldui, kokį turi Nida, suvokti reikia ne tik tradicijos, bet ir kultūros, gebėjimo atsirinkti, kas vertinga. 1995 metais pasiūlėme Neringai paprastą schemą: nupirkite drobių, priimkite, pamaitinkite, o mes čia kursime ir viską paliksime. Meno, kultūros žmonės – idealistai“, – prisimindamas tapybos plenero „Nidos ekspresija“ pradžią sako jo organizatorius, tapytojas Saulius Kruopis.

Kasmet rugsėjį į plenerą Nidoje atvykstantys tapytojai turi savų ritualų: drauge tapo pajūryje, Nidos prieplaukoje ant molo, o vėliau pasklinda kurti įvairiuose kurorto kampeliuose.

„Tapytojas, kaip bet kurios kitos srities profesionalas, negali abejoti tuo, ką daro. Ekspresionistinė tapyba – daugiasluoksnė. Čia potėpiai turi būti neužkankinti, nenusaldinti“, – įsitikinęs S. Kruopis.

Per kone tris dešimtmečius tapybos plenere „Nidos ekspresija“ jau dalyvavo virš 400 menininkų iš skirtingų pasaulio šalių, o sukaupta tapybos darbų kolekcija siekia per 1000 paveikslų. Plenero dailininkų darbuose atpažįstami Nidos prieplaukos, žvejų namų, Nidos kopų, jūros, marių vaizdai.

„Anuomet pasaulinio žinomumo dailininkai, „Brücke“ nariai, išgarsino Nidos vardą Europoje. Mūsų plenero tikslas yra kūrybiniai tiltai su užsienio šalimis“, – teigia S. Kruopis.

Šiemet tapybos plenere „Nidos ekspresija“ kuria Binita Ejam ir Dhanu Yakha (Nepalas), Daiva Botten (Danija), Ingrid Kaftan (Vokietija), Irakli Chikovani ir David Gedevanishvili (Sakartvelas), Inna Pantelemonova ir Ruslana Postupalenko (Ukraina), Adam Korszun ir Paweł Gładoch (Lenkija), lietuvių dailininkai Aistė Juškevičiūtė, Natalija Garškienė, Bronius Leonavičius, Evaldas Mikalauskis, Vilmantas Dambrauskas, Evaldas Grinius, Jonas Lenkutis, Juozas Pranckevičius, Skaidrė Butnoriūtė ir Saulius Kruopis.

Su 29-ojo plenero menininkų Nidoje sukurtais darbais bus galima susipažinti rugsėjo 14 d. 16 val. „Nidos ekspresijos“ uždarymo parodoje Nidos bendruomenės namuose (Taikos g. 17, Neringa).

Kitąmet jubiliejiniame, trisdešimtajame, tapybos plenere „Nidos ekspresija“ organizatoriai svajoja suburti visus jame jau kūrusius menininkus. „Reikia pasakyti, kad net kūryboje mums tenka konkuruoti su kurorto malonumais. Atvykę čia dailininkai atsipalaiduoja, nori suspėti ir pailsėti prie jūros, ir pasidžiaugti gamta“, – šypsosi plenero organizatorius S. Kruopis.

Ekspresionizmo tradicijos Nidoje

„Brücke“ (vok. tiltas) – dailininkų grupė, 1905–1913 m. veikusi Vokietijoje, vokiečių ekspresionizmo pradininkai. Anuomet vokiečių dailininkai susibūrė paskelbę manifestą, kurio esminė idėja – bendra laisvos dvasios žmonių kūryba, neribojama valstybių ir sienų.

Dalis „Brücke“ pradininkų (Karl Schmidt-Rottluff) kūrybinio įkvėpimo ieškojo būtent Nidoje, o vėliau prie grupės prisijungęs žymus vokiečių dailininkas Max Pechstein čia tapydamas praleido septynias vasaras.

„Ekspresionizmas – revoliucinis, nekomercinis menas. „Brücke“ narius aš mėgstu lyginti su grupe „The Beatles“, – dėsto S. Kruopis – Šie dalininkai susibūrė būdami visai jauni, dvidešimtmečiai. Jų požiūris buvo laisvesnis ir pats menas įžulesnis, drąsesnis, novatoriškas. Būtent tai pagimdė naują ekspresionizmo kryptį ir tapo priešprieša sausai akademinei tapybai, pataikūniškai buržuazinei visuomenei. Savo ritmu, spalva, gyvastimi išsiskirianti tapyba – emocionali, spontaniška, joje nėra vietos racionaliam mastymui.“

Vienas epresionizmo pradininkų Karlas Šmitas Rotlufas (Karl Schmidt-Rottluff) Nidoje apsilankė 1913 m. Būtent čia jis pirmąkart ėmė tapyti nuogas moteris laukinėje gamtoje. Per tris Nidoje praleistus mėnesius vokiečių dailininkas nutapė 30 paveikslių, kurių kiekvieno vertė aukcionuose šiandien siekia milijonus eurų.

Europos galerijose eskponuojama per 100 Nidoje nutapytų Makso Pechšteino (Max Pechstein) darbų, kurių epicentre – kurėnai.

Pasak S. Kruopio, tapybos pleneras „Nidos ekspresija“, tęsiantis „Brücke“ tradicijas, išlieka nekomerciniu. Menininkų asociacija „Tiltas“ plenero metu sukurtų darbų kolekciją kaupia, Kuršių nerijos vaizdus ir vardą pristato parodose visame pasaulyje.