Algis Adašiūnas: „Per mažai kalbame apie Geros mokyklos koncepciją“

Rugsėjo 1-oji

„Mes per daug kalbame apie mokymo pasiekimus ir per mažai apie Geros mokyklos koncepciją“, – kalbėdamas apie regionų gimnazijų perspektyvas akcentuoja Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas. Kaip teigiama 2015 m. priimtoje koncepcijoje,  „Gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi.“

Mokyklose – nauji kokybiniai postūmiai

„Manau, ugdymo procese labai svarbios bendruomenėje sukuriamos patirtys, – mintimis apie Geros mokyklos koncepciją dalijasi Ramygalos gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas. – Tai mokykla su senomis tradicijomis. Pagrindinis geros mokyklos ypatumas – emocinis ir psichologinis saugumas, užtikrinantis saviraiškos galimybes. Ypač nuostabus dalykas – ilgosios gimnazijos. Baigti mokyklą ir gauti vidurinį išsilavinimą toje vietoje, kur gyveni, yra kur kas patogiau, negu kažkur kitur. Mokykloje vaikai turi jaustis gerai ir patenkinti visus savo poreikius. Tiek pamokose, tiek neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Neformaliojo švietimo užsiėmimai nebūtinai turi vykti mokykloje, jie gali vykti ir kitose erdvėse. Labai naudinga ir puiki iniciatyva – kultūros pasas, atveriantis naujų ugdymosi galimybių. Daug naujų kokybinių postūmių mums atnešė pandemija. Anksčiau apie daugelį tų galimybių galėjome tik pagalvoti, dabar jos jau taikomos ugdymo procese.“

Personalizuotas ugdymas įmanomas

Šių metų rugsėjį startuoja įtraukusis ugdymas, vis dar lydimas daugybės neatsakytų klausimų. Nors viešojoje erdvėje įtraukusis ugdymas tapatinamas su specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų įtraukimu į bendrojo ugdymo programą, pagrindinis šios naujovės tikslas – perėjimas prie personalizuoto ugdymo. Tai yra, ugdymo procesas turi sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui gauti žinias pagal jo gabumus ir poreikius. „Pagaliau supratome, kad vaikas – ne tinginys, nors visi tą polinkį turime. Džiugu, kad švietime jau pripažįstama, jog visi esame skirtingi ir tai perkeliama į ugdymo procesą“, – sako pašnekovas.

Jo manymu, personalizuotas ugdymas – Panevėžio rajone įmanomas dalykas, nes yra atsiradęs naujas požiūris į mokyklą, išaugęs mokytojų padėjėjų skaičius.

Svarbus savivaldybių požiūris

Jau daugelį metų vykstantis mokyklų tinklo optimizavimas dalį šalies vaikų kelioms valandoms susodino į autobusus. Tenka išgirsti nemažai nusiskundimų, kad tai apriboja jų galimybes naudotis mokytojų konsultacijomis, dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. „Galimybės vaikui dalyvauti neformaliajame ugdyme labai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės požiūrio į savo rajono žmones ir į ugdymą. Mūsų rajono savivaldybės požiūris į vaikų ugdymą yra pakankamai atsakingas ir mes vaikus į namus išvežame ir po neformaliojo švietimo užsiėmimų. Mūsų autobusiukas išvažiuoja 16:20 ir veža vaikus į pačius atokiausius kaimus. Parvežame ne tik tuos vaikus, kurie dalyvauja mokykloje, bet ir kultūros centre vykstančiuose neformaliojo švietimo užsiėmimuose, – patirtimi dalijasi Ramygalos gimnazijos direktorius. – Mes tik nelinkę vežioti turistų, kurie laiką praleidžia pas draugus, o paskui sako, kad nebeturi kuo grįžti į namus. Tai jau prabanga.“

Vis labiau trūksta pedagogų

Direktoriaus teigimu, viena didžiausių šio meto švietimo problemų – vis labiau augantis pedagogų stygius. „Mokyklose vis labiau trūksta pagrindinių dalykų specialistų, o dirbančiųjų amžius artėja link ribos, kai jie pasitrauks iš darbo, deja, pakeisti jų nėra kam, – sako pašnekovas. – Niekas nebenori eiti dirbti į mokyklą. Nelabai kas veržiasi ir į pedagogines studijas. Manau, tai turėjo įtakos ir pedagogus rengiančių aukštųjų mokymo įstaigų reformai. Tačiau ir iki reformos baigę pedagogines studijas nesiverždavo mokytojauti. Jaunų žmonių pritraukimas į mokyklas, manau, yra vienas pagrindinių šiandieninio švietimo rūpesčių“.

Direktoriaus nuomone, šią problemą spręsti iš dalies padėtų atlyginimai. Palyginti su kitomis profesijomis, mokytojo profesija turi savų patrauklumų: dvigubai ilgesnės atostogos, jos suteikiamos gražiausiu metų laiku – vasarą. Galima būtų pagalvoti ir apie stažinę pensiją.

„Dabar kalbama apie siekiamą atlyginimą, kuris sudarytų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, – apie ketinimą patrauklesne padaryti mokytojo profesiją mintimis dalijasi Ramygalos direktorius Algis Adašiūnas. – Manau, reikėtų kalbėti ir apie tai, kas sudaro etatą. Jį turėtų sudaryti ne daugiau 18–20 kontaktinių pamokų. Kita etato dalis – pasirengimas pamokoms ir visos kitos veiklos.“

 Apie Ramygalos gimnaziją

„Ramygaloje, kaip ir visoje Lietuvoje, pirmoji mokykla buvo įkurta prie bažnyčios. Tiksli įkūrimo data neužfiksuota, tačiau žinoma, kad 1781 m. jau veikė parapinė mokykla. Joje mokėsi 5 bajoraičiai ir 4 miestelėnai. 1782 m. – 11 mokinių: 9 bajoraičiai ir 2 miestelėnai. 1801 m. skaitymo ir rašymo mokėsi 5 bajorai ir 6 valstiečiai. 1828 m. buvo 12 mokinių. Juos mokė zakristijonas, – kūrimosi istorija prisimenama gimnazijos tinklalapyje. – Mokinių skaičius pamažu augo. Ilgą laiką buvusi parapinė pradžios mokykla 1912 m. pavadinta rusiškai „Ramygalskoje narodnoje učilišče“, o 1915 m. – Lietuviška trijų klasių pradinė.1918 m. lapkričio 2 d. laikoma oficialia Ramygalos „Saulės“ progimnazijos įkūrimo data“, – tokia istorija dalijamasi Ramygalos gimnazijos svetainėje.

Taigi 2018 m. Ramygalos gimnazija atšventė šimtmetį ir jau keleri metai kopia į antrąjį. „Susitvarkys mokyklų tinklai, ten, kur bus reikalingos gimnazijos, jos bus išsaugotos. Mūsų gimnazijai kol kas nekyla jokių grėsmių“, – optimistine gaida pokalbį baigia gimnazijos direktorius Algis Adašiūnas.

Karolina Baltmiškė

Nuotr. iš gimnazijos archyvo