Algirdas Gricius: „Tai, kas vyko Raseiniuose, buvo daroma vardan įstatymo“

Į administracinį teismą persikėlęs Raseinių rajono tarybos ir mero Algirdo Griciaus ginčas, buvo ar ne sulaužyta priesaika, galėjo sukelti nesutarimų tarp mero ir tarybos narių pliūpsnį ir kitose šalies savivaldybėse. Teismo sprendimu meras apgynė savo teisumą, į darbą buvo sugrąžinta mero pavaduotoja ir direktorius, o prieš gerą savaitę savivaldybėje įvyko pokyčiai. Teismo į darbą sugrąžintas administracijos direktorius Algimantas Mielinis atsistatydino iš pareigų. Jį pakeitė buvęs Seimo narys Remigijus Ačas. Kas sukėlė mero ir tarybos nesutarimus ir kaip tai atsiliepė rajonui, kalbamės su Raseinių rajono meru ALGIRDU GRICIUMI.

Gerbiamas mere, kokios įstatymų nuostatos sukėlė beveik metus trukusius ginčus?

Mano manymu, įteisinant tiesioginius mero rinkimus reikėjo neapsiriboti Vietos savivaldos įstatymo pataisa, bet ir pakeisti kai kuriuos šalies Konstitucijos straipsnius. Tada būtų labiau apibrėžta mero pareigybių nepriklausomybė ir savarankiškumas. Įstatymo pataisa buvo rengiama labai ilgai. Buvo svarstomos kelios redakcijos. Gauta daug pasiūlymų. Tačiau, nesant Konstitucijos pataisų, buvo susiduriama su tam tikrais suvaržymais. Nemažai labai konstruktyvių ir naudingų pasiūlymų klausimą svarstant Seimo komitetuose buvo atmesta. Su kai kuriais pasiūlymais susipažinau, kai reikėjo dalyvauti teismo procesuose. Jei į juos būtų atsižvelgta, įstatyme būtų likę gerokai mažiau dviprasmybių ir spragų negu priimtoje redakcijoje.
Rudenį Seimas kai kuriuos Vietos savivaldos įstatymo straipsnius šiek tiek pakoregavo, sutvirtindamas mero instituciją. Po šių pataisų susirinkusi nauja tarybos dauguma nebegalės atleisti administracijos direktoriaus. Direktoriaus atleidimui reikalingas mero teikimas. Tai rodo, kad įteisinti ir glaudesni atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios santykiai.
Žinoma, tiesioginių merų rinkimų kai kurios nuostatos buvo pamoka politikams. Iki teismo sprendimo nedaugelis jų suvokė, kad meras tampa nepriklausomas nuo tarybos ir kad tai yra visiškai nauja institucija, kuriai senoji tvarka, kai susirinkus naujai daugumai rankų pakėlimu buvo galima pakeisti merą, nebegalioja.

Paminėjote, kad Seimas sustiprino mero instituciją. Ar to sustiprinimo pakanka?

Manau, mero institucija galėtų būti stiprinama dar keliais aspektais. Pirma, galėtų būti labiau išgryninta mero ir tarybos kompetencija. Dabar galiojančiame Vietos savivaldos įstatyme yra išlikę apie dvidešimt neatitikimų: kai kur nuostatos dubliuojasi, kai kur jos viena kitai prieštarauja, kai kuriose – dviprasmybė: lyg ir meras teisus, lyg ir taryba teisi.
Būtų galima keisti ir mero pavaduotojo funkcijas. Dabar, jei meras suserga ar atostogauja, jį pavaduojantis mero pavaduotojas turi ne visas mero teises, reikalingas pareigoms kasdieniniame gyvenime vykdyti. Nesant mero jis negali žmonių išleisti atostogauti ar į komandiruotę. Tai didžiulė spraga, ir įstatymų leidėjai turėtų šią įstatymo nuostatą koreguoti. Manau, mero pavaduotojas turėtų būti prilygintas administracijos direktoriui. Dabar pasikeitusi valdančioji dauguma jį gali atstatydinti ir deleguoti kitą žmogų. Tačiau kaip meras gali dirbti su žmogumi, kuriuo nepasitiki? Manau, teisingiausia būtų, jei naujai išrinktas meras galėtų ateiti su savo komanda, kurią sudaro mero pavaduotojai, administracijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai. Taryba svarsto strateginius klausimus, skiria jų sprendimui reikalingą finansavimą, o meras su savo komanda ir administracija tai įgyvendina. Be abejo, tada mero komanda turėtų būti daugiau atskaitinga tarybai ir turėtų jai atsiskaityti, atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, kas ketvirtį ar kas trys mėnesiai. Tai įteisinus ir taryba neprarastų savo svarbos, ir mero komanda su administracija galėtų veiksmingiau dirbti, nes nebūtų tiek priklausomi nuo tarybos, kaip yra dabar.
Reikėtų sureguliuoti mero ir tarybos santykius skiriant biudžetinės įstaigos vadovą. Pagal galiojančią tvarką jis parenkamas konkurso būdu. Paskui laimėjusiojo kandidatūrą tvirtina taryba, ir tik tada meras pasirašo potvarkį. Tačiau jei vadovas pateikia prašymą atleisti jį iš darbo, meras privalo pasirašyti potvarkį, kurį turi patvirtinti taryba. Jei tuo laiku nėra tarybos, mero potvarkis pagal Vietos savivaldos įstatymą yra niekinis, nors pagal Darbo kodeksą viskas yra padaryta teisingai.

Kokios pamokos iš Jūsų karčios asmeninės patirties?

Visų savivaldybių taryboms, prieš sudarant valdančiąją daugumą, siūlyčiau pirmiausia rasti bendrą kalbą su meru. Jei nebus bendros kalbos, valdančiosios daugumos sudaryti neverta. Susidarius naujai valdančiajai daugumai meras turi būti trupučiuką lankstesnis. Diktato neturi būti nei iš vienos, nei iš kitos pusės.
Politikas, išrinktas meru, mano manymu, turėtų sustabdyti savo narystę partijoje ir atsisakyti visų partinių postų. Jis turi dirbti visų rajono gyventojų, politinių, visuomeninių organizacijų ir judėjimų labui. To nepadarius meras yra susaistytas partiniais interesais. Raseinių rajone į tarybą esame išrinkti septyni Darbo partijos nariai. Juk gali taip atsitikti, kad susiformavusi tarybos dauguma pasiūlo mano atstovaujamai partijai likti opozicijoje ir man tenka vadovauti naujai daugumai. Tai jau bendrapartiečių išdavystė, juolab kad vadovauju partijos Raseinių skyriui.

Kaip tokie, sakyčiau, revoliuciniai išgyvenimai atsiliepė rajonui?

Per daugiau kaip dešimt mėnesių, kol vyko įvairūs teisminiai procesai, rimto ir konstruktyvaus darbo nebuvo. Vyko tik kasdieniniai darbai, šimtu procentų įgyvendinti, iš valstybės ir įvairių fondų finansuojami projektai.
Tačiau, mano manymu, didžiausia žala buvo padaryta rajono gyventojams. Jie pasitikėjo tiek meru, tiek tarybos nariais, ir vykę politiniai žaidimai jų akyse stipriai sumenkino politiko įvaizdį. Ko gero, daugelis rajono gyventojų, paklausti, kas vyksta savivaldybėje, atsakys: jie ten tarpusavyje riejasi. O kad visi nesutarimai kilo, nes stengiausi, kad viskas būtų daroma pagal tuo metu galiojusius įstatymus, ne kiekvienam rajono gyventojui yra suprantama. Nesu garantuotas, kad iš 25 tarybos narių visi suprato, kad tai, kas vyksta, yra daroma ne dėl ambicijų, o vardan įstatymo.
Šiandien esu dėkingas tarybos nariams, sukūrusiems tokią situaciją, kuri leido apginti įstatymo viršenybę. Dėkingas buvusios kadencijos Seimui, kuris kiek spėjo pakoregavo Vietos savivaldos įstatymą. Tikiuosi, kad toliau įstatymą tobulins ir dabartinis Seimas. Tačiau visais atvejais mero komandai reikalingas daugumos palaikymas. Jei to nebus, gali turėti gražiausių planų, gali būti gavęs ir finansavimą, bet norimo rezultato gali ir nepasiekti. Jei nori padaryti gero rajono žmonėms, bendradarbiavimas būtinas, nepaisant, priešiška ar draugiška tau tarybos dauguma.

Ar rajono nesutarimai neatsiliepė galimybei pasinaudoti 2014–2020 metų ES finansine parama?

Kai pradėjau dirbti meru, pasirengimas ES paramai gauti jau buvo pradėtas, buvo numatytos svarbiausios gairės, taigi viskas buvo tęsiama. Tačiau, kalbant apie šį paramos laikotarpį, manau, nėra teigiamas dalykas, kad atsirado nauja ir, sakyčiau, perteklinė tarpinė institucija – Vidaus reikalų ministerija, dėl kurios išsitempia projektų vykdymo laikas. Jei regiono taryba nusprendė, kaip ir kam naudos teikiamą paramą, kam dar reikalingas Vidaus reikalų ministerijos dalyvavimas?
Ir dėl ES paramos lėšų panaudojimo. Kol kas tie pinigai pravalgomi. Juk atnaujintas pastatas ar paklotas naujas šaligatvis pridėtinės vertės nesukuria, tik leidžia uždirbti statybininkams ir kitiems projektą įgyvendinantiems specialistams. Manau, 70 proc. paramos reikia skirti verslui naujoms darbo vietoms steigti, o pastatų atnaujinimui ir aplinkai užtektų ir 30 proc. Aš nekalbu apie strateginius projektus, kaip vandentvarka, šilumos tiekimas. Jei ne ES parama, mūsų šalis nebūtų galėjusi jų įgyvendinti.
Kitas dalykas, ar reikalinga ministerija, atstovaujanti savivaldybėms. Manau, užtektų Savivaldybių departamento prie Vyriausybės. Toks mechanizmas būtų kur kas veiksmingesnis, būtų mažiau trukdžių, grėsmių dėl partinių įsikišimų.

Su kokiais savivaldą varžančiais teisės aktais dar tenka susidurti?

Vienas tokių – žemės grąžinimas. Žmogui mieste sugrąžino žemę. Pagal vieną įstatymą jis gali daryti viską, bet kitas sako, kad statybos gali prasidėti, kai bus nutiestos gatvės, paklotos komunikacijos. Nesant finansavimo savivaldybė nepajėgi sutvarkyti infrastruktūros, kaip reikalauja įstatymas. Atsitiko taip, kad žmonės pasistatė namus, o dabar savivaldybės einame paskui kurdamos infrastruktūrą. Miesto plėtra vyko ne link koncentracijos, bet į plotį. Tai padidino išlaidas infrastruktūrai sutvarkyti, o darant laikiną variantą išlaidos beveik padvigubėja.

O ką manote apie galimybę savivaldybėms perduoti teisę disponuoti valstybine žeme?

Vienareikšmiškai. Valstybinė žemė, kuri reikalinga savivaldybei, ir turi priklausyti savivaldybei, nes dabartinė tvarka apsunkina darbą su investuotojais. Kol sutvarkomi žemės reikalai, praeina metai ir pusantrų. Investuotojas gali laukti ne daugiau kaip pusę metų.

Ir pabaigoje apie Raseinių rajono viziją.

Jau ne pirmus metus kalbama apie būtinybę Raseiniuose rekonstruoti pagrindinę Vilniaus gatvę. 2017 metais bus pradėtas įgyvendinti vienas svarbiausių miesto, kaip tikslinės teritorijos, projektų, didinantis miesto centrinės dalies patrauklumą. Tai didžiulis, per 4,9 mln. eurų vertės, ES lėšomis finansuojamas projektas, apimantis ne tik Vilniaus gatvės remontą, bet ir Nepriklausomybės gynėjų aikštės, autobusų stoties prieigų, Prabaudos miškelio-parko dalies sutvarkymą.
Manau, miestui labai svarbus savivaldybės administracijos įgyvendinamas projektas – V. Kudirkos kvartalo sutvarkymas. Jį įgyvendinant bus modernizuotos Raseikos parko ir Dominikonų skvero viešosios erdvės. Taip pat bus sukurta naujų erdvių tiek vaikų, tiek jaunimo užimtumui, numatyta sutvarkyti želdinius, įrengti takus, pastatyti suoliukų. Šiuo metu apleista tvenkinio sala taps pasiekiama gyventojams – į ją bus nutiestas tiltas, o įžengus į salą pasitiks rotonda.
Toliau bus tęsiamas daugiabučių namų modernizavimas, tvarkomi jų kiemai. Neliks pamiršti ir laukiantieji socialinio būsto. 2017–2018 metais bus įgyvendinamas per 525 tūkst. eurų vertės socialinio būsto plėtros projektas, kurio metu savivaldybė planuoja įsigyti 30 socialinių būstų, iš kurių trys bus pritaikyti neįgaliesiems.
Ateinančiais metais bus pradėtas remontuoti Raseinių rajono kultūros centras ir pajudės kiti darbai.
Kalbino Genovaitė Paulikaitė