Algirdas Gricius: pasikeitusi koalicija didžiumą darbų tęsia

Apie darbus, problemas ir lūkesčius kalbamės su Raseinių rajono meru Algirdu Griciumi.
Gerbiamas mere, praėjusieji metai Raseinių rajono savivaldybei ir Jums buvo gana audringi. Šie metai atrodo ramesni, tai kokiais darbais ir įvykiais galite pasidžiaugti?
Praėjusieji metai buvo  nuostabūs, nes Seimas padarė tam tikras išvadas dėl tiesioginių merų rinkimų ir padarė tam tikrus įstatymų pakeitimus. Neseniai kreipiausi ir į dabartinį Seimą, siūlydamas Vietos savivaldos įstatyme pakeisti dar kai kurias nuostatas.  Konkrečiai – siūlau pakeisti vicemero pozicijas, nes pagal galiojantį įstatymą, jei meras atostogauja ar serga, vicemeras negali biudžetinių įstaigų vadovų išleisti nei atostogauti, nei į komandiruotę.  Kalbėjausi su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku Povilu Urbšiu,  jis sakė, kad ši įstatymo pataisa jau užregistruota ir jos projektas bus svarstomas rudens sesijoje. Taigi praėjusieji audringi metai davė tam tikros patirties ir pokyčių tobulinant Vietos savivaldos įstatymą, keičiant kai kurias su tiesioginiais mero rinkimais susijusias nuostatas.
Kadangi nebuvau pažeidęs nė vieno įstatymo ar kurio nors savivaldybės reglamento punkto, visi teisminiai ginčai baigėsi mano pergale. Džiaugiuosi, kad buvo atstatytos vicemerės ir tuometinio administracijos direktoriaus pozicijos.  Tačiau susiklosčiusioje situacijoje dirbti buvo gana sudėtinga. Teko formuoti naują koaliciją.  Ji sudaryta su opozicijoje buvusiais tarybos nariais. Šiandien darbas vyksta. Žinoma, diskusijų, ieškant bendrų sprendimų ir suderinant pozicijas, yra nemažai, nes buvusioji koalicija buvo numačiusi eiti viena kryptimi,  o sudarius naują koaliciją buvo peržiūrėtos visos kryptis. Daugeliui darbų pavyko užtikrinti tęstinumą, tačiau reikėjo pradėti ir kai kuriuos naujus darbus, kaip Kryžių kelio plėtra, Viduklės pramonės parko ir seniūnijų, kaip biudžetinių įstaigų, steigimas. Tai trys pagrindinės naujosios koalicijos veiklos kryptys, kurios šiandien ganėtinai sėkmingai eina į priekį.
Ar Raseinių rajono savivaldybės seniūnijos bus savarankiškos biudžetinės įstaigos?
Taip ir esame ta linkme nemažai padarę. Kitame rajono tarybos posėdyje svarstysime klausimą dėl gyventojų apklausos, peržiūrint seniūnijų ribas, organizavimo.
Pirmą kartą pasinaudojau Vietos savivaldos įstatymo suteikta teise inicijuoti gyventojų apklausą, pasisakant vienu ar kitu svarbiu klausimu.  Pirmą kartą Girkalnio miestelio gyventojai dalyvavo apklausoje dėl paukštininkystės ūkio steigimo ir nepritarė, kad toks ūkis pas juos atsirastų.
O rinkėjai kaip sureagavo į tai, kad pasikeitė koalicija?
Gyventojams paaiškinau, kad rajonas negali stovėti vietoje ir turi eiti į priekį ir reikia ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kad būtų įgyvendinta tai, kas buvo užsibrėžta.  Apie 60-70 proc. planų, kuriuos buvau išsikėlęs per rinkimus, nors ir sudėtingomis sąlygomis, bet per tuos metus pavyko įgyvendinti.  Daugiausia problemų turime įgyvendinant projektus, nes pasikeitė viešųjų pirkimų įstatymas, pasikeitė reikalavimai.  Pristabdyti mūsų patys svarbiausi projektai. Tai Vilniaus gatvės, Kudirkos kvartalo, Turgaus aikštės projektai.
Kodėl šiuos svarbius projektus teko pristabdyti, nes teigiama, kad konkursai supaprastinti?
Viešųjų pirkimų konkursai supaprastinti, bet liko galimybė apskųsti konkurso rezultatus toms įmonėm, kurios net nedalyvauja konkurse. Būtent taip atsitiko su Vilniaus gatvės projektu. Priėjome iki teismų. Vieną teismą savivaldybė laimėjo, bet nežinia, kokį sprendimą priims apeliacinis teismas. Be to, apskundus apeliaciniam teismui, bylos nagrinėjimo reikia laukti kelis mėnesius. Per tą laiką negalime imtis konkrečių darbų. Labai ribotas  ir finansavimo laikas. Kadangi šį projektą vykdome kartu su Kelių direkcija, nusprendėme visiškai nutraukti konkurso rezultatus ir skelbti naują konkursą.
O kokie projektai šiuo metu jau vykdomi?
Neseniai pasirašėme sutartį su rangovais dėl Raseinių kultūros centro pagrindinio pastato atnaujinimo.  Baigiame įgyvendinti seną svajonę – paskatinti gyventojus aktyviau dalyvauti būsto atnaujinimo programoje. Savivaldybė įsipareigojo sutvarkyti aplinką, kiemus, žaidimo aikšteles prie tų namų, kurių gyventojai dalyvaus būsto atnaujinimo programoje. Pernai du kiemus sutvarkėme iš savivaldybės lėšų, šiemet tvarkome dar penkis.
Kaip su ES finansuojamais projektais?
Pastaruoju metu  dalis projektų jau pradeda judėti, nors kai kurios ministerijos dar keičia tvarkų aprašus, priemonių sąlygas. Žemės ūkio ministerija atidėlioja paraiškų priėmimo terminus. Buvo numatyta paraiškas pradėti priiminėti liepos 1, dabar – spalio 1 dieną. Ir nežinia, ar dar nebus  terminas atidėtas. Ir kai važinėji po rajoną susitikinėdamas su žmonėmis, vienas dažniausių klausimų: mere, kada bus padaryta? Ir klausiama apie tuos darbus, kurie priklauso ne nuo savivaldybės. Ji savo namų darbus padaro, bet tai paraiškų priėmimo laikas atidedamas, tai stringa vertinimas. Ypatinga situacija buvo susiklosčiusi Kauno regione ir visoms savivaldybėms buvo labai sudėtingas šių metų pavasaris.  Keitėsi Vidaus reikalų ministerijos Regioninės plėtros departamento atstovai. Būdavo atvejų, kai regione likdavo dirbti vienas specialistas.  Kiek galėdavo, pavaduodavo  Šaulių specialistai, bet, nepaisant to, buvo prarasti 4-5 mėnesiai.
Ar regioninėms taryboms reikalingas didesnis savarankiškumas? Gal net ir juridinio vieneto statusas?
Gal atskiras juridinio vieneto statusas ir nereikalingas, bet, kas priimama regioninės plėtros taryboje, Vidaus reikalų ministerijai nebereikėtų inspektuoti. Jei regioninė taryba priėmė sprendimą, jo ir nebereikėtų keisti, jei neiškrypstama iš nustatytų rėmų ir vykdomos valstybės politikos.
Ką manote apie specializavimosi galimybę?
Tą idėją regione svarstėme.  Nepasakyčiau, kad specializacija yra kažkokia fantazija. Ją galima pritaikyti, bet tuose regionuose, kuriuose yra didieji miestai, šią idėją labai sudėtinga įgyvendinti. Ateityje reikėtų pasvarstyti, ar kalbant apie specializaciją, nereikėtų eliminuoti didžiųjų miestų, paliekant vien tik rajonus.
 
Kalbėjosi Genovaitė Paulikaitė
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinių" Nr. 17