Aldona Elena Bilkštienė: esperanto – kalba einanti be užtvarų per visą pasaulį

Nedaug beliko atmintyje prisiminimų apie Klaipėdos esperanto klubą, kurį palikau prieš 25 metus. Persikėlusi gyventi į Kėdainius labai norėjosi rasti bendraminčių – esperantininkų, bet, deja, tokių nebuvo.

Aldona Elena Bilkštienė

Klaipėdos esperanto klubas gyvavo jau 1968 metų ir buvo įsikūręs Klaipėdos kultūros rūmuose. Tuo metu klubui vadovavo Viktoras Baniulaitis, taip pat ir Algimantas Vizgirdas bei Rimantas Keliuotis. Tuo metu jame buvo apie 50 narių.

Esperanto kalbos kursai trukdavo dvejus metus, po to – vienerių metų pasitobulinimo kursai.
Žmonės mėgsta keliauti, pamatyti svečias šalis, bet tada pamatyti kitą pasaulį, esantį už Tarybų sąjungos ribų, buvo uždrausta. Tik gavus iškvietimą išleisdavo. Tokių iškvietimų tikėjomės gauti ir mes, esperantininkai.

Palaikėme ryšį ir su kitų Lietuvos miestų esperantininkais. Vykdavo ir suvažiavimai, rinkdavomės į stovyklą Giruliuose. Ten priimdavome naujus narius, skaitydavome paskaitas, linksmindavomės, dalindavomės iš užsienio atsiųstais žurnalais, kuriuose rasdavome norinčių užmegzti ryšius žmonių adresų. Taip aš užmezgiau ryšį su esperantininkais iš Bulgarijos, Rumunijos ir Vokietijos. Patyrusių esperantininkų laiškai priversdavo gerokai pasimokyti pradedančiam mokytis kalbos.

Labai džiaugiuosi pramokusi esperanto kalbos. Kalba maloni ausiai, lengva išmokti. Tai labai graži, švelni, einanti be užtvarų per visą pasaulį kalba.

Iš Klaipėdos klubo gyvenimo