Aida Čižikaitė: pasigavau „žaliąjį virusą“, nuo kurio išgyti neįmanoma

Apie tai, kada ir kaip susidomėjo esperanto kalba, kuo ji jai naudinga, kalbamės su Aida Čižikaite.

Kada ir kaip susidomėjote esperanto kalba?
 
Esperanto kalba susidomėjau visai atsitiktinai. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, 10 klasės vadovėlyje buvo menka pastraipėlė apie dirbtines kalbas (dabar terminologija pasikeitusi: dirbtinėmis vadinamos kalbos, skirtos mašinoms (Java, Algol, Pascl ir t. t.), o žmonių bendravimui skirtos kalbos (Esperanto, Ido, Novial ir t. t.) – planinėmis). Ten buvo paminėta ir esperanto kalba. Tačiau mokykla daugiau žinių nesuteikė ir visa tai nugulė užmarštin.

Vėliau, praėjus gal 15 metų po mokyklos baigimo, „Kauno dienoje“ radau skelbimą apie organizuojamus esperanto kalbos kursus. Kadangi tuo laiku turėjau daug laiko, nes patyrusi dešinės rankos traumą laikinai nedirbau, ėjau visur, kur tik kas nors vyko. Taip atėjau ir į esperanto kalbos kursus. Atėjau ir pasilikau. Kartais pajuokauju, kad pasigavau „žaliąjį virusą“, nuo kurio išgyti neįmanoma.
 
Kas buvo tas pirmasis mokytojas, padėjęs žengti pirmuosius žingsnius mokantis esperanto?
 
Mano pirmasis mokytojas buvo australas, rašytojas Trevoras Steelas. Čia, Lietuvoje, jis praleido kelerius metus, išmokė ne vieną dešimtį susidomėjusių. Tikriausiai viena priežasčių nesustoti buvo paties mokytojo asmenybė, jo įdomūs pasakojimai apie esperantišką veiklą, bendruomenės ryšius, renginius, siekius tikslus. Visą esperantišką gyvenimą.
 
Mokytojo paskatinta lankiau ir specialius esperanto kalbos mokytojų kursus. Vėliau sužinojau apie Tarptautinį esperanto institutą Hagoje (Nyderlanduose). Ten rengiami esperanto kalbos dėstytojai pagal Andreo Cseh sukurtą tiesioginę kalbos dėstymo metodiką. Jį baigė keli Lietuvos aktyvių esperantininkų. Išlaikiusi egzaminus ir gavusi diplomą pasižvalgiau plačiau. Taip Bydgoščio (Lenkija) universitete baigiau esperanto kalbos dėstytojo ir lektoriaus specialiuosius kursus, kur mano mokytoja buvo šviesios atminties Ewa Bondar. Iš jos išmokau daug pedagoginių gudrybių.

Pagaliau pasiryžau ir akademinėms studijoms. Įstojau į A. Mickevičiaus universitetą Poznanėje (Lenkija) studijuoti interlingvistkos kurso, kur mūsų visų – studentų iš viso pasaulio – globėja tapo studijų vadovė prof. habil. dr. Ilona Koutny. Čia studijavo dar dvi kolegės iš Lietuvos, o Vilniuje gyvenantis kolega korėjietis tas pačias studijas, vadovaujamas Ilonos, baigė Budapešte ELTE universitete.
 
Ar dar būtų ką pastudijuoti? Taip. Australijoje Naujojo Velso universitete galima metus studijuoti užsienio kalbos dėstytojo kursą ir būtina pasirinkti dėstomą kalbą. Galima rinktis esperanto kalbą ir būtina atlikti praktiką, dėstant savo kolegoms ir kitiems studentams pasirinktą kalbą. Taip pat Kinijoje galima studijuoti keliuose universitetuose, arba JAV San Francisko universitete per vasaros sesijas.
Galimybių yra, tereikia norų.
 
Kuo Jums naudinga esperanto kalba?
 
Esperanto kalba, kaip ir visos kalbos yra kalba (nors ne tik) su visomis savo savybėmis. Kaip ir visos kalbos ji teikia tas pačias galimybes. Pirmiausia kalba yra komunikacijos priemonė. Tačiau esperanto kalba yra nediskriminacinė komunikacijos priemonė, nes ši kalba yra netautinė. Todėl kalbėdama esperantiškai su anglakalbiu jaučiuosi geriau, nei kalbėdama angliškai. Kitaip sakant, nesijaučiu nejaukiai, nes pašnekovas nėra pranašesnis už mane, bent jau kalbos požiūriu.
 
Tačiau esperanto kalba man naudinga ir dėl kitų dalykų. Pirmiausia daugybė kontaktų su įvairių šalių žmonėmis, kolegomis. Slovakų patarlė sako: „Kiek moki kalbų, tiek kartų esi žmogus“. Iš tiesų kiekviena kalba yra ne tik komunikacijos ženklų sistema, bet ir pasaulio vaizdas sąmonėje. Kiekviena tauta reiškia tuos pačius dalykus savo kalba jai labiausiai priimtinais būdais. O esperanto kalba yra neutrali, tam tikra prasme universali. Ji vienodai artima ir tolima visoms tautoms ir kalboms. Todėl padeda geriau suprasti kalbų tarpusavio ryšius, išryškina latentinius žiūros aspektus. Bendraudama neutralia kalba su kitų tautų ir kalbų atstovais galiu geriau ir plačiau, įvairiapusiškiau suprasti mus supančią aplinką, pažinti kitas kultūras ir dažniausiai be jokių tarpininkų, vertėjų, neprarasdama net menkiausių prasmės niuansų.
 
Kokias galimybes ji Jums atvėrė?
 
Esperanto kalba atvėrė daug galimybių. Pirmiausia interlingvistikos studijos, kurios papildė ir praplėtė mano filologinį išsilavinimą. Esperantiškai galiu paskaityti tokios lektūros, kurios nerandu jokia kita kalba. Išmokus esperanto kalbą pagerėjo, pagilėjo ir kitų, jau daugiau ar mažiau išmoktų, kalbų lygis. Tapo lengviau mokytis naujų kalbų. Pavyko atsiriboti nuo kalbos struktūros verčiant tekstus iš vienos kalbos į kitą, lyginti jas, „tempti ant vieno kurpalio“.
O ką jau bekalbėti apie daugybę draugų visame pasaulyje, keliones po įvairius renginius dėstant, skaitant paskaitas, organizuojant konferencijas. O kai kada ir atostogaujant, kai nakvoju pas bičiulius ir sutaupau nemokėdama už viešbutį.
 
Tai pomėgis ar naujo pažinimo pagrindas?
 
Manau, kad vienareikšmiškai įvardinti negalima. Žinoma, pirmiausia pomėgis, tačiau pomėgis – tapęs gyvenimo būdu.
 Vienas mano pomėgių yra knygų skaitymas. Todėl skaitau ir esperantiškai. Kai kurių knygų nepavyktų paskaityti jokia kita kalba, kurias moku.
 
Nuvykus į kokią nors šalį visada randu draugų esperantininkų. Jie pabūna gidais savo mieste, parodo tai, ko nemato eiliniai turistai, supažindina su savo šalies, miesto gyvenimu „iš vidaus“.
 
Tačiau labiausiai domina vis dar netradicinė mūsų šalyje studijų kryptis. O su įvairių šalių esperantininkais, iškiliais žymiausių universitetų profesoriais gali bendrauti kaip su sau lygiu kolega, gali iš jų mokytis, konsultuotis, diskutuoti. Man tai didžiausia vertybė.
 
Galbūt dalyvaujate Lietuvos esperantininkų sąjungos veikloje?
 
Taip, dalyvauju Lietuvos esperantininkų veikloje. Kelerius metus savanoriavau, dirbau šios sąjungos sekretore. Prisidėjau rengiant Baltijos esperantininkų dienas, Pasaulinį kongresą Vilniuje. Kelerius metus savanoriavau vienoje Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, mokiau moksleivius esperanto kalbos, dalyvavome su jais įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir kitose šalyse. Kartu su kolegomis lenkais surengėme bendrą projektą apie dviejų tautų poetą A. Mickevičių. Dabar rengiamės naujam projektui T. Kosciuškos keliais. Taigi savanorystė mokant vėl tęsis.
 
Labiausiai Jums patikę renginiai ir susitikimai.
 
Labai smagios būna Baltijos esperantininkų dienos, kai suvažiuoja keli šimtai bendraminčių iš keliasdešimt šalių, programa prilygsta geriausioms universitetų vasaros stažuotėms. Labai patinka žurnalistų stovyklos, kur susitikę ne tik aptariame savo veiklas, bet ir mokomės iš tos srities geriausių profesionalų. Norintiems pramogų labiausiai tinka Vilniuje rengiami stalo teniso turnyrai, pavasarinis valčių žygis Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais ir upėmis, o vasaros pabaigoje baidarių žygis pasirinkta upe. Smagiausia, kai ir į šiuos renginius atvyksta bendraminčiai iš kitų šalių, net jei renginys tetrunka vieną savaitgalį. Turime bičiulį kataloną, kuris kasmet gegužės pabaigoje atostogauja Aukštaitijoje.
 
Žinoma, smagūs ir kitose šalyse vykstantys renginiai. Ypač vertingi Pasauliniai kongresai, Jaunimo kongresai. Tačiau man labiausiai patinka Nitobe simpoziumai ir Mokytojų lygos konferencijos, nes ten gali sutikti mokslo pasaulio elitą, skaitantį pranešimus, skleidžiantį savo idėjas įvairiais klausimais. Netgi tenka sėdėti prie vieno stalo su politikais ar Nobelio premijos laureatais. O iš jų gali mokytis, semtis žinių ir išminties.
 
Jums gražiausia frazė esperanto kalba ir ką ji reiškia.
 
Apskritai esperanto kalba yra labai graži ir skambi. Savo skambesiu panaši į italų kalbą. Labai melodinga. Yra daug žodžių žaismo. Dėl labai lanksčios žodžių darybos galima susikurti ypatingų žodžių. Vienas tokių neologizmų (Esperanto akademijos neaprobuotų naujadarų) yra abreviatūra MOJOSA (Moderna, Juna, Stila – Modernus, Jaunas, Stilingas). Ir derivatas MALGERDIĜU – šį reikia paaiškinti išsamiau. Yra Claude’o Pirono romanas „Gerda malaperis“ („Gerda pradingo“). Galūnė -u reiškia liepiamąją nuosaką, priesaga -iĝ- savaiminį arba sangrąžinį veiksmą, priešdėlis mal- priešingą reikšmę, t. y. antonimą, o ne neiginį ir šaknis lieka Gerd-. Verčiant pamorfemiui tai būtų „tapk Gerdos priešingybe“, o kadangi Gerda pradingo, tai reikšmė būtų iš naujo atsirask, nebesislėpk (nebūk pradingęs kaip Gerda).
 
Dėkoju už pokalbį.
 
Kalbino Karolina Baltmiškė