„Adventur 2017“ savivaldybės pristatė naujus objektus, pramogas ir skonius

„Paragauk pasaulio, paragauk Lietuvos“ – tokiu šūkiu sausio 20-22 d. Lietuvos konferencijų ir parodų centre „Litexpo“ vyko 5-oji turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“.
Puikios turizmo perspektyvos
Atidarydamas parodą ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pabrėžė, kad  2017 m. Jungtinės Tautos paskelbė Tarptautiniais darniojo turizmo skatinimo metais, tad simboliška ir džiugu, kad šiemet į tarptautinę parodą Vilniuje pristatyti savo valstybių susirinko apie 300 atstovų iš 27 šalių: Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Gruzijos, Jordanijos, Italijos, Indonezijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Omano, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Seišelių salų, Singapūro, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Tailando, Turkijos, Vietnamo, Ukrainos.
Ūkio ministro teigimu, Lietuva atstovauja Europai Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Darniojo turizmo komitete, yra šios organizacijos Europos regiono komisijos vicepirmininkė, o dabar kandidatuoja į PTO Vykdomąją tarybą. Kreipdamasis į parodos atidaryme dalyvavusius užsienio šalių ambasadorius, M.Sinkevičius paprašė jų šalių paramos šios narystės siekiančiai Lietuvai.
Ministro nuomone, Lietuva turi puikias turizmo perspektyvas. „Tačiau turime susitelkti, siekdami turistus pritraukti ne tik į didžiuosius Lietuvos miestus, bet ir į šalies regionus, kurie su savo išskirtinėmis etnografinėmis, kultūrinėmis, kulinarinėmis savybėmis yra vis dar iki galo neatrasti“, – kalbėjo M. Sinkevičius. 
Tardamas sveikinimo žodį jis išskyrė ypatingo svečio teisėmis stendus parodoje turinčias Gruzijos ir Kinijos delegacijas. Ypatinga šios parodos viešnia – Lietuvai šiltus jausmus puoselėjanti Gruzija. „Mums didžiulė garbė dalyvauti parodoje ir būti šalimi garbės viešnia, – per atidarymo ceremoniją sakė Gruzijos ambasadorė Lietuvoje ponia Khatuna Salukvadze ir kvietė susirinkusiuosius ne tik užsukti į Gruzijos stendą parodoje, bet ir aplankyti svetingą, puikiais kalnais, pramogomis, aktyviu laisvalaikiu ir, žinoma, maistu garsėjančią Gruziją.
„Ir toliau naudodami tiek ES paramą, tiek šalies biudžeto lėšas investuosime į turizmą, ypač į Lietuvos pristatymą užsienio šalims, į informacijos apie Lietuvos turizmą sklaidos įvairinimą.  Ir toliau remsime turizmą populiarinančių leidinių leidybą, parodų organizavimą. Į šalies turistinio potencialo pristatymą aktyviau įtrauksime diplomatinį korpusą“, – po parodos atidarymo iškilmių „Savivaldybių žinioms“ sakė ministras M. Sinkevičius.
Apdovanoti sėkmingiausieji
Dzūkišku tautiniu kostiumu  pasipuošusi ir dzūkiška tarme prabilusi Turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė paskelbė Turizmo sėkmingiausius.
 „Tikime, kad šiemet laureatams įteiktos vėtrungės turės simbolinę reikšmę – juk gero vėjo jiems linki ne tik turizmo profesionalai, bet ir paprasti keliautojai, turėję galimybę dalyvauti balsavime. Tapusieji turizmo sėkmingiausiaisiais paliko didžiausią įspūdį turistams praėjusiais metais ir, neabejojame, po apdovanojimų įkvėps ne vieną leistis į kelionę po Lietuvą ir atrasti išskirtines vietas. Kaip minėjo JT Pasaulio turizmo organizacijos generalinis sekretorius, turizmas yra vilties sektorius – ne tik dėl vis didėjančio indėlio į ekonomiką, bet ir dėl to, kad vienija skirtingus regionus, kultūras, žmones, daro juos geresniais, tolerantiškesniais, ragina geriau pažinti vienam į kitą ir gerbti“, – laureatus sveikino Valstybinio turizmo departamento vadovė J. Kazlauskienė.
Pasak jos, idėja sujungti du svarbiausius metų  turizmo įvykius – tarptautinę turizmo parodą ir sėkmingiausių turizmo projektų apdovanojimus – kilo iš sėkmingos užsienio šalių praktikos. Šiemet buvo pakeistos ir jau 13 kartą vykstančių tradicinių Turizmo sėkmingiausiųjų taisyklės – nacionalinės turizmo asociacijos ir turizmo profesionalai atrinko 30 nominantų, o jau pačių 10 sėkmingiausių rinkimai buvo atiduoti į visuomenės rankas. Visi galėjo mėnesį dalyvauti balsavime internetu ir pareikšti nuomonę – tokių buvo apie 11 tūkstančių.
Sėkmingiausiu 2016 m. turizmo produktu paskelbtas Plungės išmanusis parkas. „Pasinaudojant moderniosiomis technologijomis sukurta pažintinė ekskursija po Plungės parką keliomis kalbomis. Atsisiųsdinus programą į išmanųjį telefoną, galima daug įdomaus sužinoti apie parke augančius medžius ir kitus augalus, gyvūnus. Malonu, kad Lietuvos žmonės tą mūsų produktą įvertino. Dėkoju Plungės viešosios bibliotekos darbuotojams, kurie įdėjo daug išminties ir išmanymo, kad Plungė tęstų tradicijas būti viena iš įdomiausių ir gražiausių vietovių Lietuvoje“, – atsiimdamas apdovanojimą sakė Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
 Į sėkmingiausios 2016 m. turizmo traukos vietovės apdovanojimą pretendavo Kaunas, Pamarys ir Telšiai. Labai nedidele balsų persvara pergalę balsavime pelnė Kaunas. Turizmo proveržis Kaune – stulbinantis. Praėjusių metų pabaigoje Kaunui UNESCO oficialiai suteikė dizaino miesto statusą už kūrybingumą – tuo galima įsitikinti ne tik grožintis tarpukario art deco stiliaus miesto architektūra, bet ir sienų grafičiais. Unikaliai Kauno architektūrai yra suteiktas Europos paveldo ženklas. Kauno tarpukario architektūra gali tapti penktuoju Lietuvos objektu, įtrauktu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Be to, Kaunas siekia tapti 2022 m. Europos kultūros sostine.
Turizmo ambasadore 2016 išrinkta kulinarė, žurnalistė, knygų autorė Beata Nicholson. Sėkmingiausio 2016 m. kelionių organizatoriaus vėtrungę pelnė Baltic Travel Group. Sėkmingiausias 2016 m. sveikatos turizmo paslaugų teikėjas – viešbutis „Palanga“ Palangoje. Sėkmingiausio 2016 m. žiniasklaidos projekto, skatinančio turizmą, titulą laimėjo LRT dokumentinių filmų ciklas „Mano miestas“. Balsavusieji už Sėkmingiausią 2016 m. turizmo iniciatyvą nusprendė, kad šio apdovanojimo verta Virtuvės mitų griovėjų komandos knyga „99 Places of Taste in the Baltics“. Sėkmingiausias 2016 m. apgyvendinimo paslaugų teikėju tapo Comfort Hotel LT Vilniuje.  Radailių dvaras Klaipėdos rajone pripažintas sėkmingiausiu 2016 m. kaimo turizmo paslaugų teikėju. Specialioji  nominacija už inovatyvumą skirta Valstybės pažinimo centrui, kurio iniciatorė yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Praėjusiais metais kovo mėnesį pradėjęs veikti šis centras yra ne tik inovatyviausias muziejus šalyje, bet ir tapo vienu labiausiai lankomu objektu.
 Geriausiai pažinti regioną padeda turizmo informacijos centrai. Dėl  sėkmingiausio 2016 m. turizmo informacijos centro vardo varžėsi Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, Ukmergės turizmo ir verslo informacijos centras ir Kauno marių regioninio parko lankytojų centras. Labai dideliu atotrūkiu nuo kitų konkurentų laimėjo Klaipėda. 
 
Mero kvietime – muzikos akordai
„Mes jau trečią kartą pelnome sėkmingiausio turizmo informacijos centro vardą, – šalies gyventojų pripažinimu džiaugėsi centro direktorė Romena Savickienė. – Viena iš pagrindinių sėkmės priežasčių – meilė savo darbui. Kiekvienas į Klaipėdą atvykstantis laivas mums yra džiaugsmas.“
Klaipėda – jūrinio turizmo sostinė ir Klaipėdos TKIC vaidmuo šioje srityje yra labai svarbus. Tai įstaiga, kuri tiesiogiai dirba tiek pritraukdama kruizines linijas, tiek aptarnaudama turistus uoste ir mieste. 2016 m. į Klaipėdą atvyko 52 kruiziniai laivai, kuriais keliaudami mūsų šalyje apsilankė 64 285 turistai iš įvairiausių pasaulio šalių. Tai yra beveik 7 proc. daugiau nei 2015 m. Turistų patogumui vasaros metu Klaipėdos TKIC įkuria filialą kruizinių laivų terminale. Turistams pristatomos ne tik Klaipėdos regiono lankomos vietos, bet supažindinama ir su visos Lietuvos turizmo galimybėmis. 
„Šiemet tikimės sulaukti dar daugiau svečių, nes mūsų miestas tapo Lietuvos kultūros sostine. Tad miesto gyvenimas dar labiau praturtės įvairiais renginiais“, – kvietė R. Savickienė.
 „Adventur 2017“ kvietė paragauti pasaulio ir Lietuvos, tačiau, anot klaipėdiečių, ragavimas suprantamas ne tik kaip patiekalų skoniai, kartu tai ragavimas ausimis, akimis ir širdimi. Klaipėdos kraštas šią temą transformavo savaip ir parodos lankytojus pasitiko su šūkiu „Paragauk Klaipėdos kultūros“.
Jau per parodos atidarymą klaipėdiečiai dovanojo reginį. Turistiškai apsirengęs miesto meras Vytautas Grubliauskas su dukra atliko dainą „Svajonių miestas Klaipėda“ ir kartu su smilgininkais kvietė apsilankyti ne tik Klaipėdoje, bet geriau pažinti ir visą regioną. Kaip bendrystės įrodymą jis į sceną pakvietė visų Klaipėdos regiono savivaldybių merus. Ūkio ministrui M. Sinkevičiui ir Turizmo departamento direktorei J. Kazlauskienei įteikti Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės geros valios ambasadorių ženklai. „Tikiu, kad Klaipėda taps neužšąlančiu kultūros uostu, šviečiančiu visame regione, spinduliuojančiu kultūra ir neliks nė vienos kultūros provincijos“, – sakė ambasadorius M. Sinkevičius.
 
Parodos akimirkos
Kėdainiai
„Kėdainiai yra Radvilų miestas. Kadangi šių metų paroda skirta skoniui ir kulinariniam paveldui, mes norime parodyti, kad Kėdainiai turtingi ne tik savo istorija, bet savo kulinarija. Mes turime ir labai įvairių mėsos gaminių, ir  įvairių pagardų, ir žuvies, ir medaus, ir įvairiausių gėrimų. Pas mus pagal Radvilų receptą gaminamas midus, – kalbėjo Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius. – Taigi mes ne tik agurkais  ir chemija turtingi.“
Kretinga
„Ir šiais metais, kaip ir pernai,  planuojame festivalį „Kuršių genties vartus pravėrus“ ant Kartenos piliakalnio. Mūsų bendruomenės visada yra pasirengusios svečius pavaišinti to krašto valgiais“, – sakė Kretingos rajono mero pavaduotoja Danutė Skruibienė.
Šilutė
„Kiekvieną kartą į Šilutės rajoną atvykęs turistas suranda kažką naujo, nes vienu atvykimu  visko nepamatysi ir nepatirsi. Tikimės, kad šiais metais įgyvendinami projektai padės pritraukti daugiau turistų 2018 metais”, – smalsumą žadino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.
Klaipėdos r.
„Šiais metais toliau plėtosime Pamario turizmo klasterį. Paslaugas teiks Drevernos uostas. Koncesininkas Drevernoje jau stato viešbutį. Bus pastatyta apie 10 kempingo namelių. Ir toliau kelsime turistus iš Drevernos į Juodkrantę. Raginsime gyventojus teikti nakvynės paslaugas. Manau, kad mūsų pamarys – Dreverna, Svencelė, Kintai – taps vis labiau populiaresnėmis ir kad šias vietas suras vis daugiau vandens turizmą mėgstančių svečių. Ir, be abejo tie, kurie mėgsta valgyti žuvį. Tai mūsų kulinarinio paveldo kruizas „Žuvies kelias“, kuriame ne tik pasigroži gražiais vaizdais, bet ir paragauja mūsų krašto žvejų išrūkytos žuvies ir išvirtos žuvienės“, – kvietė Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
Neringa
„Mums svarbiausia geras oras. Jei yra geras oras, gausu ir turistų. O dabar dirbame prie specialiųjų planų, rūpinamės viešbučių plėtra. Aplinkos ministrui esame perdavę savo pageidavimus dėl kai kurių įstatymų pataisų, kad galėtume laisviau kurti turistams reikalingą infrastruktūrą. Taigi laukiame ministro ir Vyriausybės politinio sprendimo“, – pokyčių lūkesčiais dalijosi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Jurbarkas-Šakiai
„Jurbarko rajonas kartu su Šakių rajonu pristatome projektą „Nemuno kelias“. Viliamės, kad prie šio projekto prisijungs ir Kauno rajonas. Tada būsime vientisa turistinė trasa, kurioje žmonės patirs malonių įspūdžių, nepaisant per kurią pusę keliaus: ar per Šakių, ar per Jurbarko. Jie matys viską. Ir Jurbarką, ir Šakius, ir Kauno rajoną. Tikimės, kad šis maršrutas bus labai patogus keliaujantiems ir dviračių, ir automobiliu, nes yra galimybė aplankyti daug įdomių vietų, pažinti labai daug objektų“, – naujas galimybes pristatė  Jurbarko rajono vicemeras Saulius Lapėnas.
Utena
„Žalias ir ežerais turtingas Utenos kraštas garsus ir amatininkų gausa.  Esame parengę įvairiausių edukacinių programų. Tarp jų sudarome galimybes pas Vytautą Valiušį nusižiesti ir pirmąjį savo gyvenime puodą. Turime ne tik visiems produktams ir patiekalams tinkančių indų, bet ir ką į juos įdėti. Parodoje kviečiame paragauti mūsų krašto žolelių arbatos“, – kvapnia arbata gundė Utenos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Jasinevičienė.
Skuodas-Zarasai
Prie Zarasų rajono stendo besisvečiuojantys skuodiškiai turėjo apie ką pasikalbėti. Net skiriami visos Lietuvos, jie turi bendrysčių: abi savivaldybės yra vartai į Latviją. „Zarasų kraštas nuo senų senovės yra gražus savo miškais, ežerais. Tikimės, kad skuodiškiai dar aktyviau lankysis šiame krašte, o zarasiečiai suras mūsų kraštą“, – sakė pas zarasiečius besisvečiuojanti Seimo narė Levutė Staniuvienė. „Manau, kad zarasiečiams tikrai būtų ką pas mus pamatyti.  Mes turime akmenų muziejų, kokio Zarasai neturi. Pas mus yra didžiausias Lietuvos akmuo, anksčiau nei Lietuva paminėta vietovė. Mes turime labai gilias istorijos šaknis. Mes galime pavaišinti kastiniu, cibulyne, pakviesti į juodosios keramikos edukacinius užsiėmimus“, – aplankyti Žemaitiją kvietė Skuodo rajono meras Petras Pušinskas.  „Apsilankius Zarasuose būtina pamatyti Stelmužės ąžuolą, kuris pernai tapo Lietuvos medžiu. Turime Šlyninkos malūną, kuriame kepama duona. Įdomias veiklas vysto mūsų ūkininkai. Kadangi paroda skirta gurmanams, pristatome Salako seniūnijos sraigininkes ir kviečiame paskanauti sraigių“, – nenusileido Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas.
Tauragė
„Šiemet svečius kviečiame į naują edukacinį pažintinį „Meilės kelią“. Eidami renkame žoleles,  išbandome meilės burtus, prie Meilės akmens verdame arbatą, vaišinamės sausainėliais. Kitas etapas – Tauragės Norkaičių amatų centras, kur susipažįstame su mūsų krašto edukaciniais užsiėmimais“, – naują maršrutą pristato  Pagramančio regioninio parko lankytojų centro administratorė Rita Krompalcienė. O Tauragės krašto muziejaus  kultūrinės turistinės veiklos vadybininkė Inga Beišienė pakviečia susipažinti su geriausiai išsilaikiusią gynybine sistema, kurią sudaro 16 piliakalnių.
Pagėgiai
„Jei ne Mažoji Lietuva, ne čia buvusios spaustuvės, lietuvių kalbai išlikti būtų buvę sunkiau, nes iš mūsų krašto į Lietuvą keliavo lietuviškos knygos. Be Mažosios Lietuvos galbūt nebūtų ir didžiosios Lietuvos“, – sakė Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis prie parodoje eksponuojamos Martyno Jankaus muziejuje įrengtos ir edukacinius užsiėmimus organizuojančio knygrišyklos.
Telšiai
„Turistus kviečiame pasivaikščioti po mūsų senamiestį ir atrasti jame vis naujų puošmenų, nes jos kasmet pildosi. Turime naujų edukacinių programų Žemaitijos kaimo buities muziejuje“,  –viliojo Žemaitijos turizmo informacijos centro vadybininkė Aistė Korkadinovaitė-Šiaudkulienė.
Anykščiai
„Ant Vorutos piliakalnio pradėjome statyti pilį. Žinoma, jos dar reikės palaukti, – naujoves pristatė Anykščių rajono mero pavaduotojas Sigutis Obelevičius ir pasidžiaugė, kad praėjusių metų pabaigoje savivaldybė pateikė prašymą  Anykščiams suteikti kurorto statusą. –Tikimės, kad jau šiemet sulauksime teisingo požiūrio į penktąjį Lietuvos kurortą.“
Panevėžys
„Mūsų turistiniai ištekliai – kultūros objektai ir renginiai, – pabrėžė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. –Turime garsų Juozo Miltinio teatrą, puikų tradicinį renginį „Glass džiazas“, vykstantį kas dveji metai. Tai tarptautinis renginys, kuriame į vieną reginį susipina ugnis, pučiamas stiklas ir džiazas. Vasarą kviečiame į renginių ciklą „Susitikime penktadienį“. Po atviru dangumi rodomas kinas, grojama, šokama. Buvusiame  seniausiame „Garso“ kino teatre kuriamas menų cechas.“ Šioje parodoje panevėžiečiai duris į savo miestą atvėrė, pasinaudodami Juozo Miltinio gurmaniškais ypatumais, kur karaliavo raudonas vynas, geltonos rožės, prancūziškas sūris ir unikalūs receptai iš šio garsaus režisieriaus gurmaniškos virtuvės.
Biržai
„Biržuose šalia tradicinių duonos, alaus degustacijos kelių atsirado ir Kristinos ir Jūrio Milišiūnų avininkystės ūkis, kuriame rengiamos edukacinės programos. Džiaugiamės, kad pasiteisino Kirkilų bokštas ir yra įtrauktas į penkių labiausiai lankomų objektų sąrašą. Labai pasiteisino ir pagal Kneipo metodiką sukurtas basų kojų takas Užušiliuose“, – tik kelias iš daugybės naujovių pristatė  Biržų rajono mero pavaduotoja Irutė Varzienė.
Rietavas
„Ogi sujungsime Oginskio kelią su Pieno keliu, dar pridėsime Lopaičių piliakalnį su stebuklingu šaltiniu, – juokavo Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė. – Rietave labai daug neatrastų dalykų. Žmonės rodo savo sugebėjimus, savo virtuvę. Rietavą suranda vokiečiai, švedai. Pernai Pieno kelyje apsilankė 8 tūkst., o Rietavą – per  73 tūkst. turistų ir kiek dar neregistruotų!” „Džiaugiamės, kad prieš metus įsisteigėme turizmo centrą ir jau turime rezultatą. Tikiu, kad turistiniai projektai įsibėgės ir eis į gylį ir plotį“, – centro darbu patenkintas  Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Prienai
„Prienų ženklas – lėktuvas.  Manau, kad Pociūnuose susirenka daugiau lankytojų, norinčių pasigrožėti iš paukščio skrydžio nuostabiu Prienų kraštu. Čia yra ko pamatyti“, – sakė Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas
Pakruojis
Pasak Pakruojo verslo informacijos centro vadovės Danutės Dominauskienės, be dvaro ir čia siūlomų programų, verta aplankyti Gedimino Ališausko akmenų muziejų, kuriame iš akmenų sudėliota  įspūdingą mandala, o vasarą verta palydėti tradiciniame pakruojiečių  festivalyje „Alus ir muzika“
Šilalė
„Po ilgos pertraukos dalyvaujame turizmo parodoje. Turime ką parodyti rajono svečiams. Vien piliakalnių mūsų rajone yra 33 piliakalniai. Prieš porą savaičių atidarėme slidinėjimo trasą. Pernai – baseiną. Mūsų rajone yra pirmasis Lietuvos muziejus – tai Dionizo Poškos baubliai. Lakūno Stasio Girėno tėviškė. Jūros ir Akmenos upės pamėgtos baidarininkų. Turime nemažai rekreacinių vietovių“, – rajono privalumus vardina Šilalės rajono administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus ir primena, kad ir gurmanai Šilalės rajone rastų kuo pasimėgauti.
Ukmergė
„Visus, kurie alkani kaip vilkai Ukmergė yra pasiruošusi pamaitinti. Turime visokiausio maisto: greito, lėto, tradicinio, paties naujausio ir kokio tik svečias pageidaus.  Visi bus sotūs, o kai žmogus sotus, tai ir patenkintas, o patenkintas žmogus kitaip atranda Lietuvą, – smagiai kraštą pristato  Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas. – Nemažas įdirbis, pristatant žydų paveldą. Atsirado ir žydiškas maistas. Tikimės, kad kanapių labirintai įgaus dar didesnį populiarumą. Prezidento Antano Smetonos vasaros rezidencija siūlo daug įdomių pramogų. Džiaugiamės, kad renkant sėkmingiausiuosius konkuravome su Kaunu ir Klaipėda.“
Rokiškis
„Praėjusių metų pabaigoje Rokiškis tapo Kalėdų senelio sostine, – sėkmingu startu pasidžiaugė  Rokiškio rajono savivaldybės Kultūros, turizmo ir ryšių su užsieniu skyriaus vedėjas Petras  Blaževičius. – Rajone, kaip pristatėme parodoje turime įspūdingų dvarų.  Turizmu pradeda užsiimti ir mūsų kaimai, siūlydami pasivažinėjimus ant Sartų ežero, keliones dviračiais ir kitas pramogas.“
Kauno r.
Kauno rajono turizmo informaciniame centre įsikūrę  Raudondvario dvaro dvariškiai su Kauno rajono muziejaus direktoriumi Zigmu Kalesinsku priešakyje kvietė pasivaišinti apelsinų sriuba ir priminė, kad grafų Tiškevičių laikais dvaro Raudondvaryje buvo sukaupta didelė citrusinių augalų kolekcija. Dideli maždaug 3,5 metrų aukščio apelsinmedžiai, citrinmedžiai, mandarinmedžiai žiemą augo oranžerijoje, o vasarą būdavo pastatomi aikštės kraštuose ir priešais rūmus.  Tad turistai, apsilankė Raudondvario dvare, ekskursijos pabaigoje yra vaišinami apelsinų sriuba.
Raseiniai
 „Nuo 2016 m. turistams, norintiems savarankiškai susipažinti su Raseiniais, siūlome į išmaniuosius telefonus parsisiųsdinti nemokamą programėlę ir susipažinti su 12 miesto objektų. Šiemet tokią galimybę sukursime ir norintiems aplankyti rajono piliakalnius“, – naujovę pristatė  Raseinių krašto muziejaus muziejininkė Regina Kordušienė.
Ignalina
Ignalinos turizmo informacijos centro direktorius Edmundas Kilkus viliojo jau prasidėjusia stintelių žvejyba ir žadėjo naujų įspūdžių mažąja kultūros sostine tapusioje Palūšėje.
Kupiškis
„Šiemet, ypač antroje metų pusėje, atvykstančius į Kupiškį gali pasitikti daug nepatogumų, nes  miestas bus kasamas ir  perkasamas. Prasidės didesnių projektų vykdymas. Turi įsibėgėti mūsų baseino statyba, infrastruktūros projektai“, – iš anksto atsiprašo  Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas, kviesdamas pasidžiaugti „Kupiškėnų  vestuvėmis“, tikru kupiškėnų alumi, tikra duona, medumi, tikru pienu ir iš jo pagamintu tikru sūriu.
Alytus
Ne tik pasimokyti kepti grikines babkas, paragauti žydiškų patiekalų, pasimokyti žiedinių šarvų gamybos, bet ir apsilankyti mažojoje kultūros sostinėje – Punioje kvietė Alytaus turizmo centro vadovė Lena Valentaitė
Švenčionys
„Turime dvi pagrindinės rajono naujienas – Labanoro miestelis yra paskelbtas mažąją Lietuvos kultūros  sostine ir kviečiame apžiūrėti ne tik miestelį ir jo apylinkes, bet ir dalyvauti renginiuose, ypač rugsėjo mėnesį vykstančioje labanorinės šventėje. Ir antra naujiena – Sirvetos regioninis parkas, kuriame vyksta vaistažolių rinkimo čempionatai ir laukia atsinaujinęs ir patobulėjęs mitologinis takas su 16 baltų kultūrą simbolizuojančių skulptūrų“, –  rajonu didžiavosi Švenčionių turizmo informacijos centro direktorė  Tatjana Kuznecova.
Trakai
Trakai, kaip pabrėžė turizmo informacijos centro direktorė Laima Balčytienė, šią žiemą stebina galimybe viduryje ežero nemokamai naudotis wi-fi ir pasilinksminti saugioje čiuožykloje, kurios apšvietimui naudojama saulės energija. Vasario mėnesį Trakuose vyks tradicinė oro šventė, o po jos – blynais, žaidimais, dainomis ir kitomis pramogomis gundys Užgavėnės. „Mes labai didžiuojamės pilimi, bet turime ir be jos turime ką parodyti ir kuo nustebinti“, – sakė L. Balčytienė. 
Druskininkai
Ką tik dešimtmetį paminėjusius vandens parku, populiaria lynų trasa, reabilitacijos centru UPA ir kitais dalykais, tenkinančiais ir ramaus, ir aktyvaus poilsio mėgėjus, gundė Druskininkų Turizmo informacijos centro vyriausioji vadybininkė Živilė Fayed.
Marijampolė
„Džiaugiamės, kad Marijampolės svečiai atranda miesto parkus. Vis didesnio populiarumo sulaukia mūsų „Runkelukų kelias“. Tai pernai sukurta ekskursija-edukacinė programa po mūsų cukraus fabriką, kuriame pamėgo ir jaunavedžiai rengti foto sesijas. Be abejo, rengiamės 2018 m., kai tapsime Lietuvos kultūros sostine. Dar didesnė atsakomybė tenka, nes tais pačiais metais Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį“, – planais dalijasi   Marijampolės savivaldybės Viešųjų ryškų tarnybos vyriausioji specialistė Danguolė Micutienė
 
 Genovaitė Paulikaitė
 
 
.