Opera „Undinė“ – apie mūsų santykį su sąžine ir net gyvybe

Ona Kolobovaitė (Undinė), Tomas Pavilionis (Princas). Olesios Kasabovos nuotr.

Ypatingomis aplinkybėmis dirbusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro komanda vasario 25-osios vakarą pristatė Antoníno Dvořáko operos „Undinė“ premjerą. Visam pasauliui palaikant Ukrainos kovą už laisvę kitaip suskambo ir Undinės pasakojama istorija. Nesuspėjusieji vis dar gali išvysti premjerinius spektaklius Klaipėdos Žvejų rūmuose vasario 26–27 dienomis.

Operos režisierius Bernardas Gytis Padegimas akcentavo, kad kurdamas šį pastatymą rėmėsi popiežiaus Jono Pauliaus II mintimis apie gyvybės kultūrą. „Šiandien skiriame milijardus ginkluotės lenktynėms, užuot skyrę juos gražesniam pasauliui kurti. Giluminė „Undinės“ žinutė yra apie mūsų santykį su gyvybe. Mes, žmonės, pavergėme gamtą ir ji ginasi nuo mūsų virusais, uraganais, gaisrais… Kol kūrėme operą Klaipėdoje, čia šėlo galingos audros. Filmuoti šėlstančios jūros vaizdai panaudoti šiame spektaklyje – lyg viską nuplaunanti devintoji banga. Per „Undinės“ istoriją norisi pažvelgti į žmogaus sąžinę, paskatinti kiekvieną paklausti savęs: „Kas aš esu ir kodėl esu?“ – kalbėjo režisierius.
Šis pastatymas Klaipėdoje – trečiasis Lietuvos scenoje: anksčiau „Undinė“ buvo dukart pastatyta Kaune (1937, 1972). Operos muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis operą „Undinė“ apibūdino „kaip ypač sudėtingą, meistriškai sukomponuotą romantinę partitūrą, žavinčią čekiško ir slaviško folkloro integracija į profesionaliąją kūrybą“. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras pagal kompozitoriaus sumanymą operoje atlieka tokį pat svarbų vaidmenį, kaip ir vokalinių partijų atlikėjai, o kai kuriais atvejais tampa net pagrindiniu draminio turinio nešėju, ypač žinant, jog trečdalį veiksmo pagrindinė operos veikėja scenoje tyli, negalėdama komunikuoti nei su kitais operos veikėjais, nei su publika savo balsu.

Kuriant operos „Undinė“ scenovaizdį režisieriui G. Padegimui talkino ilgametė jo bendražygė, scenografė ir kostiumų dailinininkė Birutė Ukrinaitė, vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis ir šviesų dailininkas Andrius Stasiulis, anksčiau KVMT bendradarbiavę su režisieriumi statant E. Balsio operą „Kelionė į Tilžę“ (2019). Choreografiją operos šokiams sukūrė ir veikėjų judesius režisavo Aušra Krasauskaitė.

Operos „Undinė“ pastatymas scenoje sujungė ne tik KVMT chorą, solistus, baleto trupę, bet ir gausų būrį kviestinių solistų. Vasario 25-ąją „Undinės“ istoriją scenoje pasakojo Ona Kolobovaitė (Undinė), Tomas Pavilionis (Princas), Kšištofas Bondarenko (Vandenis), Gabrielė Bukinė (Svetimšalė Princesė), Dalia Kužmarskytė (Ragana), Rosana Štemanetian, Vitalija Trinkė, Ernesta Stankutė (Laumės), Farshadas Abbasabadi (Girininkas), Vita Merkelytė (Virėjukas), Valerijus Gončarovas (Medžioklis).

Vasario 26-ąją dainuos Rita Petrauskaitė (Undinė), Mindaugas Zimkus (Princas), Valdas Kazlauskas (Vandenis), Beata Ignatavičiūtė (Svetimšalė Princesė), Loreta Ramelienė (Ragana), Emilia Janina Kozłowska, Dina Mataitienė, Indra Sofia Maria Nielsen (Laumės), Kęstutis Nevulis (Girininkas), Judita Butkytė (Virėjukas), Valerijus Gončarovas (Medžioklis).

Vasario 27-ąją trečioje operos premjeroje dainuos Ieva Barbora Juozapaitytė (Undinė), Tomas Pavilionis (Princas), Kšištofas Bondarenko (Vandenis), Rasa Ulteravičiūtė (Svetimšalė Princesė), Gabrielė Kuzmickaitė (Ragana), Rosana Štemanetian, Vitalija Trinkė, Ernesta Stankutė (Laumės), Farshadas Abbasabadi (Girininkas), Vita Merkelytė (Virėjukas), Valerijus Gončarovas (Medžioklis).

Operos „Undinė“ sinergija sujungė puikius dirigento, orkestro ir solistų pasirodymus, muzikos skambesį, režisieriaus ir scenografijos, kostiumų ir gamtos vienį.

Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė ir Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Vit Korselt. O.Kasabovos nuotr 







KVMT inf.