Valstybinės kalbos mokymas atvykusiesiems ne tik padeda išmokti kalbėti lietuviškai, bet ir palengvina integraciją

Vienas svarbiausių Tautinių bendrijų namų tikslų – padėti kitakalbiams išmokti kalbėti lietuviškai ir greičiau integruotis į Lietuvos gyvenimą. Lietuvių kalbos mokymus remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Tautinių mažumų departamentas prie LRV. Kaip teigia Tautinių bendrijų namų laikinai direktoriaus pareigas einantis Vilius Mikulėnas, nors kiekvienais metais lietuvių kalbos mokymo kursus baigia per šimtą žmonių, poreikis gerokai lenkia galimybes. „Jau kuris laikas vietoj vieno valstybinės kalbos mokytojo tenka pasitelkti tris“, – išaugusį lietuvių kalbos mokymo kursų poreikį iliustruoja pašnekovas.

Įkurtas Valstybinės kalbos mokymo centras

Tautinių mažumų poreikis mokytis lietuvių kalbos atsirado jau pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais. Joms nemokamus mokymus pradėjo rengti 1991 metais įsteigta VšĮ Tautinių bendrijų namai. Nuo 1992 metų jų organizuojamus mokymus baigė daugiau kaip trys tūkstančiai kitakalbių.

2005 m. vasario 3 d. Tautinių bendrijų namuose atidarytas Valstybinės kalbos mokymo centras. Jo steigėjai – Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir VšĮ Tautinių bendrijų namai.

Valstybinės kalbos mokymo centras nuo pirmųjų įsikūrimo dienų teikia metodinę ir praktinę paramą asmenims, kurie nori išmokti lietuvių kalbos ar patobulinti jos mokėjimą.

Tradiciškai kursų klausytojai lietuvių kalbos mokosi per rudens ir žiemos sesijas. „Sesijos pradžioje, remiantis Bendrųjų Europos kalbų metmenų mokėjimo lygių sistema, įvertinamas norinčių mokytis kitakalbių lietuvių kalbos žinių lygis ir pagal vertinimo rezultatus sudaromos kursų klausytojų mokymo grupės. Kursų klausytojai mokomi pagal Tautinių bendrijų namuose parengtas 56 arba 70 akademinių valandų valstybinės kalbos mokymo programas, atsižvelgiant į atnaujintus (A1, A2, B1, B2) ir naujus (C1, C2) lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo turinio aprašus, – valstybinės lietuvių kalbos mokymo kursus apibūdina Tautinių bendrijų namų laikinai direktoriaus pareigas einantis Vilius Mikulėnas. – Kad Lietuvoje gyvenantiems ar atvykusiems kitakalbiams būtų lengviau išmokti valstybinę kalbą ir sėkmingai integruotis į šalies gyvenimą nuoširdžiai rūpinosi ilgametė Tautinių bendrijų namų ir Valstybinės kalbos mokymo centro vadovė šviesaus atminimo Alvida Gedaminskienė. Itin didelis kursų populiarumas – neabejotinai yra ir jos nuopelnas. 2020 metais už lietuvių kalbos puoselėjimą, tautinių mažumų kalbinį švietimą, pagalbą įvairių tautybių Lietuvos gyventojams integruojantis į visuomeninį gyvenimą Alvidai Gedaminskienei buvo įteiktas VLKK apdovanojimas – „Sraigės“ skulptūrėlė.“

Nuo senbuvių iki naujai atvykstančių

Kaip teigia Tautinių bendrijų namų vadovas, anksčiau kursuose lietuvių kalbos mokėsi jau seniau į Lietuvą atvykę kitakalbiai. Tokiam žingsniui juos paskatino 1992 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija teisiškai įtvirtintas valstybinis lietuvių kalbos statusas ir1995 m. priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Šie teisės aktai įteisino valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime. „Tačiau tai nebuvo vienintelis ir svarbiausias motyvas mokytis lietuvių kalbos. Daugelis tautinių bendrijų atstovų aktyviai dalyvavo lietuvių tautos atgimimo sąjūdyje ir palaikė nepriklausomą Lietuvą, – pažymi Vilius Mikulėnas. – Per pastarąjį dešimtmetį mūsų rengiamuose kursuose daugiausia mokosi naujai į Lietuvą atvykę žmonės. Jie į Lietuvą atvyksta iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Uzbekistano ir kitų šalių. Mokymuose dažniausiai dalyvauja aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, norintys įsilieti į darbo rinką arba jau dirbantys. Tai ir gydytojai, ir išmaniųjų technologijų, kitų profesijų specialistai, Mokymosi rezultatai priklauso nuo motyvacijos. Yra žmonių, kurie pradeda lankyti kursus visiškai kalbos nemokėdami, o po trijų mėnesių jau kalba lietuviškai.“

Valstybinės kalbos mokymo kursuose lavinami visi kalbos įgūdžiai: ir kalbėjimo, ir skaitymo, ir rašymo, ir klausymo. Kaip teigia pašnekovas, klausytojai mokomi vartoti taisyklingą valstybinę kalbą, bendrauti ja įvairiose institucijose, gauti ir teikti informaciją, reikšti nuomonę, kurti tekstus. Taip pat formuojami ir tobulinami jų gebėjimai suprasti skaitomą tekstą, atlikti skaitymo, klausymo, rašymo, kalbėjimo užduotis, įforminti dokumentus, rašyti dalykinius ir asmeninius laiškus, skelbimus, pildyti įvairias anketas.

Kaip teigia pašnekovas, daugelis kursų klausytojų sėkmingai išlaiko valstybinės kalbos egzaminą ir pagal Europos kalbų aplanką nustatomas jų pasiektas lietuvių kalbos mokėjimo lygis.

Svarbi integravimosi priemonė

„Be abejo, atvykusiesiems į kitą šalį labai svarbu kaip galima greičiau integruotis į tos šalies gyvenimą, todėl kalbos mokymas susietas ir su kitakalbių integracija. Mokymo kursų dalyviai supažindinami su Lietuvos istorija, simbolika, tradicijomis, papročiais, mūsų šalies kultūros savitumu ir sąsajomis su kitų tautų kultūromis. Kursų klausytojai pakviečiami dalyvauti edukaciniuose renginiuose, – pasakoja Vilius Mikulėnas ir pabrėžia. – Ši Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Tautinių mažumų departamento programa yra vienintelė gera galimybė, padedanti kitakalbiams ne tik išmokti lietuvių kalbą, bet ir tapti aktyvia Lietuvos visuomenės dalimi, žinančia mūsų šalies istoriją, geografiją, susipažinusia su mūsų kultūra ir tradicijomis. Manau, kompleksiška pagalba kitakalbiams ir lemia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Tautinių mažumų departamento finansuojamos programos populiarumą.“

Karolina Baltmiškė
Nuotr. iš TBN archyvo