Scenos džentelmenas Vygantas Kazlauskas: beglobiai yra kiekvieno iš mūsų atsakomybė

Meilė gyvūnams praturtina gyvenimą gražiausiais įspūdžiais, bet ji turi būti protinga. Gyvūną globojant, reikia sudaryti jam sąlygas, socializuoti, numatyti, kur jis galėtų judėti ir žaisti., jei tenka, kur nors važiuoti su jais, būtina pagalvoti, kaip juos vežtis saugiai ir švariai. Gyvūnai labai protingi ir, jei yra mokomi, labai greitai išmoksta „gerų manierų“. 

Paskutiniu metu ypatingai kalbama apie beglobių problemas bei apie tai, kad esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome. Scenos džentelmenu vadinamas Vygantas Kazlauskas sutiko pasidalinti savo mintimis apie tai, kodėl jam svarbu prisidėti prie beglobių gerovės ir skatina sekti jo pavyzdžiu. 

Vygantai, ar jūsų namuose yra buvęs koks nors augintinis ir koks jūsų požiūris į juos?

Vieną kartą po mano vonia apsigyveno slapčia pro atvirą terasos langą įslinkęs kaimynų katinas. 3 paras nesupratau, kas vyksta namuose: suveikinėjo signalizacija, išvartyti daiktai, atidarytos neužrakintos durys. Maniau, vaiduoklis įsikūrė namuose. Išsikviečiau signalizacijos specialistą sistemai patikrinti, netrukus abu pastebėjome to vaiduoklio mažus pėdsakus ant laiptų. Aš su gyvūnėliais visada gerai sutariu, kažkaip jie visada meiliai glaustosi prie manęs.

Kaip manote ko reikia, kad augintiniai, o tuo labiau beglobiai galėtų turėti tinkamas sąlygas?

Manau, globos namai yra vienintelė išeitis, nes nedori šeimininkai blogai veikia gyvūnėlių elgseną.

Ar vis dar augintinis yra laikomas svarbiu šeimos nariu?

Taip, augintinis tampa ypatingu šeimos nariu, nes jam reikia specialių sąlygų ir išskirtinio dėmesio. Juokaujama, kad gyvūnėliai supanašėja su šeimininku, arba pastarieji renkasi į save panašius   „vaikus”.  

Per pandemijos laiką, daug atskirties ir vienatvės, tačiau beglobių keturkojų klausimas, nesumažėjo  kaip manote kodėl neskuba net tokiu metu suteikti namus keturkojams?

Iš tiesų maniau, kad pandemija visus suvienys kovai su nauju virusu, suartins žmones ir gėris užpildys mūsų širdis. Deja, viskas vyko ir vyksta labai priešingai. Žmonės suagresyvėjo, visos ydos iškilo į paviršių, susipriešinimas pasireiškė, kaip tikro karo metu ir ne tik tarp žmonių, bet tarp valstybių. Kaip mes, taip ir gyvūnai yra gamtos dalis, todėl visiems galioja tie patys karo dėsniai.  

Jūs prisidedate ir prisidėjote prie gyvūnų esančių globos įstaigose gerovės kodėl jums tai svarbu ir kaip atrasti atjautos tiems kurių niekas negirdi?

Atjauta – vienintelė iš 5 emocijų, būdinga tik žmogui ir išskirianti jį iš visos gyvosios gamtos. Ji ir likusios 4: baimė, pyktis, liūdesys ir džiaugsmas -apibendrinama vienu jausmu ir žodžiu – MEILĖ. Matyt, reikia daugiau apie tai kalbėti ir rašyti.

Vis dažniau girdime, liūdnas augintinių istorijas, kaip manote ar galima teigti, kad dalis visuomenės serga ir turi rimtų emocinių problemų?

Visi žmonės turi kažkokių ligų. Nemanyčiau, kad reikėtų gydyti emocijas. Juolab, kad jau prieš 70  metų Jonas Biliūnas panašius reiškinius aprašė novelėje   „Kliudžiau”. Nežinau, ar ji dabar yra mokyklos lietuvių literatūros programoje, bet tai būtų geras jausminis impulsas auklėjimo procesuose.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Mindaugas Jonušas