Teresė Špukaitė: esperantinės praeities nuotrupos…

Mano Tėvynei Lietuvai istorija nepašykštėjo įvairiausių išbandymų. Pro šalį nepraėjo ne vienas karas, ne viena okupacija, amžina kova už dvasinį ir fizinį išlikimą tęsėsi šimtmečiais…

Ištisos kartos įvairiausiais būdais stengiasi išsilaikyti. Tiesioginė drąsuolių kova, šviesuolių pastangos, lavinimasis, bendravimas, viltis rusena žmonių širdyse. Dalis jaunimo sovietmečiu stengėsi plačiau matyti pasaulį, neklaidžioti primestoje tamsybėje. Vienas šviesos spindulių buvo esperanto. Nors nemažai esperantininkų buvo ištremti, bet dar buvo likusių, kurie stengėsi atgaivinti esperantininkų idėją.

Jau vaikystėje, radusi namuose ploną knygelę apie tarptautinę kalbą, išleistą tarpukario Lietuvoje, susipažinau su esperanto. Taigi buvau labai laiminga, kai gavusi paskyrimą į Šiaulius, patekau į labai šviesių, reto dvasinio grožio asmenybių – esperantininkų būrelį. Labai nelengva kalbėti apie praeitį, nes gali praleisti kažką labai svarbaus – atmintis išlaiko ne viską, todėl visų nuoširdžiai atsiprašau.

Bėgant metams, atkūrus nepriklausomybę, pasauliui siūlant įvairiausius gundančius dalykus, dažnai vietoj kultūros iškeliant civilizaciją, daugumai labai sunku, o gal ir neįmanoma, suprasti mūsų praeitį. Ko pats nesi patyręs, gali atrodyti, kad apskritai to nebuvo. Juk tą patį apie save sako ir iš MISIJA SIBIRAS grįžęs jaunimas.

Šiaulių esperantininkų būrelyje man šviesiausias žmogus buvo mūsų vadovas a. a. Vincentas Vaitiekūnas. Tai buvo didžiulė laimė ir pamoka tame rūke sutikti kuklią, reto dvasinio grožio, tikrąsias vertybes ir kultūrą puoselėjančią asmenybę, dar iš laisvos Lietuvos. Ir tenka prisipažinti, esu gavusi labai svarbių, švelnių pastabų, kurias iki šiol prisimenu. Atmintyje išliko ir kiti jau Anapilin išėję samideanai, kuriuos teko pažinti ir iš jų mokytis. Tai buvo labai svarbios, gerbusios esperanto idėją ir ją puoselėjančios asmenybės: a. a. Sitonis, V. Neverdauskas, K. Norkutė ir kiti, su kuriais teko garbė susipažinti. Jų žodžiai, mintys, išgyvenimai neišdildomai glūdi širdyje ir prote iki šiol. Ir visi brangūs samideanai, su kuriais buvome kartu, lydi mane visą gyvenimą….

Susitikimuose, susirinkimuose, sąskrydžiuose jungianti bendra idėja liko labai svarbi. Korespondentai iš Lenkijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių plėtė akiratį, lavino ir ugdė draugiškumo ir vienybės idėją. Tai buvo bendrystės langas, atveriantis platesnę erdvę už uždangos.

Teko apsilankyti Lenkijoje su turistine grupe, Bulgarijoje, Tyrnovo mieste, pasimatyti su samideanais, deja, labai trumpai. Susitikimas neįvyko, kadangi anksti ryte išvykome. Dėl šio susitikimo užtrukau ir atsilikau nuo grupės. Po miestą teko vaikščioti vienai, į viešbutį sugrįžau vakare. Kadangi iš Vilniaus keliavome traukiniu, sustojome ir Bukarešte. Apžiūrėję miestą su grupe, atskirai su bendrakeleive nusprendėme aplankyti keletą architektūros paminklų, užsukome į porą bažnytėlių. Prie mūsų prisidėjo ir ponas iš Viliaus. Grįžtant į Lietuvą ir maloniai aptariant įspūdžius, šis ponas pareiškė, kad kelionės ataskaitoje KGB apie mano atsiskyrimą nuo grupės Tyrnove nerašys, o Bukarešte vaikščiojo kartu, nes stebėjo, ar mes pirksime bažnytėlėse religinių knygelių. Taigi tokia trumpa, iliustratyvi patirtis iš kelionės.

Teko laimė susitikti ir paklausyti labai įdomių žmonių, daug sužinoti apie tai, kas buvo neskelbiama. Nepamirštamą įspūdį paliko susitikimas su a. a. Liudu Alseika, išgirsti apie jo sugrįžimą į nepriklausomą Lietuvą po pilietinio karo iš Rusijos. Jam keliauti teko per Sibirą, Tolimuosius Rytus, Egiptą. Po daugelio metų, jau Lietuvos TSRS, norėdamas pakartoti tą kelionę dviračiais, nuvežti Baltijos jūros vandens butelį ir supilti į Japonijos jūrą, deja, žuvo prie Maskvos…
.
Esperanto mums tikrai daug reiškė. Mieli bičiuliai išliko iki šiol, nors aš aktyviai šioje veikloje jau daug metų nedalyvauju. Esu be galo dėkinga visiems sutiktiems samideanams, nes jie yra ypatingi. Linkiu visiems tęsti tą vienybės ir brolybės darbą, džiaugtis ir būti laimingiems savo Tėvynėje, su visomis pasaulio kultūromis, kalbomis ir esperanto.

Teresė Špukaitė

Panašūs straipsniai:
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/eugenija-novikova-i-esperantininku-veikla-atvede-atsitiktinumas
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/grazvydas-jurgelevicius-bendraudamas-esperanto-kalba-su-pasnekovu-visada-busi-tame-paciame-lygyje
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/ona-vetiene-tai-buvo-malonus-ir-idomus-darbas

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/anastazija-janusoniene-esperanto-%E2%80%93-tai-nacionalinio-ir-europinio-nematerialaus-kulturinio-paveldo-dalis
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/andrius-grinbergas-kelione-i-esperanto-sali-yra-be-galo-idomi
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/marijus-dilba-buvo-nuostabu-susirasineti-su-visu-pasauliu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/danute-regina-geniene-matematika-ir-esperanto-%E2%80%93-mano-dvi-drauges

https://www.manokrastas.lt/straipsnis/birute-korsakaite-slivinskiene–viliuosi-kad-kazkas-liko-ju-galvose-ir-sirdyse
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/loreta-sukaityte-esperanto-kalba-man-padejo-susirasti-draugu-is-pasaulio
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigita-railaite-siciune-bukime-vilties-saulemis!-
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/sigitas-sidaravicius-esperanto-kalba-neleidzia-tapti-standartiniu-pilieciu
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/vladimir-zuromskij-esperanto-kalba-atvere-keliones-dviraciu-ir-padejo-surasti-spiritizmo-religija-bei-naturizma
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/diemante-aniciene-jei-%E2%80%9Euzsikretei%E2%80%9C-esperanto-susergi-visam–gyvenimui
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/kazimieras-ambrasas-trumpas-bet-ispudingas-mano-esperantiskas-kelias