Perlojoje paminėtas Vytauto Didžiojo paminklo devyniasdešimtmetis

Perlojoje paminėtas išskirtinę istoriją turinčio Vytauto Didžiojo paminklo devyniasdešimtmetis. Pačių perlojiečių pastangomis pastatytas ir 1931 m. liepos 19 d. atidengtas paminklas kunigaikščiui Vytautui Didžiajam pagerbti su užrašu: „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“ yra tikras laisvės simbolis. Po Antrojo pasaulinio karo paminklą ne kartą mėginta nugriauti, tačiau jis išliko, nes perlojiečiai tam trukdė, be to, statant jo viduje buvo įlieti geležinkelio bėgiai ir daug armatūros. Daugiau kaip aštuonių metrų aukščio paminklas yra didžiausias Lietuvoje Vytautui Didžiajam išlikęs paminklas.

Gausiai susirinkę perlojiečiai ir garbingi svečiai prisiminė ir pagerbė visais laikais už Perloją ir visą Lietuvą ryžtingai kovojusius nedidelio Perlojos kaimo sūnus ir dukras, kaimo gyventojams linkėta tą vienybę, ryžtą, patriotiškumą išsaugoti ir ateities kartoms.

Iškilmės prasidėjo Perlojos Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje Šv. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidais. Kaišiadorių vyskupas ordinaras Jonas Ivanauskas Šv. Mišias aukojo už Perlojos parapijos žmones, kurie paminklą statė, saugojo, remontavo ir prisidėjo prie jo išlaikymo. Pamokslo metu vyskupas pažymėjo, jog jam visada gera Perlojoje būti, susitikti, bendrauti su žmonėmis, dalintis džiaugsmu. „Po tiek laiko nesimatęs, labai džiaugiuosi būdamas šioje šventovėje. Ji yra viena gražiausių vyskupijos šventovių, reiškianti Dievo grožį per meną. Šiandien švenčiame tris svarbius dalykus – Dievo Motinos iškilmes, mūsų tautos istoriją menančio paminklo jubiliejų ir mūsų dabarties gyvenimą. Meldžiantis už visus, kurie paminklą statė, gynė, už mūsų Tėvynę Lietuvą ir jos ateitį, kad mūsų visuomenėje būtų daugiau atvirumo ir gailestingumo. Būkite verti Dievo malonės – jis padaro tai, ko mes patys nepajėgiame padaryti, tikėkime, kad galutinį žodį istorijoje taria Viešpats“.
Ypatingo iškilmingumo suteikė ir šventinę nuotaiką kūrė po gražiaisiais bažnyčios skliautais Šv. Mišių minėjimo metu įspūdingai skambėję Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija“, vadovaujamo Ilonos Zalanskienės, giedamos giesmės.

Šventovėje nuskambėjo ir „Ilgiausių metų“ – su garbinga šimto metų sukaktimi buvo pasveikinta seniausia kaimo gyventoja Ieva Pekarskienė. Sveikindamas jubiliatę, Vyskupas J. Ivanauskas sakė, jog jam didelė garbė jubiliatei dėkoti už gražius gyvenimo metus, už motinišką meilę ir širdį, už gilų tikėjimą. Jis linkėjo, kad ilgaamžės dienos būtų pripildytos žmonių šilumos ir Dievo palaimos.

Sveikatos ir saulėtų, džiugių dienų šimtametei palinkėjo meras Algis Kašėta. Daug gražių linkėjimų išsakė Perlojos bendruomenės nariai.

Bendruomenės pirmininkė Danutė Karalevičienė padėkojo vyskupui J. Ivanauskui ir Merkinės dekanui Robertui Rumšui už tokią ypatingą Perlojai dieną aukotas prasmingas Šv. Mišias, kurios buvo aukojamos už perlojiškius.

Po Šv. Mišių visi rinkosi prie paminklo. Čia gėlių puokštes padėjo LR Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė, Seimo narys Juozas Baublys ir Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta.

Meras, sveikindamas su gražiu jubiliejumi, pažymėjo, jog ši sukaktis ne tik Perlojos, bet ir visos Lietuvos. „Šitas paminklas Perlojai reiškia labai daug. Jis – neoficialus Perlojos herbas, nes buvo sukurtas ne karalių dvare, o pačių perlojiečių. Jie norėjo pastatyt paminklą, žymintį perlojiečių kovas už laisvę, bet artėjo jubiliejiniai Vytauto Didžiojo metai ir jie nusprendė: „Kodėl gi negali Perlojoj stovėt paties Vytauto Didžiojo paminklas – didelis, drąsiai žiūrintis į okupuotą Lietuvą?“ .Tai buvo fantastiškas ir sunkiai įgyvendinamas sumanymas, bet perlojiečiams pavyko. Šis paminklas – tai vienas iš tų ženklų, kurie neleido prarast tikėjimo, kad Lietuva kada nors bus laisva. Svajokit drąsiai kaip jų seneliai, suremkit pečius bendrystei ir jums viskas seksis. Didžiuokimės! Tegu jus visada lydi šūkis: „Už Perloją ir visą Lietuvą! Su gražiu jubiliejumi“, – linkėjo meras.

Seimo narys Juozas Baublys sakė, jog visų pirma, labai svarbu prisiminti tuos, kurie statė šį nuostabų paminklą, prisiminti, kurie puoselėjo, ypatingai tie, kurie gynė ir neleido jo nugriauti. „Paminklą statė mūsų tėvai, seneliai. Manau, kad sovietmečiu jis įgavo visiškai kitą reikšmę – tapo pasipriešinimo sovietinei santvarkai simboliu. Čia iš visos Lietuvos važiavo žmonės, dėjo gėles, prie jo tradiciškai įsiamžindavo jaunavedžiai. Perloją sunkiai įsivaizduojame be Vytauto Didžiojo paminklo, tegu jis visada būna vienybės ir susitelkimo simboliu“. Jis perskaitė Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės–Nielsen sveikinimą: „Savo darbais prisidedate prie istorinės atminties saugojimo ir patriotiškumo dvasios puoselėjimo. Dėkojame už bendruomeniškumą bei iniciatyvumą. Linkime neblėstančios energijos ir sėkmės tolesnėje veikloje“.

Perlojiškius su ypatingu jubiliejumi pasveikino Prezidento Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė: „Didelė garbė drauge išgyventi telkiančias akimirkas, čia, Perlojoje, kur susijungia istorija, praeitis ir dabartis“, – pažymėjo patarėja. Ji perskaitė LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą: „Gerbiama Perlojos bendruomene, nuoširdžiai sveikinu reikšmingos sukakties proga. Prieš devyniasdešimt metų Perloją išdidžiai papuošė paminkas Vytautui Didžiajam. Jis – Perlojos istorinis urbanistinis akcentas, prasmingas simbolis, primenantis garbingą istoriją ir Vytauto Didžiojo šlovę. Neabejoju,, kad paminklas sulauks šimtmečio ir gyvuos per amžius. Jis įkūnija vietos bendruomenės stiprybę. Dėkoju jums už puoselėjamas vertybes. Lietuvos galia slypi jos žmonėse, kurie gerbia praeitį ir išdidžiai žvelgia į ateitį. Su švente!“.

Iškilmėse dalyvavę tikro Lietuvos patrioto, Perlojos garbės piliečio, šviesaus atminimo aktoriaus Tomo Vaisietos vaikai – dukra Ginvilė ir sūnus Perlis – jautriai skaitė literatūrinę kompoziciją, parengtą patriotiniais motyvais.

Perlis Vaisieta prisiminė, jog Perloja visuomet buvo labai svarbi jų tėveliui. „Labai simboliška, kad Vytauto Didžiojo paminklas pastatytas beveik tą pačią dieną, kai įvyko Žalgirio mūšis. Simboliška, kad aš ir pats iš Griunvaldo, kur minėjome Žalgirio mūšio metines, tik vakar grįžau. Noriu pasisveikinti tuo priesaku, kurį man ir mano sesei Ginvilei nuo vaikystės perdavė mūsų tėtušis – „Už Perloją ir už visą Lietuvą“. Tai tegu ta priesako motyvacija ir vidinis Žalgiris dega kiekviename per amžius“.

Jubiliejinę šventę papuošė Varėnos kultūros centro choro „Harmonija“ ir Perlojos kultūros centro folkloro ansamblio „Ėglis“ dainos ir liaudiškos muzikos kapelos melodijos.

Perlojiečiai visais laikais mokėjo stebinti ir buvo tikri savo krašto patriotai, todėl čia 1918 metais buvo įkurta Perlojos Respublika, turėjusi savo kariuomenę, policiją, teismą, švaros ministrą ir net savo pinigus!

Perlojiečiai didžiuojasi, kad 1930–aisiais, Vytauto Didžiojo metais, pačių parapijiečių lėšomis ir pastangomis pastatytą bažnyčią puošia valstybiniai bei patriotiniai akcentai, ji yra pati lietuviškiausia šalyje. Ši bažnyčia – vienintelė tokia Lietuvoje, kurioje krikščioniškoji ikonografinė medžiaga persipina su patriotiniais lietuvybės elementais. Jos vidų puošia įspūdingas 1943 metais iš natūralių dažų sukurtas itin aukšto meninio lygio dekoras, joje gausu valstybinių bei patriotinių akcentų ir lietuviškų užrašų. Visą sovietmetį Perlojos bažnyčia buvo kaip nepriklausomos Lietuvos ambasada, nes skliautuose – Vytis, Gedimino stulpai, Jogailaičių kryžius, trispalvė, Vytauto Didžiojo portretas, Lietuvos ir ateitininkų himnai. Ir, žinoma, kunigaikštis Perlius su šūkiu: „Už Perloją ir visą Lietuvą!“. Šioje bažnyčioje yra kryžiaus kelio stotys iš senosios maumedžio bažnyčios, pastatytos 1777 metais, o pirmąją bažnyčią Perlojoje apie 1428 metus pastatė Vytautas Didysis. Visa tai, ką turime Perlojoje – ir Vytauto Didžiojo paminklą, ir bažnyčią, yra darbščių ir patriotiškai nusiteikusių parapijiečių nuopelnas.