12-asis žuvienės virimo čempionatas sukvietė į Rusnę

Pirmąjį rugsėjo šeštadienį žuvienės virimo čempionato dalyviai, žuvienės mėgėjai ir šiaip mėgstantys pasmalsauti rinkosi į Rusnę.

„Labai malonu, kad čempionatas atkeliavo į senas žvejybos ir žuvienės virimo tradicijas turinčią Rusnę. Pas mus daugiau erdvės, yra galimybė pažvejoti, pasiplaukioti laivais ar tiesiog pasivaikščioti“, – visus svetingai pasitikdama kalbėjo Rusnės seniūnijos seniūnė Dalia Drobnienė.

Laikina tampa ir pastovia

„Gali būti, kad Rusnė ir perims žuvienės virimo čempionatą iš Šilutės, bet šiais metais jis čia vyksta todėl, kad tradicinė vieta Šilutėje – Šilokarčemos kvartalas rekonstruojamas“, – sakė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

„Rusnė turi didesnes ir žvejybos, ir žuvienės virimo tradicijas, tad, manau, ir čempionatas turėtų čia vykti“, – mintimis dalijasi bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Saulius Bukantas, prieš 22 metus iš Telšių atvykęs gyventi į salą ir pasijutęs čia savu. Pirmininkas pasidžiaugia, kad šiame čempionate dalyvavo trys rusniškių komandos. Dvi komandas sudarė bičiuliai, kaimynai, giminės, o „Rusnės salos“ komandą formavo bendruomenė, iš anksto kviesdama savo narius dalyvauti smagiose varžybose.

„Rusnėje praleidau nemažai vaikystės ir jaunystės metų, todėl ta vieta man asocijuojasi su laisve, jaunyste, nerūpestingumu. Čia – pirmas nulaužtas lazdynas meškerei pasigaminti, pirmas žvejybos laimikis. Pritariu minčiai, kad ir žuvienės virimo čempionatai turėtų vykti Rusnėje“, – manė ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Rusnė – ieškantiems ramybės

Šią vasarą, kai salą galima pasiekti tvarkingu keliu, kai pastatyta ne vieną dešimtmetį laukta estakada ir atsiradęs tolimesnių kelionių apribojimas, į Rusnę pritraukė žymiai daugiau turistų nei anksčiau . „Jei praėjusius metus vertintume 1 procentu, šiemet turistų skaičius pasiekė visą šimtą, – pasidžiaugė seniūnė Dalia Drobnienė. – Apie pusę jų tiesiog atvažiuodavo, pasivaikščiodavo, pasimėgaudavo ramybę ir išvažiuodavo. Dalis įsikurdavo ilgėlesniam laikui kaimo turizmo sodybomis. Kiti atvažiuodavo su savo kemperiais, palapinėmis, nes saloje yra vietų, kur galima ir taip poilsiui įsikurti. Tik su maitinimo taškais pas mus kiek sudėtingiau. Vienas restoranas yra įsikūręs prie Peterso tilto, kitas – vienoje kaimo turizmo sodyboje ir užkandinė. Tačiau maitinimo įstaigų kūrimąsi pristabdo sezoniškumas.“

„Kol kas sezoną mums padėtų pratęsti šaltos žiemos, kai ledas pasiekia ne mažiau 50 centimetrų. Tada marios virsta ištisu pramogų miesteliu, – sakė rajono meras Vytautas Laurinaitis. – Tačiau pastaruoju metu tokių žiemų vis mažiau. Atvažiuoja žvejų, bet ne tiek, kiek esant ledui. O šią vasarą Rusnė išties sulaukė žymiai daugiau svečių. Prie to prisideda ir estakada, ir seniūnės bei bendruomenės rūpesčių vis labiau gražėjanti Rusnės sala. Prie to prisideda ir paminklas Machatmai Gandžiui ir Hermanui Kallenbachui. Labai tikimės, kad lankytojų bus dar daugiau, kai ant Atmatos užės žiočių bus pastatytas 30 metrų aukščio apžvalgos bokštas. Bokštas jau suprojektuotas ir jau perkami darbai. Manau, jis bus ne mažiau nei Anykščių medžių lajų takas populiarus.“

„Rusnės sala – puiki poilsio vieta tiems, kas ieško ramybės gamtos prieglobstyje, kas mėgsta pasiplaukiojimus laivais, žvejybą, pasivaikščiojimus“, – atvažiuoti kvietė seniūnė Dalia Drobnienė.

„Tačiau kurdami patrauklesnę aplinką susiduriame su saugomų teritorijų reikalavimais. Vis labiau užželia mūsų upės ir upeliai, bet didelės jų dalies negalima valyti. Manau, tuos reikalavimus reikėtų peržiūrėti“, – rūpesčiu pasidalijo bendruomenės pirmininkas Saulius Bukantas.

Šilutė renkasi turizmą

Rusnė vis labiau populiarėjantis turistinis objektas, tačiau ne vienintelis. Didžioji rajono dalis tarsi sutverta turizmui. Ir tam tarnauja gamta bei krašto istorija, kraštą gražinantys žmonės. „Šilutės rajonas – tai kaimo ir vandens turizmas. Pasaulyje vis labiau populiarinamos mūsų krašto ornitologinio turizmo galimybės. Turime puikų to turizmo iniciatorių Borisą Belchevą, – krašto turistines galimybes vardijo rajono meras Vytautas Laurinaitis. – Mūsų tikslas sudaryti kuo geresnes sąlygas tiek svečių, tiek lankytojų poilsiui. Tvarkomos kratinės. Šilutėje statomas baseinas, kad žmonės galėtų pramogauti net tada, kai orai nėra palankūs maudynėms gamtiniuose vandenyse. Kapitališkai remontuojamas Šilutės kultūros ir pramogų centras, tad netrukus turėsime puikias galimybes rengti aukšto meninio lygio koncertus ir kitus kultūros renginius. Pajudėjo ir „Vėtrungės“ stovyklavietės atkūrimo projektas. Šioje stovykloje galės ilsėtis vaikai iš visos Lietuvos.“

„Gyvenimo tendencijų negali pakreipti. Kažkada galvojau, kad mažų mokyklėlių egzistavimas bus ilgesnis, bet atsitiko taip, kad mažėjant gyventojų skaičiui mažas mokyklėles tenka uždaryti. Nebereikalingos tampa ir kai kurios kultūros įstaigos. Gyventojų mažėjimas neigiamai atsiliepia tiek valstybės pajamoms, tiek vartojimui, todėl reikia ieškoti kitų ekonominės veiklos krypčių. Šilutės rajono perspektyva, manyčiau, yra turizmas, ir šia kryptimi savivaldybė, bendraudama su ministerijomis, Vyriausybe, turi eiti, matydama 10–15 metų viziją“, – mintimis dalijosi į čempionatą atvykęs iš Šilutės rajono kilęs politikas, visuomenės veikėjas ekonomistas Zigmantas Balčytis.

Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad savivaldybė junta didelį Vyriausybės palaikymą, kad vis daugiau atsiranda verslininkų generuojančių naujas idėjas, o savivaldybė ieško galimybių ir jų suranda turizmo plėtrai reikalingai infrastruktūrai kurti. „Žinoma, finansų užtenka tik daliai sumanymų įgyvendinti. Lėšų galėtų būti daugiau, bet stengiamės efektyviausiai panaudoti turimus resursus“, – sakė meras.

„Šilutės rajono tradiciniai žuvienės virimo čempionatai, į kurį suvažiuoja komandos iš įvairių Lietuvos vietų, o ankstesniais metais ir iš kitų šalių, reikšmingas turizmo plėtrai. Juk atvykusieji ne tik sudalyvauja renginyje, bet ir susipažįsta su kraštu, o tai yra svarbiausias mūsų siekis“, – sako Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė. Ir nors šiais metais į Klaipėdos uostą neįplaukė nė vienas kruizinis laivas, regiono turizmas tikrai nemerdėjo – po jį keliavo Lietuvos gyventojai. Turizmui paskatinti lankytojai kviečiami susiverti kelionės apyrankę iš skuodiškės keramikės sukurtų karoliukų. Populiarus ir tradicinis Vėtrungių kelias, padedantis pažinti kraštą per skonius, istoriją, kultūrą.

„Džiugu, kad regionas jungiasi į bendrus projektus, nes mūsų visų bendras tikslas, kad atvažiavę žmonės čia pasiliktų kaip galima ilgiau“, – pabrėžia Romena Savickienė.

Įsisiūbuojant čempionato šurmuliui

O kol svarstėme turizmo plėtros galimybes, vis smagiau įsisiūbavo žuvienės virimo čempionatas, į kurį atvyko 55 komandos.

„Džiaugiamės, kad čempionatą pavyko surengti žvejų ir žuvies rūkyklų rojų. Nors buvo įvairių minčių dėl čempionato rengimo. Ir orų prognozės rodė nepalankų orą, ir reikalavimai visiems registruotis. Tad svarstėme, gal reikia čempionatą atšaukti, tik vardan ko?.. Juk per visas pandemijas ir karus žvejai savo veiklos nenutraukia. Jie gyvena įprastą gyvenimą. Nutraukus čempionatą būtų tam tikra nepagarba šio krašto kultūrai, – čempionato rengimo subtilybėmis dalijosi jo iniciatorius ir organizatorius Marijus Budraitis. – Neapsirikome neatšaukdami. Susidomėjimas buvo didžiulis ir sulaukėme daug komandų. O registracija parodė, kokia plati į čempionatą atvykstančių žiūrovų geografija.“

„Kai prieš 12 metų Marijus Budraitis pasiūlė žuvienės virimo čempionato idėją, nedaug kas ja tikėjome. O čempionatas peraugo Šilutės rajoną ir tapo viso regiono švente“, – pirmuosius čempionatus prisiminė Zigmantas Balčytis.

„Su malonumu važiavau į Rusnę, nes šis kraštas man labai mielas. Čia gyvena nemažai mano giminių, gerai pažįstu salą. Šilutiškių rengiamuose žuvienės virimo čempionatuose šilališkiai mielai dalyvaujame. Pasitreniravę čempionate, žuvienę verdame ir paskutinį rugsėjo šeštadienį Šilalėje rengiamoje Derliaus šventėje“, – nuotaikingai nusiteikęs Šilalės rajono tarybos narys Raimondas Vaitiekus.

„Prieš daugelį metų dirbau Šilutėje. Neprastai pažįstu ir Rusnę. Šiandien, atvykus į žuvienės virimo čempionatą, smagu prisiminti savo darbinės karjeros pradžią. Malonu pabūti žuvienės virimo čempionato šurmulyje“, – įspūdžiais dalijosi Šilalės rajono meras Algirdas Meiženis ir pridūrė, kad nors jis retkarčiais ir verda žuvienę, bet būti pagrindiniu komandos virėjų nesiryžo.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galiu pabūti Rusnėje, kad galiu savo žvejais ir žuvienės virimo meistrais pasididžiuoti. Praėjusiais metais Lazdijų komanda „Dzūkų piratai“ tapo absoliučiais čempionais ir laimėjo Šilutės rajono Mero žiedą. Tikiuosi, kad ir šiemet mūsų komanda, pakeitus virėją, gerai pasirodys“, – virš Rusnės sklindant žuvies ir dūmų kvapams dalijosi Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

„Atvažiavau iš JAV, iš Čikagos – beveik antrosios lietuvių sostinės. Per atostogas keliauju po Lietuvą ir užsukau į Mažąją Lietuvą. Turiu draugų, bičiulių, projektų su savivaldybėmis. Artėja Klaipėdos sukilimo šimtmetis ir JAV lietuviai rengiamės šios datos paminėjimui, – šurmuliuojant čempionatui prisistatė žurnalistas iš JAV Ernestas Lukoševičius, o paklaustas, kokius įspūdžius jam sukelia Rusnė ir Šilutės rajonas, teigė, kad kraštą galima pažinti tik tada, kai jame pabūni. –Tai kaip obuolys ar kriaušė, kol neparagausi, tol nesuprasi. Turi tame krašte pagyventi, pakeliauti, susitikti su žmonėmis ir tada apie kraštą kažką sužinai. Mažojoje Lietuvoje visada surandu kažką naujo ir netikėto. pabūti. Paragauti, pakeliauti, sutikti žmones ir tada kažką sužinai.“

Žuvienių skonių įvairovė

Įsisiūbavus šurmuliui komandos vertinimo komisijai pateikė savo kulinarinius kūrinius. Kas tradicinę žuvienę, kas žuvies sriubą.

„Rusnėje iš tikrųjų gyvena žuvienė. Ją čia gyvenantys žmonės valgo nuo vaikystės, labai dažnai verda ir labai puikiai supranta, kokia ji turi būti“, – sakė pirmą kartą čempionate dalyvaujanti ir žuvienes vertinanti žurnalistė Edita Mildažytė, beje, Šilutėje suradusi savo antrininkę ir ne vieną laidą apie Rusnę, jos gamtą ir žmones sukūrusi.

Kokia turi būti tikra tradicinė žuvienė labai puikiai žino ilgametė vertinimo komisijos narė, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė.

„Vienuoliktus metus teisėjauju ir matau, kad čempionato lygis auga, kasmet išverdamos skanesnės žuvienės. Šįkart nebuvo sunku apsispręsti dėl žuvies sriubos, nes dėl jų nuomonės daugelio komisijos narių sutapo, – įspūdžiais dalijosi Birutė Servienė. – Vertindami tradicinę žuvienę pirmiausią žiūrėjome jos skaidrumą. Ji turėjo skleisti žuvies arba dūmų kvapą. Vertinome ir žuvies konsistenciją, nes tradicinėje žuvienėje žuvis neturi būti suirusi.“

Birutė Servienė labai gerai yra išsiaiškinusi, kokia tradicinė šio krašto žuvienė. Kadangi ją žvejai virdavo laive, tai ir procesas gan paprastas. Išplaukdami į žvejybą žvejai pasiimdavo bulvių. Jas į puodą sudėdavo nesmulkintas. Kada dėti žuvį ir kiek laiko ją virti žvejai nustatydavo pagal bulves. Kai smeigus peiliu į verdančią bulvę, jis atsiremdavo į dar neišvirusi jos viduriuką, sudėdavo žuvį. Paprastai į žuvienę būdavo dedama pirmoji pagauta žuvis. Ir kai bulvės viduriukas išvirdavo, žuvienė būdavo gatava. Žuviai virti pakanka 5–8 minučių. Jei žuvienę virdavo iš karšio, riebumui išgauti įdėdavo ir karšio pūslę. Kai žuvienę virdavo namuose, ją pagardindavo juodaisiais pipirais, o taip pat susmulkintais krapais ir svogūnų laiškais, kurie būdavo dedami tik į lėkštę prieš įpilant žuvienę.

„Niekada žvejai į žuvienę nepildavo degtinės ir nekišdavo nuodėgulio. Tai sovietmečio reliktas“, – primena Birutė Servienė.

Ankstesnių metų čempionai Ramūnas Zdanavičius ir Romanas Pocevičius dar primena, kad žuvienės skonis priklauso ir nuo puodo, kuriame ji verdama. Jų manymu, špižinis puodas geriau negu aliumininis.

„Šiame žuvienės virimo čempionatas buvo labai didelė konkurencija tarp moterų ir vyrų. Žuvienę virė net 22 moterys. Toks moterų aktyvumas pirmas per visą čempionato istoriją. Ir Mero žiedas atiteko moteriai. Taigi dabar turime 12 čempionų, iš jų 9 vyrai ir 3 moterys, – rezultatus apibendrino Marijus Budraitis. – Šilutės rajonas vėl susigrąžino Mero žiedą po ketverių metų pertraukos, nes ketverius metus iš eilės žiedas iškeliaudavo iš pamario krašto. Absoliutūs čempionai – „Rusniečių“ komanda ir jos virėja Virginija Svitkinienė. Prieš kelerius metus čempionu tapo jos vyras. Tad galime sakyti, kad turime absoliučių žuvienės virimo čempionų šeimą.“

Tradicinės žuvienės virimo čempionato trečią vietą iškovojo komanda „Draugai“ iš Šilutės, atroji vieta atiteko „Giminės“ komandai iš Pakruojo krašto. Pirmosios vietos laimėtojai Ventės „Neptūno“ komanda.
Žuvies sriubos trečioji vieta atiteko „Šilutės vandenų“ komanda. Jie gavo ir legendinės komandos statusą. Jie žuvienę virė vienuoliktą kartą. Antroji vieta atiteko Lazdijų komandai „Dzūkų piratai“. Nugalėtojais tapo Mažeikių „Kobinio“ komanda.

„Per čempionatą pavyko į Rusnę sugrąžinti istorinius kurėnus ir esame dėkingi senųjų laivų flotilei, atplaukusiai į Rusnę ir prišvartavusiai savo legendinius laivus. Tai atkūrė tarpukario tam kraštui būdingą vaizdą, – čempionato naujove pasidžiaugė Marijus Budraitis. – Istorinės flotilės kapitonai virė simbolinę atminties žuvienę visiems žuvusiems laivadirbiams, žvejams ir praėjusiais metais plaukiant į Nacionalinę ekspediciją tragiškai žuvusiam kapitonui Romaldui Adomavičiui pagerbti. Čempionato rengėjai kapitonams įteikėme specialų vainiką ir paprašėme jį paleisti toje vietoje, kur žuvo Romaldas Adomavičius.“