Vis labiau turistų atrandamas Švenčionių rajonas: pažintiniai takai, baidarininkų maršrutai, vaistingųjų augalų spalvos ir kvapas

Nors vasara jau tiesia ranką rudeniui, bet, kaip teigia Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, šį kraštą verta aplankyti ir mėgaujantis rudenėjančiomis spalvomis.

Švenčionėliuose – naujas pažintinis takas

„Įgyvendinant projektą „Švenčionių rajono kraštovaizdžio formavimas gamtinio karkaso teritorijoje ir estetinio potencialo didinimas“, Švenčionėliuose sukurtas naujas trijų kilometrų ilgio pažintinis takas. Projektas įgyvendintas naudojant ES ir savivaldybės lėšas. Pažintinis takas – puiki galimybė susipažinti su Žeimenos upės gamtiniu-kultūriniu kraštovaizdžiu, retąja aliuvinių pievų augalija ir gyvūnija. Lankytojų patogumui take įrengtos trumpo poilsio aikštelės. Keliaujant taku  galima susipažinti su 76 pievų ir šlapynių augalų rūšimis, kurių didžioji dalis turi vaistingųjų savybių ir yra naudojami medicinoje. Tai paprastasis putinas, juodalksnis, paprastasis šermukšnis, geltonasis vilkdalgis, pelkinė vingiorykštė, vaistinis valerijonas, ilgalapė veronika,  paprastoji raudoklė, paprastoji šilingė, pelkinis pelėžirnis. Keliaujant taku taip pat galima pastebėti šikšnosparnių inkilus, vabalų namelius – tai biologinės įvairovės gausinimo priemonės. Gamtos grožio apipintame kraštovaizdyje galima išvysti ir retųjų gyvūnų: ūdrų, europinių plačiaausių ir kūdrinių pelėausių, pleištinių skėčių. Švariuose Žeimenos vandenyse gausu natūraliai besiveisiančių retųjų žuvų: jūrinių, upinių ir mažųjų nėgių, lašišų“, – pasigrožėti  nuostabiais gamtos reginiais ir pasimėgauti jų teikiama ramybe, kviečia Švenčionių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Čepukova.

 Mero pavaduotoja pasidžiaugia, kad įrengus pažintinį taką neatpažįstamai pasikeitė erdvės palei Žeimeną. Jos pakrantėse nebeliko menkaverčių medžių ir krūmų, įrengtas apšvietimas, nauji mažosios architektūros elementai, vaikų žaidimo aikštelė, taip pat daugiafunkcė sporto aikštelė su būtina įranga, visos aikštelės aptvertos, sutvarkytos lietaus nuotekos.

„Įgyvendinant projektą, sukurta ir atnaujinta viešoji infrastruktūra tapo patrauklesnė miesto gyventojams ir svečiams, pagerino gyvenamąją aplinką ir prisidėjo prie miesto ir rajono investicinio patrauklumo didinimo,  įvaizdžio gerinimo,  gyventojų saugumo ir patogumo didinimo. Tuo pačiu pagerėjo ir viso Švenčionėlių miesto estetinis vaizdas. Gyventojai turi galimybę geriau išnaudoti miesto teritoriją kasdieniniams gyvenimo poreikiams tenkinti“, – įgyvendinto projekto  rezultatus apžvelgia mero pavaduotoja.

Nors šį taką jau buvo suradę vis daugiau turistų, bet jo oficialus atidarymas įvyko rugpjūčio 22 dieną žygiu, kuriame dalyvavo apie 4 tūkst. žygeivių.

Planuose – turizmo Meka

„Šiuo metu Švenčionių rajono savivaldybė rengia naują rajono plėtros strategiją. Per ankstesnįjį laikotarpį labiau orientavomės į gyvenamosios aplinkos gerinimą, tad dabar koncentruojamės į turizmą. Pirmiausia orientuojamės į turizmo Meka galinčias tapti rajono teritorijas – Labanorą, Kaltanėnus, Švenčionėlius, – rengiamos strategijos pagrindines kryptis pristato meras Rimantas Klipčius. – Ta linkme jau dabar einame. Kaltanėnuose atviroje erdvėje įrengtas pabėgimo kambarys ir, manau, tokio tipo kol kas jis Lietuvoje vienintelis. Pabėgimo kambarys įrengtas savivaldybės ir ES lėšomis  įkurtame parke, o reikalingai erdvei sukurti pavyko pritraukti privatų investuotoją. Tai gražus savivaldybės ir privataus investuotoji bendradarbiavimo pavyzdys.“

Ieškoma galimybių turizmui pritaikyti kai kuriuos Švenčionėlių objektus. Tai traukinių stotis, vandens bokštas. Juose turėtų atsirasti erdvės galerijoms, plenerams. Šių objektų įveiklinimu rūpinasi Švenčionėliuose įsikūrę architektai, dizaineriai, fotografai, susibūrę į Švenčionėlių „Miško uosto“ bendruomenę.

Vilios spalvomis ir kvapais

Švenčionių rajonas nuo seno garsėjo, kaip vaistažolių kraštas. „Švenčionių miestą juosiančias erdves planuojame paversti vaistažolių laukais Jau dabar kai kuriuos plotus užsodiname levandomis, medetkomis, tad manau, jų spalvos ir kvapai padės pritraukti turistus“, – planais pasidalija Rimantas Klipčius.

Vaistažoliavimo tradicijas puoselėja ne vienas Švenčionių krašto verslininkas, Sirvėtos regioninis parkas ir Šventos kaime dvaro svirne įsikūręs parko lankytojų centras, siūlantis turiningas pažinti gamtą ir jos turtus skatinančias edukacines programas tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems.

Pagrindinis Sirvėtos regioninio parko bruožas – sausklonių ir dubaklonių, dar vadinamų rinomis, tinklas, kuris aiškiai parodo ledyno tirpsmo vandenų tekėjimo arterijas. Čia nėra didelių ežerų, tačiau jį puošia savitai išsidėsčiusių ežerėlių karoliai. Visi čia telkšantys ežerėliai yra būtent rininės arba, kaip sakytų profesorius Česlovas Kudaba, dubakloninės kilmės. Didžioji dauguma jų pailgi, ištįsę šiaurės–pietų kryptimi ir susijungdami po kelis, sudaro ilgus ir gilesnius dubaklonius.

Sirvėtos regioniniame parke įrengtas Mitologinis mokomasis takas. Keliaujant juo galima pamatyti 17 akmeninių skulptūrų, kuriose įkūnytos senosios lietuvių Dievybės ir mitologinės būtybės, atskleidžiančios tamprų žmogaus ir gamtos ryšį.

Maždaug už kilometro nuo Mitologinio tako – vienas lankomiausių Švenčionių rajono objektų – Kačėniškės piliakalnis.

Įspūdingas parko objektas – respublikinės reikšmės hidrogeologinis gamtos paminklas Lino verdenės šaltinis, kuris per parą „išverda“ apie 500 m³ geriamo vandens.

Įdomių edukacinių programų siūlo Reškutėnų tradicinių amatų centras. Čia galima pamatyti ir Mindaugo laikų sieną.
Patraukliu turizmo objektu turėtų tapti ir Švenčionių Nalšios muziejus. „Šiuo metu pradedama jo rekonstrukcija,  ją baigus muziejus pasikeis neatpažįstamai, – teigia meras. – Kuriamoje strategijoje numatome ir įveiklinti dvarus. Prie pat Švenčionių yra nuostabus Cirkliškio dvaras su 60 hektarų parku. Tikimės, kad pavyks pritraukti privačius investuotojus ir Stanislavo dvarui sutvarkyti. Be abejo, didelis dėmesys skiriamas ir dviračių takams.“
Dviračių takai, rekreacinių ir jaunimo laisvalaikio erdvių plėtra planuojama Pabradėje.
 
Ateityje – daugiau vandens pramogų

Viena didžiausio vandens turizmo mėgėjų dėmesio yra sulaukusi per Švenčionių rajoną savo vandenis ramiai plukdanti Žeimenos upė. „Ši upė labai tinkama šeimų poilsiui. Ja galima plaukti ir su mažesniais vaikais, nes čia nėra staigių posūkių stiprių srovių, – mintimis apie vandens turizmo galimybes dalijasi rajono meras. – Kurdami strategiją mąstome, kaip turizmo plėtrai galėtume pritaikyti rajono ežerus.  Manome, kad turėdami beveik 300 ežerų, galime varžytis su Lietuvoje jau esančiais kurortais.“
Pasiteiravus, ar Švenčionių rajonas neketina siekti kurorto statuso, meras mįslingai nusijuokia ir priduria. „Juk 1940-aisiais metais Švenčionėliai buvo kurortas. Tikiuosi, mūsų rajono galimybes atskleis rengiama strategija, kuri, kaip minėjau, 2021 metais turėtų būti parengta ir pradedama įgyvendinti.

Objektai bus lengviau randami

Rajone atnaujinama ir prižiūrima turizmo plėtrai svarbi infrastruktūra, palaipsniui įrengiami nauji stendai, nuorodos.

Įgyvendinant projektą ,,Pietryčių Lietuvos turizmo maršrutas” jau pastatyti septyni informaciniai stendai ir taktilinis stendas, pritaikytas  regėjimo negalia turintiems turistams. Net 145 rudi kelio ženklai, išsibarstę po rajoną, žymi lankytinus objektus. Švenčionių, Švenčionėlių, Pabradės miestuose jau įrengti išmanieji informaciniai stendai, kuriuose pateikta visa kraštiečiams ir svečiams naudinga rajono turizmo informacija.

Turizmo plėtra rūpinasi ne tik savivaldybė, bet ir rajono verslininkai, aktyviai plėtojantys turizmo paslaugas.  Jie teikia maitinimo, apgyvendinimo, kaimo turizmo paslaugas, turistinio inventoriaus nuoma, laisvalaikio pramogas. Vystoma prekyba, įtraukiant ir  populiarinant vietinių amatininkų veiklą.

Justė Brigė
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinios" Nr. 7