Albina Auksoriūtė: labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų vartojama ir viešajame valstybės gyvenime, ir mokslo pasaulyje

Dr. Albina Auksoriūtė nuo 2018 metų birželio 1 dienos vadovauja Lietuvių kalbos institutui, daugiau kaip dešimt metų yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2005 m. išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, 2009–2018 m. – INFOTERM prezidentė. Jis yra parašiusi apie 50 mokslo straipsnių, kurie išspausdinti Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Dalyvavo 50 mokslinių konferencijų ir seminarų, vykusių Vilniuje, Kaune, Dubline, Rygoje, Taline, Sombathėjuje, Kopenhagoje, Leuvardene, San Sebastiane, Maskvoje, Karaliaučiuje, Permėje, Tbilisyje ir kitur. Recenzavo per 30 įvairių sričių terminų žodynų ir daug terminų standartų. Kaip kalbininkė terminologė prisidėjo rengiant apie 10 terminų žodynų. Kartu su kolegomis pateikė lietuviškus aplinkos apsaugos terminus daugiakalbiam Suomijoje išleistam žodynui

Esate vienos svarbiausių lietuvių kalba besirūpinančios įstaigos – Lietuvių kalbos instituto –vadovė. Kiek kalbos puoselėjimui palanki valstybės politika? Kas džiugina, o kas galbūt ir nelabai džiaugsmingai nuteikia?

Mano nuomone, lietuvių kalba dabar turi gerą teisinę bazę: ji turi valstybinės kalbos statusą, tą įtvirtina įstatymai ir teisės aktai, turi kalbos politiką įgyvendinančias ir prižiūrinčias institucijas – Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją –, kurios puikiai tvarkosi ir atlieka didžiulį darbą, taip pat yra parengtos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės, jų įgyvendinimo priemonių planas, visai neseniai Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių projektui, kuris bus teikiamas Seimui tvirtinti, Lietuvių kalbos institute, universitetuose nuolat atliekami lietuvių kalbos moksliniai tyrimai, galėčiau vardyti ir vardyti, atrodytų, ko dar gali trūkti. Vienintelis toks didesnis jau įsisenėjęs rūpestis, kuris nedžiugina – tai, kad nuo 1995 metų nėra atnaujintas Valstybinės kalbos įstatymas.

Džiaugiuosi, kad itin svarbus ir realus valstybės dėmesys yra skiriamas kalbos puoselėjimui. Žinoma, vien to nepakanka, labai svarbu, kad lietuvių kalba būtų vartojama ir viešajame valstybės gyvenime, ir mokslo pasaulyje, kad ja būtų rašomi mokslo darbai, labai svarbu, kad mes visi ta kalba kalbėtume, kad atrastume įstabias jos kūrybines galias, kad didžiuotumės ja, nebijotume ja kalbėti. Kalbant apie mokslo kalbą man skauda, kad šiuo metu pirmenybė mokslo vertinimo sistemoje teikiama tarptautiškumo reikalavimui (atkreipiu dėmesį, kad tarptautiškumą ir patys skatiname, ir to siekiame, čia turėjau galvoje neretai dirbtinį skatinimą rašyti mokslo darbus užsienio kalba, o visi suprantame, kad lituanistų darbai neretai yra kaip tik svarbūs mums, lietuviams, čia, Lietuvoje), taip neužtikrinamas lietuvių kalbos vartojimas ir lietuviškos terminijos plėtojimas visose mokslo srityse. Manyčiau, kad reikalingas didesnis valstybės dėmesys lietuvių kalbos ir lituanistikos gyvybingumui užtikrinti dabartiniame informacinių technologijų pasaulyje. Mums, mokslininkams, rūpi, kad valstybė remtų ilgalaikius tęstinius mokslinius tyrimus ir numatytų tikslinį jų rezultatų finansavimą, kaip mokslinį vertintų mūsų žodyninkų ir visų mūsų mokslininkų darbą.

Galėčiau paminėti ir daugiau problemiškų dalykų, tačiau šį kartą norisi pabrėžti tai, kas, mano nuomone, valstybės politikoje dėl kalbos dalykų yra šiuo metu aktualiausia – valstybės politika turėtų užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą visose srityse. Dėl mokslinių tyrimų svarbu, kad valstybės politika remtų lituanistikos tyrimus, suprastų jų reikšmę, juk kur daugiau jei ne Lietuvoje jie bus atliekami ir vertinami.

Šiuo metu į ką labiausiai orientuojasi institutas ir kokie planai?

Kartu su kolegomis didžiuojamės ir džiaugiamės, kad galime Lietuvių kalbos institutą vadinti lietuvių kalbos namais. Po šių namų stogų atliekami įvairių sričių ir moksliniai, ir taikomieji dabartinės lietuvių kalbos ir jos pokyčių, kalbos paveldo, kalbos istorijos, tarmių, vardyno tyrimai, apimantys naujausias ir tęsiantys tradicines kalbotyros kryptis. Galėčiau išskirti kelis Instituto veiklos prioritetus:

užtikrinti aukšto lygio nuoseklius, nacionalinę ir tarptautinę reikšmę turinčius fundamentinius ir taikomuosius lietuvių kalbos tyrimus, aktyviau įsilieti į tarptautinį mokslinį lituanistikos, baltistikos, bendrosios ir taikomosios kalbotyros tyrimų lauką;
vadovaujantis Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiais dokumentais, apibrėžiančiais humanitarinių mokslų plėtros kryptis, stiprinti lietuvių kalbos vartojimą daugiakalbėje ir daugiakultūrėje Europoje globalizacijos sąlygomis;
stiprinti tarpdalykinį bendradarbiavimą su Lietuvos ir užsienio mokslininkais, baltistikos centrais bei verslo sektoriumi, sprendžiant Lietuvos mokslui ir visuomenei aktualias lietuvių kalbos žiniomis bei inovatyviomis kalbos technologijomis pagrįstas problemas;
suaktyvinti mokslo sklaidą visuomenėje ir stiprinti sąsajas su tikslinėmis visuomenės grupėmis.

Dėl to, kad vis aktyviau į šalies gyvenimą įsitvirtina anglų kalba – konkursai valstybės tarnautojo pareigoms užimti, mokslo darbų sklaida, įmonių pavadinimai ar prekių ženklai – neretai kaltinami kalbininkai, Valstybinės lietuvių kalbos komisija, kad jie, girdi, per mažai dėmesio skiria lietuvių kalbai. Kokios kalbininkų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos galimybės susiklosčiusioje situacijoje?

Norėčiau pabrėžti, kad dėl to, jog anglų kalba skverbiasi į visas mūsų šalies gyvenimo sritis, nekalti nei kalbininkai, nei Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Daugeliu atveju nei vieni, nei kiti neturi veiksmingų poveikio priemonių. Pavyzdžiui, prekių ir paslaugų ženklams kalbiniai reikalavimai nekeliami, jie registruojami įstatymų nustatyta tvarka ir į kitas kalbas neverčiami, tad kalbininkai dėl angliškų prekių ir paslaugų ženklų vartojimo negali daryti jokios įtakos. Nuo šių metų pradžios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 732 priėmus Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimus neliko kalbinės juridinių asmenų pavadinimų patikros VĮ Registrų centre. Iki šio pakeitimo buvo privaloma konsultacija su Valstybine lietuvių kalbos komisija dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms, pavyzdžiui, 2019 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultantai suteikė apie 24 tūkstančius tokių konsultacijų, tad ir dėl minėtų pavadinimų taisyklingumo ir lietuviškumo kalbininkai negalės daryti jokios įtakos.

Esate Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, kokius aktualius klausimus sprendžiate pastaraisiais metais ir kokie pastarieji darbai, Jūsų manymu, yra reikšmingiausi?

Prie svarbiausių pastarųjų metų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbų skirčiau 2019 m. balandžio 25 d. patvirtintą „Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą“, skirtą 2020–2024 m., 2019 m. lapkričio 7 d. patvirtintas atnaujintas lietuvių kalbos skyrybos taisykles, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarytos darbo grupės parengtą Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 m. gairių projektą, kuris pateiktas LR Seimui tvirtinti. Pastaraisiais metais remiantis vartojimo polinkiais paskelbta nemažai lietuvių kalbos kirčiavimo rekomendacijų, lietuviškų gamtos mokslų nomenklatūrinių pavadinimų rekomendacijų, įvertinta ir aprobuota nemažai lietuviškų terminų. Šiuo metu svarstomas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu R. Vladarskienės ir P. Zemlevičiūtės parengtas leidinys apie lietuvių kalbos rašybos taisykles ir jų naujoves.

Jau kuris laikas Seimas nesiryžta priimti atnaujintą konstitucinį Valstybinės lietuvių kalbos įstatymą? Jūsų manymu, kodėl taip atsitinka: ar reikalingas lobizmas, ar paprasčiausiai aukščiausiai valdžiai neatrodo, kad tai svarbus dalykas? Jūsų manymu, kaip būtų galima paspartinti šio įstatymo priėmimą?

Jau keturiolika metų Seime guli neatnaujinamas konstitucinis Valstybinės lietuvių kalbos įstatymas. Matyt, taip jau yra, kad valdžia vis turi svarbesnių klausimų, o minėto įstatymo svarstymas vis atidedamas. Sunku pasakyti, kaip galima paspartinti šio įstatymo priėmimą, gal prieš Seimo rinkimus partijų atstovai pažadės tai padaryti.

Buvo laikai, kai mūsų už lietuvių kalbą stojo šalies inteligentija ir, sakyčiau, didelė dalis gyventojų. Dabar to lyg ir nebeliko. Daliai šalies elito tapo prestižo reikalu, jei ne kokiu anglišku žodeliu „praturtinti“ savo šnektą, tai bent kniauktelti anglišku akcentu. Tai kur dėl tokių metamorfozių šuo pakastas: ar jaunimo ugdymo ir auklėjimo klaidos, ar globalizacija, ar elitu save įvardijančios visuomenės dalies užkratas?

Keičiasi gyvenimas, keičiasi kartos, kaip sako: „keičiasi mados“. Iš tikrųjų globalizacijos įtaka labai didelė, tačiau daug reikšmės turi ir tai, ką jaunas žmogus gauna šeimoje, kokios jam formuojamos vertybės, kaip jis auklėjamas ir ugdomas. O Jūsų minimos elito dalies vartojami anglų kalbos įterpiniai tampa stiliaus dalyku ir turbūt vartojami norint pademonstruoti savo „išprusimą“.

Ir vis tik neištveriu apie Jūsų mokslinę veiklą nepakalbinusi. Ilgą laiką dirbote Terminologijos centre. Kuo šis centras užsiima ir kokie jo reikšmingiausi darbai?

Terminologijos centras nedidelis, jame dirba tik šeši darbuotojai, mokslininkai nagrinėja teorines dabartinės lietuvių terminologijos ir terminografijos problemas, tiria lietuvių terminologijos istoriją ir įvairių sričių lietuvių terminijos raidą, atlieka praktinį įvairių sričių terminų tvarkybos darbą, kuria, vertina ir normina naujus terminus. Terminologijos centras kasmet rengia ir leidžia tarptautinį lietuvių ir bendrosios lingvistinės terminologijos mokslinį žurnalą „Terminologija“, jau išėjo 26 šio leidinio numeriai. Norėčiau paminėti ir pastaraisiais metais terminologų išleistas monografijas: P. Zemlevičiūtės XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika (2016) ir A. Auksoriūtės, J. Gaivenytės-Butler, S. Labanauskienės, A. Mitkevičienės, R. Stunžino, A. Umbraso, P. Zemlevičiūtės Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai (2018). Be to, kas antri metai terminologai organizuoja tarptautines mokslines terminologijos konferencijas, į kurias atvyksta kolegos iš daugelio Europos šalių.

Beje, Jūsų daktarinio darbo tema „Lauryno Ivinskio terminologijos darbai“. Kuo ypatinga ir bendrinės lietuvių kalbos kūrimui svarbi jo terminologija?

Dauguma Lauryno Roko Ivinskio (1810–1881) darbų, ypač iš gamtos mokslų srities, svarbūs lietuvių terminologijai. L. Ivinskis kalendoriuose Metskaitliai spausdinamuose mokslo populiarinamuosiuose straipsneliuose apie gamtą ir jos reiškinius, rankraštiniuose darbuose vartojo mokslo terminiją. Mokslo terminus neretai teko kurti pačiam, nes apie kai kuriuos astronomijos, geografijos, botanikos ir kitus gamtos mokslų dalykus jis lietuviškai rašė pirmasis ir dalis tų terminų prigijo ir dabar vartojami. L. Ivinskio vienas iš svarbiausių išlikusių gamtos mokslų darbų yra jo rankraštis Prigimtùmēné turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo (Spis minerałów, roślin i tworów źyjących (zwierzęcych) (toliau – Prigimtūmenė). Tai mokslinis dviejų dalių veikalas, parašytas apie 1870 m., šis L. Ivinskio rankraštis nebuvo išspausdintas ir iki XX a. septintojo dešimtmečio pradžiõs buvo nežinomas Lietuvos mokslininkams, tad jame pateikti lietuviški augalų vardai nepateko į jokį spausdintą šaltinį, nebuvo įtraukti nei į Lietuvišką botanikos žodyną (1938), nei į Lietuvių kalbos žodyną. Jei šis rankraštis būtų buvęs išspausdintas ar anksčiau atrastas, tai gali būti, kad daug augalų vadintume L. Ivinskio sukurtais vardais. Tačiau reiktų pasakyti, kad ir šiandien jo sukurti augalų vardai įvedami į vartoseną. Nuo 2002 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė kartu su botanikais svarsto ir suteikia lietuviškus vardus augalams, kurie lietuviškų vardų dar neturėjo, dažniausiai tai tik dabar į Lietuvą atvežami augalai. Pastebėta, kad kai kuriuos augalus L. Ivinskis savo rankraštyje jau buvo pavadinęs, tad pakomisėje nuspręsta nekurti naujo augalo vardo ir naują augalų gentį pavadinti L. Ivinskio sukurtu vardu. Taigi L. Ivinskio kurti terminai dar ir šiandien papildo mūsų kalbos terminiją.

Esate prisidėjusi prie terminų žodynų rengimo. Kokie tai žodynai? Nuo ko priklauso srities, iš kurios rengiamas terminų žodynas, pasirinkimas?

Kaip kalbininkė terminologė daugiausia prisidėjau rengiant gamtos mokslų sričių terminų žodynus: Dekoratyvinių augalų vardyną (2007), Ekologijos terminų aiškinamąjį žodyną (2008), Lietuvos medingųjų augalų vardyną (2010), Aiškinamąjį geografijos terminų žodyną (dar neišspausdintas), bet teko dirbti ir prie Mechanikos terminų žodyno (2019). Savo publikacijose daugiausia nagrinėju gamtos mokslų terminus: botanikos, entomologijos, tad specialistai, rengdami tų sričių terminų žodynus, kvietė prisidėti prie žodyno rengimo.
2005 m. Jūs buvote išrinkta Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM) Vykdomosios tarybos nare, o 2009–2018 m. – INFOTERM prezidentė. Kas tai per institucija, kokia jos veikla ir kuo svarbi mūsų šaliai?

INFOTERM (angl. International Information Centre for Terminology) – tarptautinis terminologijos informacijos centras buvo įkurtas 1971 m. pagal sutartį tarp Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) ir Austrijos standartų instituto, o 1996 metais pertvarkytas į tarptautinę nepriklausomą ne pelno asociaciją. INFOTERM misija – skatinti ir palaikyti egzistuojančių terminologijos centrų ir tinklų bendradarbiavimą bei kūrimą naujų centrų ir tinklų, kurie stengtųsi įtraukti specialistų bendravimą, žinių perdavimą ir turinio pateikimą, siekdami palengvinti visų dalyvavimą globalioje daugiakalbėje žinių visuomenėje.
INFOTERM bendradarbiauja su tarptautinėmis, regioninėmis ir nacionalinėmis terminologijos organizacijomis ir jas atstovaujančiais nariais. INFOTERM nariais yra arba terminologijos organizacijos ar institucijos arba specializuotos organizacijos ar institucijos, kurios dirba terminologijos darbą ir yra pripažįstamos tos srities autoritetais. Nariai bendradarbiauja organizuojant pasaulinį terminologijos centrų tinklą. INFOTERM nariai yra valstybinės ir visuomeninės, tarpvyriausybinės ir ne pelno organizacijos.

Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centras ne tik keičiasi terminologine informacija su INFOTERM, palaiko glaudžius ryšius su kitais INFOTERM nariais, bet kartu organizuoja tarptautines terminologijos konferencijas. Mūsų narystė tokio lygio pasaulinėje organizacijoje kaip Infoterm duoda galimybę gauti visą informaciją apie terminologijos naujausius tyrimus, leidinius, renginius ir veiklą, padeda mums patiems įsijungti į pasaulinį terminologijos tinkle, plėsti bendradarbiavimą su viso pasaulio terminologais, o kartu ir parodyti, ką darome mes.

Aktyviai dalyvaujate tarptautinėse konferencijose, kuriose nagrinėjami kalbos mokslui svarbūs klausimai. Kuo Lietuvai svarbus tarptautinis bendradarbiavimas? Kuo panaši ir kuo skiriasi mūsų ir kitų šalių kalbininkų veikla ir veiklos galimybės?

Tarptautinis bendradarbiavimas mums labai svarbus tiek dėl gaunamos informacijos apie mokslo naujoves, naujus tyrimus, dėl gerosios praktikos ir patirties perėmimo, tiek dėl mūsų pačių darbų sklaidos, bendrų projektų su kolegomis iš kitų šalių planavimo ir vykdymo. Lietuvių kalbos institutas yra svarbiausių tarptautinių su kalbos tyrimais susijusių organizacijų narys:
EFNIL (angl. European Federation of National Institutions for Language)
META-NET (angl. Multilingual Europe Technology Alliance)
NML (angl. The National Museum of Language)
Infoterm (angl. the International Information Centre for Terminology)
EAFT (angl. The European Association for Terminology)
ELEXIS EU (stebėtojo teisėmis)
ELG (angl. European Language Grid)
SIDG (angl. International Society for Dialectology and Geolinguistics)
Be to, bendradarbiauja ir palaiko ryšius su daug mokslo institucijų iš kitų šalių.
Paminėtini ir tarptautiniai projektai, vykdomi su partneriais iš įvairių šalių:
„Federacinis eTranslation Termbank tinklas“ (angl. „Federated eTranslation Termbank Network“), projektas bendrai finansuojamas naudojantis Europos infrastruktūros tinklų priemone. Jame dalyvauja 10 partnerių iš 8 šalių: Latvijos, Danijos, Estijos, Slovėnijos, Austrijos, Švedijos, Islandijos, Lietuvos. Projekto tikslas: išplėtoti Federacinį eTranslation Termbank tinklą, kad ES valstybių narių organizacijos ir institucijos galėtų vietoje įsidiegti individualius eTranslation Termbank federacinius mazgus. Projektu siekiama palengvinti kalbos priemonių pateikimą, ypač CEF AT per ELRC-SHARE.
„Europos kalbų tinklas (2019–2021)“ (angl. „European Language Grid“) (EKT), kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“. Projekto metu kuriama lanksti debesijos platforma, suteiksianti lengvai integruojamą prieigą prie komercinių ir nekomercinių kalbų technologijų paslaugų ir duomenų rinkinių visomis Europos kalbomis, įskaitant šimtus įrankių ir paslaugų, taip pat tūkstančius duomenų rinkinių ir išteklių. Projekto partneriai yra įsipareigoję kurti bendruomenę, koordinuoja ir įsitraukia į įvairias bendradarbiavimo iniciatyvas Europos šalyse. Šiame tinkle dalyvauja stiprus ir platus 32 nacionalinių kompetencijos centrų tinklas, veikiantis kaip vietinis ir nacionalinis tiltas į EKT konsorciumą bei EKT debesijos platformą. Nuo 2019 m. Lietuvoje toks centras – Lietuvių kalbos institutas.
Nuo šių metų lapkričio mėn. Lietuvių kalbos institutas įsijungs ir į COST veiklą „Kalba žmogaus-mašinos epochoje“ (angl. Language in the Human-Machine Era).

Trumpai aptarti ir palyginti mūsų kalbininkų darbą su kitų šalių situacijomis ne taip paprasta, tačiau reikėtų pabrėžti tai, kad visose šalyse kalbininkų pagrindinės darbo kryptys panašios – savos kalbos puoselėjimas, tyrimas bei jos išteklių saugojimas ir plėtra – tik kiekvienoje šalyje gali kiek skirtis tų atliekamų darbų galimybės ir sąlygos.

Ir pabaigai, esate kvėdarniškė, kuo Jums svarbus gimtasis Šilalės rajonas ir koks šio rajono indėlis į bendrinės lietuvių kalbos kūrimą?

Gimtasis kraštas mums visiems yra labai svarbus, ten mūsų šaknys, mūsų pradžių pradžia, iš ten atsinešta mūsų gimtoji tarmė. Vilniuje jau gyvenu arti keturiasdešimt metų, tačiau nei su Kvėdarna, nei su gimtuoju Šilalės rajonu ryšių nesu nutraukusi, o ir radusi progą visada kalbu žemaitiškai, ne tik žemaičiuose, bet ir Vilniuje, kur veikia Šilalės kraštiečių draugija, kuriai vadovauja istorikas Virginijus Jocys, pakankamai aktyviai dalyvauju jos veikloje, esu pirmininko pavaduotoja.

Šilalės rajono ir ypač Kvėdarnos didžiausias indėlis į bendrinės lietuvių kalbos kūrimą yra tai, kad Kvėdarnos apylinkės Lembo kaime gimė ir užaugo kunigas ir kalbininkas Kazimieras Jaunius (1848–1908). Nors ir nedaug K. Jaunius paliko savo paskelbtų darbų, tačiau labai svarbūs jo parengti Lietuvos tarmių aprašai, „Lietuvių kalbos gramatika“, indoeuropiečių ir finougrų kalbų lyginamieji tyrimai. Kaip rašo prof. dr. Stasys Skrodenis, „nors ir pasirinko dvasininko kelią, tačiau didesnę savo gyvenimo dalį skyrė kalbai, etimologijoms ir apskritai lyginamajai kalbotyrai. Mokėdamas daug kalbų (kai kas sako, jog apie 20), jis nesunkiai galėjo imtis indoeuropeistikos studijų, ir dar studijų metais atkreipė garsių mokslininkų dėmesį savo nepaprastais gabumais“. Kvėdarniškiai didžiuojasi ir vertina iškilų savo krašto kalbininką, Kvėdarnos gimnazijai suteiktas Kazimiero Jauniaus vardas, jo gimtinėje klėtelėje įrengtas kalbininko muziejus. Šilalės rajonas išaugino ir daugiau kalbininkų: dialektologą dr. Vladą Grinaveckį, žodynininkę Oną Kažukauskaitę. Tai kraštas Lietuvai davęs ne vieną kalbininką.

Dėkoju už pokalbį
Kalbino Karolina Baltmiškė

Panašūs straipsniai
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-kruopiene-kelti-kalbos-prestiza-reiketu-pradeti-nuo-pagarbos-sau
https://www.manokrastas.lt/straipsnis/irena-smetoniene-kalba-gyvena-normalu-gyvenima-kuriame-yra-visokiu-spalvu-ir-atspalviu