Adomas Skiezgelas: esperanto kalba – tai pasaulio tautų kultūros pažinimo priemonė

Pirmą kartą esperanto kalba susidomėjau 1970 metais Kretingoje pamatęs vykstančią Baltijos šalių esperantininkų stovyklą. Sudomino žalia spalva parašyti plakatai BONVENON. BET 12 Paklausiau dalyvių, koks čia renginys, ką reiškia žalia žvaigždė ir tekstai. Man paaiškino, kad taip sveikina dalyvius, susirinkusius vienminčius iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos, kurie kalba tarptautine esperanto kalba ir kad bendraudami stovykloje jie tobulina kalbos įgūdžius. Dar paaiškino, kad kasmet stovyklos vyksta skirtingose Baltijos šalyse. Sudomino, kad nesunkiai išmokęs šią kalbą, gali bendrauti su esperantininkais visame pasaulyje.

Atvykęs iš Darbėnų miestelio, esančio Kretingos rajone, į Vilnių, pastebėjau plakatą, kviečiantį mokytis esperanto kalbos. Prisiminęs gražią idėją, kad išmokęs tarptautinę kalbą, gali bendrauti su visu pasauliu, nuėjau į organizuojamus kursus tuometiniuose Profsąjungų rūmuose.

Vilniaus esperantininkų klubo pirmininkas, daktaras Adomas Vaitilavičius supažindino su esperanto kalbos kursų vadovu Vincu Grigaičiu. Pradėjau lankyti šeštadienines paskaitas ir per trys mėnesius pakankamai gerai kalbėjau. Mano kolega Kazys Svidenis , anksčiau savarankiškai mokykloje išmokęs esperanto kalbą, patarė aplankyti jaunimo esperantininkų klubą Mokytojų namuose ir gyvai praktikuoti kalbą. Žavingas buvo JUNECO (Jaunystė ) esperantininku klubas, kuriam vadovavo Vytautas Šilas, o vėliau Povilas Jegorovas. Būdavo įvairūs renginiai, stovyklos, susitikimai. Iki šiol vyksta L. Zamenhofo dienos Kaune, valčių žygiai Ignalinos ežeruose.

Pirmas mano susirašinėjimo draugas buvo iš Bagdado. Parašė man atviruką, kad žmogaus prigimtis yra keliauti ir namus statyti. Esperantininkai mėgsta keliauti ir susitikę su bendraminčiais, kurie moką tą pačią kalbą, tampa kaip giminės, padeda vienas kitam. Dailės institute studijuojant architektūros specialybę, reikėjo mokytis anglų kalbos ir per semestrą išmokti kelis šimtus naujų žodžių. Aš išsirinkdavau tuos žodžius, kurie yra panašus esperanto kalboje, tad kartais nesuklysdamas atsakydavau dėstytojai po du šimtus žodžių ir už tai nusipelnydavau pagyrimo, kad mano yra fenomenali atmintis.

Jeigu rimtai, tai man pravertė esperanto kalba mokantis anglų ir vokiečių kalbas, nes dirbant Klaipėdos miesto vyriausiuoju dailininku, reikėjo bendrauti su užsienio šalimis ir meno kūrėjais. Naujo pažinimo įgijau tyrinėdamas užsienio ir Lietuvos etnografinės kultūros charakteringus bruožus.

2005 m. Vilniuje vykusiame tarptautiniame esperantininkų kongrese dalyviams pateikėme leidinį „Lietuvos etnografinė kultūra, folkloras ir liaudies dainos“. Vinco Kudirkos 160-osioms metinėms ir Lietuvos valstybės 100-osioms metinėms leidinyje „Pirmosios kregždės“ prof. Inga Maknavičienė publikavo Tautišką giesmę lietuvių ir esperanto kalbomis.

Kai 1977 metais atvykau į Klaipėdą, mane išrinko Klaipėdos esperanto klubo pirmininku . Aktyvūs klubo veteranai, esperanto kalbos propaguotojai buvo Algis Vizgirdas ir Viktoras Baniulaitis. Aptarę veiklos planą, kartu su A. Vizgirdu pradėjome rengti atvirukų korespondencijos parodas, pradėjome ruoštis Klaipėdos esperanto klubo jubiliejui kultūros rūmuose. Pats pradėjau vesti esperanto kalbos kursus Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Atėjo daug gražių studenčių, tarp jų ir mano būsimoji žmona.

Įdomus faktas buvo tai, kad Klaipėdos esperanto klubas tuo metu buvo pripažintas aktyviausiu klubu Tarybų sąjungoje. Ir net dvejus metus iš eilės jis taip buvo tituluojamas. Ir dabar tebeturime raudonmedžio prizą su gintaru, kurį pats sukūriau. Tuo metu tarybinėje sistemoje buvo socialistinis lenktyniavimas, kas daugiau surinks taškų už susirašinėjimą su užsieniu, praves daugiau renginių, esperanto kalbos kursų ir t. t . Gerbiamas Viktoras Baniulaitis pateikė gerą ataskaitą, todėl buvome atitinkamai gerai įvertinti. Gaila, kad dabar nebeturime to, kas buvo anksčiau.

GRAŽIOS PATARLĖS:
Čiu tago kun sia ago – Kiekviena diena su savo veikla
Al feličo kaj gloro kondukas laboro – Į laimę ir šlovę veda darbas
Leciono al profesoro estas vano laboro –Paskaita profesoriui yra tuščias darbas
Patarles į esperanto kalbą išvertė Petras Čeliauskas

Adomas Skiezgelas
nuotr.ve.lt

Panašūs straipsniai: