Gintautas Gegužinskas: per karantiną daugiau reikėjo rūpintis ne savivaldybės gyventojais, bet visa Lietuva

Su Pasvalio rajono savivaldybės meru Gintautu Gegužinsku kalbėjomės gegužės viduryje, kai dar nebuvo aišku nei kada bus atšauktas karantinas, nei kada priimtas nujos redakcijos Regioninės plėtros įstatymas. „Pasvalys – žemės ūkio kraštas su žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramone. Mūsų vizija: Pasvalio rajonas – veržlus, besimokantis, tradicijas ir papročius puoselėjantis kraštas, patrauklus vystyti verslą, dirbti ir gyventi“, – teigė meras Gintautas Gegužinskas.

Jūsų manymu, ko labiausiai reikia, kad regionai galėtų vystyti savo stipriąsias puses ir kuo stiprus Panevėžio regionas ir kaip tame kontekste panaudojamos Pasvalio rajono stiprybės? Kokių lūkesčių suteikia VRM parengtas ir Seimui tvirtinti pateiktas Regioninės plėtros įstatymas?

Paminėjome Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-tąsias metines (tiesa, ne visi tam pasiryžo „korona“ viruso epidemijos priešaušryje), išplukdėme laivelius su trispalvėmis „Iš Svalios į pasaulį“, tačiau iki galo taip ir nesutarėme, kas tai yra regionas. Kai kas pakalba apie apskritis, kai kas Lietuvą mato padalintą į du, tris ar keturis regionus…
 
Jūs klausiate, kokių lūkesčių suteikia naujas Regioninės plėtros įstatymas? Sunku atsakyti, nes neaiškumų tikrai nemažai. Projekto 17 str. 1 d. teigiama, kad „.Regiono plėtros tarybą gali kartu steigti visos savivaldybės, kurių teritorijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą sudaro vienos apskrities teritoriją“ ir visų atstovai pasirašo steigimo sutartį. O jei kuri nors savivaldybė nenorės priklausyti regiono plėtros tarybai – ar likusios galės ją įkurti? Jei ne, tai kodėl 18 str. 1 d. 9 p. apibrėžta pareiga nuostatuose numatyti dalyvių išstojimo tvarką?
 
Ir dar viena keistenybė. Projekto 29 str. 2 d. rašoma, kad „Regiono plėtros taryba yra likviduojama tuo atveju, kai regiono plėtros tarybos dalyvių skaičius tampa mažesnis už savivaldybių, kurių teritorijos pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą sudaro atitinkamos apskrities teritoriją, skaičių“. Belieka tikėtis, kad įstatymų leidėjai supras už ką balsuoja.

Panašių klausimų kyla ir dėl partnerių atstovų kolegijoje. Dabar turime realybę, kai dalis socialinių partnerių Regiono plėtros tarybos posėdžiuose pasirodo labai retai. Įstatymo projekto 22 str. nuostata, kad jie “turi dirbti, vykdyti verslą ar gyventi regiono, į kurio regiono plėtros tarybos Kolegiją yra deleguojami, teritorijoje“ gali ir nepasiteisinti. Verslai turi daug veiklos vietų ir partnerių ryšiai su konkrečiu regionu gali būti silpni…
 
Kalbant apie Panevėžio kraštą ir visas šešias savivaldybes, džiaugiuosi, kad sugebame rasti bendrą kalbą. Esame strategiškai geroje vietoje. Via Baltica magistralė, projektuojama Rail Baltica – tai veiksniai, kurie daro mus konkurencingais tarp kitų regionų. Išsigryninome regiono specializacijas: robotika ir automatizavimas; transportas, pramonė ir logistika; biotechnologijos; baldai ir tekstilė; maistas ir gėrimai; žemės ūkis ir gamtos ištekliai. Vietos po saule visiems užteks, tik reikia, kad tai nebūtų pamiršta.

O Pasvalys – žemės ūkio kraštas su žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramone. Mūsų vizija: Pasvalio rajonas – veržlus, besimokantis, tradicijas ir papročius puoselėjantis kraštas, patrauklus vystyti verslą, dirbti ir gyventi.

Kokius projektus Pasvalio rajonas įgyvendina pastaraisiais metais?

Pastaraisiais metais Pasvalio rajone įgyvendinama nemažai projektų, skirtų gyventojų gyvenimo kokybei gerinti: kelių, gatvių, viešų erdvių tvarkymas, mokyklų ir institucijų atnaujinimas, sveikatos stiprinimo projektai, turizmo skatinimo iniciatyvos ir dar daug kitų.

Per 2019 metus buvo užbaigtas dviračių takas, rekonstruota ir gyventojų puikiai įvertinta Biržų gatvės rekonstrukcija Pasvalio mieste, atnaujinta Krinčino miestelio viešoji infrastruktūra. Išplėstas socialinių paslaugų prieinamumas renovuojant ir įrengiant naujas patalpas Pasvalio socialinių paslaugų centre, atnaujintos ir modernizuotos Pasvalio Petro Vileišio gimnazijos patalpos.

Kaip ir pastaruosius keletą metų, 2020 metais tęsiamas projektas „Pažinkime kaimynus Žiemgaloje“, sujungiantis 8 savivaldybes iš Lietuvos ir Latvijos turizmo skatinimui. Atnaujinus Pasvalio muzikos mokyklos koncertų salę, įdiegus naujas technologijas, mokykla pasiruošė naujiems iššūkiams ir šventėms, o Pasvalio Mariaus Katiliškio viešoji biblioteka ne tik sukūrė daug naujų įdomių veiklų jaunimui, bet ir įrengė naujas modernizuotas patalpas žingeidiems protams lavinti.

Didžioji dalis projektų įgyvendinami ne vienerius metus, tad šiais metais vis dar vyksta Raubonių vandens malūno-karšyklos-verpyklos tvarkymas, Pasvalio kultūros centre atnaujinama koncertų salė, baigiama įrengti kino teatrą, Pasvalio krašto muziejuje jau pastatytas naujas priestatas su erdvėmis naujoms edukacijoms. Modernizuojamas lopšelis-darželis „Žilvitis“, atnaujinamas P. Vileišio gimnazijos sporto aikštynas, Saločių, Raubonių, Pušaloto, Joniškėlio ir Daujėnų miesteliuose tvarkoma viešoji infrastruktūra įrengiant vaikų žaidimo aikšteles, pagrindines gatves išklojant šaligatviais, Pasvalio mieste tęsiasi Nepriklausomybės gatvės rekonstravimas visiškai atnaujinant gatvės dangą ir visą aplinką, tvarkant Lėvens ir Svalios upių santaką ir čia esančią erdvę, o Joniškėlyje tvarkomas dvaro parkas atnaujinant ir įrengiant takelius romantiškiems pasivaikščiojimams ir grožėjimuisi gamta. Visame rajone įrengiami turizmo trasų ir maršrutų informaciniai ženklai bei stendai apie lankytinas rajono vietas. Savivaldybės administracija kelia darbuotojų kompetenciją ir vykdo projektą paslaugų ir asmenų aptarnavimo kokybės gerinimui.  Tęsiamas socialinių būstų pirkimas, plečiamas bendruomeninių vaikų globos namų tinklas. Gyventojų sveikatai stiprinti įgyvendinami sveikos gyvensenos skatinimo projektai, gerinamas paslaugų ir priemonių prieinamumas tuberkulioze ir priklausomybių ligomis sergantiems asmenims.
Jau pradėtas ir Pervalkų kaimo Ežero gatvės kapitalinis remontas, o Pasvalio miesto erdvėse įrengti mobilūs nemokamo interneto taškai.

Nemažai pokyčių įvyko ne tik savivaldybės iniciatyva: bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos ir savivaldybės įstaigos bei bendrovės irgi prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo. Rajone įsikūrusios bendruomenės ir nevyriausybinės organizacijos rengia šventes, susibūrimus, telkia žmones įvairiems tikslams įgyvendinti, skatina užimtumą. Daugelis Savivaldybės įstaigų įgyvendina savo projektus ir plečia paslaugų prieinamumą, o bendrovės kuria patrauklesnę aplinką įrengdamos savo srities pakeitimus – pavyzdžiui UAB „Pasvalio vandenys“ aptarnaujamas gyvenvietes aprūpino naujai pastatytais vandens nugeležinimo įrenginiais ir tiekia pigiausią bei švariausią vandenį visoje Lietuvoje.

2020 metų darbai ir kaip jiems, bei Pasvalio rajonui atsiliepia COVID-19, karantinas ir kokių reikėtų nacionalinės valdžios žingsnių, kad greičiau miestas atsigautų po krizės?

Per karantiną mūsų administracijos darbuotojams daugiau reikėjo rūpintis ne savivaldybės gyventojais, bet visa Lietuva. Saločių – Grenstalės pasienio perėjimo punktas buvo vienintelis susisiekimo taškas tarp Lietuvos ir Latvijos. O į Rygos oro uostą vis grįždavo po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai. Reikėjo jais pasirūpinti, kad turėtų kur prisiglausti, kol jų gyvenamosios savivaldybės atstovai atvažiuodavo jų pasiimti…
Turėjome tik keturis užsikrėtimo atvejus; vienas neaiškus, du atvežtiniai, vienas ligoninėje Vilniuje.
O iš valdžios norėtųsi daugiau aiškumo ir konkretumo, nes sunkiausia buvo mažiems verslams; paslaugų sektorius, viešasis maitinimas, viešbučiai. Gerbkime vieni kitus, tarkimės ir atsigausime…

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino
Aistė Bielinė
Nuotr. autorė Rūta Jaruševičienė ir Simona Skubinaitė
Straipsnis paskelbtas "Savivaldybių žinios", 2020, Nr. 5