Biudžeto lėšų panaudojimą spręs ir patys vilkaviškiečiai

Vasario pabaigoje įvykusiame Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtintas 2020 metų savivaldybės biudžetas. Jame – 41,9 mln. eurų. Palyginti su 2019 metais, jis 5,2 mln. eurų didesnis, bet 9,7 mln. eurų mažesnis nei realus rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų poreikis pagal programas.
2020 metų savivaldybės biudžetas yra programinis ir parengtas pagal 10 tarybos patvirtintų programų. Didžiausia dalis – 46,1 proc. – numatyta švietimo ir ugdymo sričiai.  Daugiau dėmesio sulauks ir rajono švietimo įstaigos. Jų remontui ir rekonstrukcijai 2020 metų biudžete numatyta 451 tūkst. eurų. Palyginti su praėjusiais metais, ženkliai daugiau lėšų skirta ir sveikatos įstaigų remontui ir rekonstrukcijai – 95 tūkst. eurų.

Naujovė – dalyvaujamasis biudžetas

„Biudžetas galėtų būti ir didesnis, – pasibaigus posėdžiui sakė Vilkaviškio rajono meras Algirdas Neiberka. – Rajono žmonių poreikiai yra žymiai didesni, negu galime padaryti su turimomis lėšomis.  Kelių ir gatvių remontui, rekonstrukcijai ir priežiūrai šiemet planuojame skirti 500 tūkst. eurų. Tai 200 tūkst. eurų daugiau nei 2019 metais. Deja, patenkina tik labai nedidelę dalį poreikių. Daug nusiskundimų sulaukiame dėl kelių, nepriklausančių savivaldybei. Žmonėms labai rūpi nuotekų surinkimas ir valymas, vandens tiekimas, infrastruktūra. Labai svarbu, kad tvirtinant biudžetą užtikrintas darbų tęstinumas, panaudojant tiek savivaldybės, tiek valstybės biudžetų, tiek ES ir kitų fondų paramos lėšas.“
Tvirtindama biudžetą rajono taryba nusprendė savivaldybės lėšomis prisidėti prie 32 projektų.
„Džiaugiuosi, kad pavyko padidinti atlyginimus kultūros ir socialiniams darbuotojams, – biudžetą apžvelgia meras. – Šių metų mūsų savivaldybės naujovė – 50 tūkstančių eurų skyrėme dalyvaujamajam biudžetui. Taigi patys žmonės spręs, kur jie gali tuos pinigus panaudoti. Žmonės mato problemas ir nori jas išspręsti. Sulaukiame labai daug pasiūlymų. Tai ir mašinų stovėjimo aikštelės, ir šaligatviai, ir vaikams skirtų erdvių įrengimas.  Rajono gyventojų norai labai dideli.  Dabar rajono bendruomenė galės nutarti, kokias problemas reikia pirmiausia spręsti.“

Atnaujinami kultūros centrai

Vienas didesnių šių metų darbų – Vilkaviškio kultūros namų pagrindinės salės modernizavimas.  „Projektas jau parengtas, tad dabar pradėsime darbus. Iš viso salės modernizavimui numatyta apie milijonas eurų. Bus modernizuotas įgarsinimas, įrengtos kilnojamosios konstrukcijos, apšvietimas. Salė ir patekimas į sceną pritaikyti žmonėms su negalia, – būsimus centro pokyčius pristato meras. – Be to, salė bus pritaikyta ir kino filmams rodyti. Ir dabar ten rodomi filmai, bet sutvarkius salę, kokybiškiau bus teikiamos šios paslaugos.“
Meras pažymi, kad nepaisant rajone mažėjančio žmogaus skaičiaus, kultūros renginiuose žiūrovų skaičius stabiliai didėja. Tai, pasak mero, profesionalių kultūros darbuotojų, rengiančių įdomius renginius, nuopelnas.  
Kai kalbėjomės su meru, jis vylėsi, kad galbūt pavyks gauti lėšų ir Kybartų kultūros centrui modernizuoti. Praėjus kelioms dienoms po mūsų pokalbio, savivaldybę pasiekė žinia, kad iš Interreg V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos skirtos lėšos Kybartų centrui. Už projektui skirtas lėšas planuojama suremontuoti Kybartų kultūros centro aktų salę, įsigyti veiklai vykdyti būtinos įrangos.  Bendra projekto vertė daugiau kaip 758,7 tūkst. eurų. 398 tūkst. eurų skiriami iš projekto lėšų.
 „Šiais metais rengiame ir bibliotekos modernizavimo projektą. Tikimės, kitais metais gausime finansavimą ir pradėsime darbus“, – planais pasidalija Algirdas Neiberka ir pažymi, kad rajone vienas didesnių šalyje bibliotekų ir medicinos punktų tinklų. Jei kuris punktas ar filialas  bus uždarytas, tai bus iš bendruomenės atėjęs siūlymas.
Praėjusių metų pabaigoje Vilkaviškyje pradėta statyti sporto salė.

Turtingas paveldas – turizmo plėtrai

Vilkaviškio rajonas ribojasi su Lenkija ir Rusija. Tad, kaip pažymi meras, svečių iš Lenkijos skaičius didėja. „Rajonas sulaukia vis didesnio šalies ir užsienio turistų susidomėjimo. O mes turime ką parodyti, kuo didžiuotis. Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka – tai neatsiejama Vilkaviškio rajono istorijos ir tapatumo dalis.  Vis didesnio susidomėjimo sulaukia mūsų piliakalniai, kurių vis daugiau pritaikome turizmui, nuostabus Vištyčio ežeras. Palei jį įrengtas 400 metrų ilgio takas. Tikimės, kad pavyks gauti lėšų ir Vištyčio malūnui sutvarkyti. Juk tai, bene, vienintelis malūnas, kuris sukiojasi aplink savo ašį pagal vėjo kryptį. Turime labai gražius Paežerių rūmus. Jų lankomumas ypač šoktelėjo. Susidomėjimą didina ir rūmuose vykstantys renginiai. Lankytojų pagausėjimas pastebimas po tokių renginių, kaip pernai vykęs festivalis „Ledas ir šviesos“. Ir po šalies prezidento Gitano Nausėdos apsilankymo Paežerių rūmuose pastebimas gausesnis lankytojų srautas“, – rajono ypatumus apžvelgia meras Algirdas Neiberka.
Siekdami, kad svečiai aplankytų kuo daugiau rajono vietų, vilkaviškiečiai siūlo keletą įdomių maršrutų, padedančių geriau pažinti šio krašto kultūros paveldą ir grožį.

Kraštą garsina verslas

Turizmas tampa pagrindu smulkiajam ir vidutiniams verslui plėtotis. Rajone veikia apie 500 smulkesnių ir stambesnių įmonių. „Didžiuojamės, kad turime įmonių, kurios garsina Vilkaviškį. Viena tokių – ledų gamybos įmonė „Art Glacio“.  Joje gaminama apie 150 rūšių ledai.  Didžioji jų dalis eksportuojama į Vokietiją. Pastaruoju metu dalis ledų keliauja į Izraelį. Ledai labai skanūs ir yra mėgstami tiek vilkaviškiečių, tiek svečių, – pasakoja Algirdas Neiberka. – Rajone yra ir kavos skrudinimo įmonė.  Jie kavos pupeles atsiveža iš įvairių pasaulio vietų ir gamina labai aukštos kokybės kavą. Vilkaviškyje veikia siuvimo įmonė „Šatrija“. Ji rūbus siuva Vokietijos ir Skandinavijos rinkai. Taip pat rajone gaminami LED šviestuvai, pramoniniai kavos aparatai. Ir nors Vilkaviškio rajone mažiausiai miškų Lietuvoje, bet užtat vienos derlingiausių žemės. Mūsų ūkininkų gaminami aliejai, sūriai yra paklausūs visoje Lietuvoje.“

Planuose – funkcinės zonos kūrimas

Kaip teigia meras, pasienyje esantiems rajonams reikalingas didesnis Vyriausybės dėmesys. „Apie tai kalbėjomės ir su šalies prezidentu, kai jis lankėsi Marijampolės regione ir susitiko su šio regiono savivaldybių merais. Per Vilkaviškio rajoną eina kelias į Lenkiją, kuri yra žymiai konkurencingesnė. Mūsų krašte nemažai infrastruktūros, vandentvarkos ir vandenvalos problemų Manome, kad šį kraštą reikėtų labiau pastebėti vertinant projektus. Trys pasienio savivaldybės – Lazdijų ir Vilkaviškio rajonų ir Kalvarijos – ėmėmės žygių funkcinei zonai įkurti. Į projektą jungiasi ir aštuonios pasienio su Lietuva Lenkijos seniūnijos. Jei  funkcinė zona bus pripažinta, kraštas pasijus žymiai stipriau. Tai turės įtakos ir verslo plėtrai.  Klausimas dėl funkcinės zonos steigimo yra pateiktas ir Briuseliui. Funkcinės zonos įkūrimas mums būtų didžiulis dalykas, – galimybes spartesnei krašto plėtrai įvardija meras. – Be abejo, vis dar susiduriame su biurokratiniais stabdžiais. Apie tai kalbėjome ir su prezidentu. Mes pabrėžėme, kad savivaldybės susiduria su užsitęsusiomis procedūromis ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose bei tarnybose.  Kad ir valstybinės žemės klausimai. Potencialus investuotojas, išgirdęs, kad greičiausiai žemės klausimas bus išspręstas per pusmetį, dažniausiai pasako: ačiū, nereikia. Žmogui sunku paaiškinti, kodėl taip ilgai visos procedūros trunka. Mes norime, kad sprendimai būtų priimami žymiai greičiau.“
Justė Brigė
 
Straipsnis paskelbtas „Savivaldybių žinios“, 2020 Nr. 3