Prisiminkime svarbiausius šimtmetį švenčiančios Radviliškio Lizdeikos gimnazijos istorijos momentus

2019-aisiais Radviliškio Lizdeikos gimnazijai, tęsiančiai 1919 metais įkurtos Radviliškio gelžkelio gimnazijos istoriją, sukanka 100 metų. Dabar tai bendrojo lavinimo vidurinė mokykla, kurioje mokomi ir auklėjami jaunuoliai nuo I (9 vidurinės mokyklos) iki IV (12 vidurinės mokyklos) gimnazijos klasės. Tai mokslo įstaiga, pasižyminti savita kultūra, akademiniu ugdymu, išlaikiusi paveldėtus papročius, idėjas, simbolius.

Šie dalykai jau daug metų perduodami iš kartos į kartą. Kultūrą puoselėja visa mokyklos bendruomenė: vadovai, mokytojai, mokiniai, jų tėvai, kiti darbuotojai. Reikia pažymėti, kad gimnazijos patalpos, pastatas, kuriame mokoma ir auklėjama jaunoji karta, keitėsi; pedagogų kolektyvas, mokiniai kėlėsi iš vienų namų į kitus. Šiuo metu bendruomenė dirba atnaujintame statinyje, Lizdeikos gatvėje 6 C. Prisiminkime svarbiausius gimnazijos istorijos momentus.

Per Radviliškį 1871 metais nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį, buvęs medinis miestelis pradėjo augti. Carinės Rusijos laikais Radviliškio geležinkelio stotis išlaikė dviklasę rusišką mokyklą, kurioje 1914 metų pradžioje mokėsi 183 berniukai ir 80 mergaičių. 1918 metų antroje pusėje, pasibaigus I Pasauliniam karui, į Lietuvą ir į Radviliškį ėmė grįžti karo pabėgėliai, buvę evakuoti į Rusijos gilumą. Mieste susibūrė nemažai vaikų – vietinių ir grįžusių. Reikėjo steigti mokyklą.

Įkurti aukštesnio lygio mokyklą Radviliškyje iniciatyvos ėmėsi geležinkelio stoties vadovai. 1919 metais Radviliškio geležinkelio tarnautojai geležinkeliečių sąjungos susirinkime nutarė mieste atidaryti aukštesniąją mokyklą – įsteigė Radviliškyje gelžkelio gimnaziją: užėmė geležinkeliui priklausiusius du valdiškus namus (dabar Laisvės alėja 6 bei 8), juos suremontavo ir surinko mokytojų kolektyvą. Atidarytos trys pirmosios ir parengiamoji klasės. „Mokykla dirbo pagal „Žiburio“ draugijos mokyklų programą; visi dalykai dėstomi lietuvių kalba; privalomos vokiečių kalba bei rusų kalba, neprivaloma – lenkų kalba. Į mokyklą mokiniai priimami išlaikę stojamuosius egzaminus arba pateikę mokslo baigimo pažymėjimą“, – taip, remdamasis Vilniaus regioninio valstybės archyvo dokumentais, teigia istorikas Zenonas Vasiliauskas.

1970 metų Šiaulių regionino valstybės archyvo istorinėje pažymoje rašoma, jog 1940 metais, per pirmąją sovietų okupaciją, geležinkelio progimnazijoje atidarytos dvi pirmosios klasės, viena antra ir dvi trečiosios, įregistruoti 189 mokiniai. Radviliškio geležinkelio progimnazija 1941 – aisiais, vokiečių okupacijos metais, peraugo į gimnaziją. (Lietuvoje tada gimnazija vadinta 8 klasių vidurinė mokykla.) 1942 – aisiais surinkta virš 300 mokinių – septynios klasės. Pirmoji gimnazijos laida išleista 1944 metais.

1949 metų rugpjūčio 29 d. LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos) Ministrų Tarybos nutarimu visos gimnazijos reorganizuotos į vidurines mokyklas – gimnazija pavadinta Radviliškio vidurine mokykla Nr. 1. 1951 –aisiais metais ši mokykla persikelia į didžiausios tarpukario Lietuvoje pradžios mokyklos pastatą Dariaus ir Girėno gatvėje – dabar Dariaus ir Girėno gatvė 27. 1955 metais pakeistas įstaigos pavadinimas: LTSR Aukščiausiosios Tarybos spalio 29 dienos įsake teigiama: ,,Poetės Valerijos Valsiūnienės atminimui įamžinti suteikti vardą Radviliškio vidurinei mokyklai Nr.1 ir šią mokyklą ateityje vadinti Radviliškio V.Valsiūnienės vardo vidurine mokykla.“ (Poetė mokėsi Radviliškio geležinkelio progimnazijoje 1919 – 1922 metais.)

1955 metais pradėtas statyti 860 vietų naujas mokyklos pastatas Pionierių gatvėje – dabar Radvilų gatvė 6. Naujajame pastate 1959 metų vasarį įsikūrė mokiniai, dirbo viena pamaina. Mokinių skaičius mieste vis augo, naujoji mokykla greit nebepatenkino poreikių. 1964 metais Radviliškyje pastatomas dar vienas naujas vidurinės mokyklos pastatas Vaisių gatvėje – dabar Lizdeikos gatvė 6 C. 1964 metų birželio 26 dienos Radviliškio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto nuspręsta „į naują vidurinės mokyklos pastatą perkelti V.Valsiūnienės vidurinę mokyklą su 31 (klasių) komplektu ir 1192 mokiniais”.

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, vėl pradedamos kurti tarpukario Lietuvos ir dabartinės Europos mokyklų tipų įstaigos. 1992 metais mokykloje įsteigiama pirmoji gimnazijos klasė, 1993 metais mokykla pavadinama Lizdeikos vardu. 1997 metais mokyklai suteikiamas gimnazijos statusas, po metų mokslus baigia pirmoji atkurtos gimnazijos laida. 2006 – aisiais gimnazija tampa keturmete. Nuo 2008 metų prie gimnazijos prijungiamos Suaugusiųjų mokymo klasės. 2017 metais prijungiama Vaižganto gimnazija. Radviliškio Lizdeikos gimnazija tampa vienintele gimnazija mieste.

Metams bėgant, keitėsi ne tik pastatas, kuris renovuotas, atnaujinti kabinetai, įrengtas sporto aikštynas, bet ir pati mokykla. Net tradicinį skambutį pakeitė populiarios melodijos. Jau nieko nebestebina elektroninis dienynas, kompiuterių klasės ar išmaniosios lentos, tačiau visada didžiausia vertybe mokykloje išlieka žinios, bendravimas, bendradarbiavimas, tradicijos.

Gimnazija pavadinta Lizdeikos vardu. Tai paskatino bendruomenę kurti savitas tradicijas, susietas su šiuo vardu. Kiekvienais metais pirmokų „krikštynos“ vyksta Kernavėje, ant Lizdeikos piliakalnio. Ten mokiniai, prie aukuro atlikdami įvairius ritualus, ugdosi etnines vertybes. Gimnazija turi savo atributiką: mokinių sukurtą himną, vėliavą, ženkliuką, simbolį – pelėdą. Simboliai nėra tik deklaratyvūs: himnas giedamas ne tik švenčių metu, bet ir per muzikos pamokas, mokiniai mokyklinio švarko atlape segi gimnazijos ženkliuką, nešioja gimnazijos uniformą.

Gimnazija kasmet vienam mokiniui už labai gerą mokymąsi ir įstaigos vardo garsinimą įvairiuose renginiuose skiria Lizdeikos premiją. Laimėtoją, kuriam skiriama 200 eurų premija, išrenka gimnazijos parlamentas. Dar vienas mokinių paskatinimas – premija „Mokiniai mokiniams“. Ji skiriama gimnazistams, sėkmingai siekiantiems ar jau pasiekusiems asmeninės karjeros, pozityviai naudojantiems savo talentus, įgūdžius mokykloje ir už jos ribų, pasižymintiems išradingumu, kūrybiškumu, naujų idėjų generacija.

Siekiant netradiciškai paminėti Valstybės atkūrimo dieną, nuo 1996 m. rengiamas „Žynio“ konkursas, kurio tikslas – skatinti mokinius domėtis Lietuvos valstybės istorija, šiuolaikinio gyvenimo procesais ir logiškai mąstyti. Varžytis intelektinėje kovoje susirenka mokiniai iš įvairių šalies mokyklų.

Svarbūs mokymosi pasiekimai. Mokinių pažangumas siekia 97–98%, geri brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai. Nemažai abiturientų gimnaziją baigia su pagyrimu ir už brandos egzaminus gauna 100 balų įvertinimus. Tai nuoseklaus ir nuoširdaus mokinių ir mokytojų darbo rezultatai. Pedagogų kolektyvas brandus. Mokytojai įgiję aukštas kvalifikacines kategorijas, kompetentingi užtikrinti aukštą ugdymo(si) kokybę.

Gimnazijoje keičiasi ir edukacinės aplinkos. Ugdymo(si) aplinka dinamiška, funkcionali, ugdymas(sis) įdomus, provokuojantis, skatinantis toleranciją ir bendradarbiavimą. Sukurta aplinka skatina mokinį tyrinėti, rodyti iniciatyvą, veikti savarankiškai ir atrasti bendraminčių. Įgyvendinamas Europos struktūrinių fondų finansuojamas projektas „Modernių ir komfortabilių edukacinių erdvių sukūrimas Lizdeikos gimnazijoje“. Pamokos vyksta ne tik mokyklos suole, bet ir parkuose, muziejuose, bibliotekose, teatruose. Daugelį metų įgyvendinamas projektas „Mokomės keliaudami“. Aplankyta daug šalių: Prancūzija, Rusija, Lenkija, Belgija, Švedija, Suomija, Norvegija, Italija, Vengrija ir kitos. Akivaizdu, kad mokytojo vaidmuo šiuolaikiniame ugdyme yra pakitęs, jis nebėra vienintelis žinių šaltinis, tai – patarėjas, mentorius, konsultantas, gebantis nukreipti mokinius tinkama linkme.

Gimnazija tęsia tradicijas ir kuria naujas. Draugiškas vakaras „Pelėdžiukai namuose“, Lizdeikiečio diena, Savivaldos diena, „Auksinis sportbatis“, Padėkos diena, kalėdinis karnavalas, Šimtadienis – tai renginiai, suburiantys mokinius, skatinantys jų kūrybiškumą, bendruomeniškumą, atsakomybę. Gimnazistai yra daugkartiniai respublikinių „Temidės“, „Sveikuolių sveikuoliai“, Jaunųjų filologų, meninio skaitymo konkursų laureatai ir prizininkai, dalykinių rajono olimpiadų nugalėtojai.

Kas dveji metai gimnazijoje pastatomas miuziklas, kurį gali pamatyti ne tik mūsų bendruomenė, bet ir visi radviliškiečiai. Jis ne tik sutelkia bendram darbui, bet ir atskleidžia jaunuosius talentus, paskatina rinktis menų studijas.

Kasmet įgyvendinama nuo 10 iki 16 projektų. Vykdomi ne tik Radviliškio rajono savivaldybės finansuojami projektai, pavyzdžiui, „Tyrėjo diena“, „Sveika mokykla – sveika visuomenė“, „Gimnazijos istorija“, bet ir šalies: „Olimpiečiai Lizdeikos gimnazijoje“, „Kam to reikia?“, „Mes rūšiuojam“, „Moksleivių žinojimo apie Europos Parlamentą skatinimas“. Didelė paskata mokiniams – EMILE projektas, kur integruotas dalyko ir prancūzų kalbos mokymas. Organizuojamos lituanistinės konferencijos: „Algirdas Julius Greimas: buvimas, tapatumas, paveikumas, arba reikšmės gyvenimas, reikšmės kaita, reikšmės procesai“, „Vydūnas: tikras pažinimas ir sutaurintas žmoniškumas“, „Literatūros ir kultūros kanonas. Juozas Tumas-Vaižgantas“, skirtos plėsti humanitarinį akiratį, formuoti vertybines nuostatas. Galimybė mokiniams rengti pranešimus ir juos pristatyti respublikinėse konferencijose moko rinkti ir sisteminti žinias, analizuoti, daryti išvadas, ugdo oratorinius gebėjimus.

Lizdeikos gimnazija – tarptautinių projektų pradininkė. Ji kasmet laimi ir įgyvendina 3–5 tarptautinius projektus pagal COMMENIUS, ERASMUS+, NORD + junior, NORD + adult programas. Projektų tikslas tobulinti ugdymo procesą, suteikti galimybes mokiniams ir mokytojams bedraudi ir semtis patirties iš užsienio mokyklų, tobulinti bendravimo užsienio kalba įgūdžius ir pažinti projekte dalyvaujančių šalių kultūrą, tradicijas bei papročius. Plėtoti mokytojų profesines kompetencijas, dalyko mokymo metodus ir technikas, plėtoti mokymosi mokytis ir kritinio mąstymo sugebėjimus, ugdyti mokinių socialines ir bendrąsias kompetencijas, formuoti jaunimo pilietines vertybes ir atsakomybę.

Rūpinamasi mokinių karjeros galimybėmis, todėl projektas „Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra“ leidžia mokiniams suvokti karjeros svarbą, užtikrina jų mokymosi motyvaciją. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti, atnaujinti bei įdiegti ugdymo karjerai infrastruktūrą, užtikrinant profesinio orientavimo tęstinumą ir prieinamumą, lygias galimybes visiems švietimo sistemos dalyviams. Kasmet organizuojama studijų ir karjeros diena, kurios metu moksleiviai tiesiogiai bendrauja su aukštųjų mokyklų atstovais, išsamiai susipažįsta su studijų programomis, karjeros perspektyvomis.

Gimnazijoje jau ne vienerius metus veikia suaugusiųjų mokymo klasės. Mokytojui, dirbančiam šiose klasėse, šalia pagrindinio tikslo – išmokyti – iškyla daug sudėtingesnių uždavinių: suaugusių ir turinčių savas, susiformavusias nuostatas žmonių santykių suvokimas, lankstumas, derinant pamokų grafikus su besimokančiojo galimybėmis lankyti užsiėmimus, medžiagos perteikimo formų ir metodų paieška. Suaugusieji – svarbi gimnazijos bendruomenės dalis, puoselėjanti savo tradicijas, įsijungianti į įvairias veiklas. Viena tokių – pagal programą NORD + ADULT „Baltijos šalių suaugusiųjų mokymo tobulinimas“ sukurta nuotolinio mokymosi medžiagą anglų ir rusų kalbomis apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją, geografiją ir kultūrą. Ši medžiaga naudojama suaugusiųjų klasių mokinių mokymui ir mokymuisi visose trijose Baltijos šalyse.

Lizdeikos gimnazija nuo 2013 m. priimta į UNESCO Asocijuotų mokyklų tinklą. Tai pasiryžimo įveikti iššūkius, augti, siekti aukštesnės darbo kokybės, reaguoti į aplinką ir prisidėti prie ASP.NET misijos įvertinimas. Darbui pasirinktos sritys, kuriose gimnazija turi patirties: sveikatos ir prevencinis ugdymas, sporto skatinimas ir darnus vystymasis, klimato kaita.

Tęsdama tradicijas, gimnazija puoselėja humanitarinio mokymo tradicijas, čia dėstomos net 5 užsienio kalbos. Jos atveria duris į pasaulį, todėl kalbų mokosi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Pasirašytos tarptautinio bendradarbiavimo sutartys su Tbilisio valstybine mokykla Nr. 98 iš Sakartvelo, su Belgijos Santa Maria Instituut – Kogeka Nr.1 mokykla, kultūrinių mainų programų sutartys su Indijos St. Mark's Sec. Public school Janakpuri mokykla. Įgyvendinamas mainų projektas „Tarpkultūrinis bendradarbiavimas: Lietuva – Indija“, kurį finansuoja mokinių tėvai. Tai padeda susipažinti su kitomis kultūromis, ugdo toleranciją. Bendradarbiaujama su Argentinos Beriso lietuvių „Nemuno“ bendruomene. Šio projekto tikslas – prisidėti prie lietuvybės puoselėjimo ir patriotiškumo ugdymo. Lizdeikos gimnazijoje viešėjusi tenykščio jaunimo delegacija susipažino su savo prosenelių gimtine, mokėsi lietuvių kalbos, keliavo po Lietuvą. Lizdeikiečiai svečiavosi Argentinoje.

Mokykla – tai bendruomenė, todėl daug pastangų dedama siekiant įtraukti į gimnazijos gyvenimą tėvus. Vyksta bendri tėvų, mokinių ir mokytojų mokymai, diskusijos, paskaitos, sveiko gyvenimo būdo užsiėmimai. Nuo 2018 m. ėmė veikti Aktyvių tėvų klubas, kur tėvai ir mokytojai diskutuoja, inicijuoja veiklas, dalijasi patirtimi, drauge ieško įvairių sprendimo būdų. Taip siekiama stiprinti tėvų ir gimnazijos santykį.

Viena iš svarbių harmoningos asmenybės ugdymo sričių – kūno kultūra ir sportas. Gimnazija, olimpinio judėjimo pradininkė rajone ir respublikoje, džiaugiasi puikia sporto baze: renovuotu stadionu, futbolo aikšte, sporto sale, įrengtomis treniruoklių, aerobikos ir choreografijos salėmis, lauko sporto aikštynu. 2004 m. įgyvendinusi projektą „Olimpiečiai tarp mūsų“, po ketverių metų, artėjant olimpinėms žaidynėms, į olimpinį judėjimą įtraukė ir kitas rajono ugdymo įstaigas.

Nuo simbolinio Lizdeikos aukuro 2006 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus uždegė Lietuvos moksleivių olimpinio festivalio ugnį. Tą dieną jis sakė: „Štai kur gimsta čempionai, olimpiniai nugalėtojai, medalininkai. Aš džiaugiuosi ir didžiuojuosi kad jūsų mokykla eina daugelio mokyklų priekyje.Turbūt nedaug Lietuvoje yra žmonių, kurie žino, gali įsivaizduoti, kad šalia pagrindinių mokslo disciplinų galima pasiekti tokio mokinių užimtumo.“ 2008 m. gimnazijos direktorius J. Varkulevičius atstovavo Lietuvai Pekino olimpinių žaidynių ugnies nešimo estafetėje.

Buvę mokiniai sugrįžta mokyklon – pristato savo sėkmės istorijas, atlieka gimnazijoje praktiką, kviečia mokinius į bendrus renginius jų ugdymo įstaigose, dalyvauja bendruose gimnazijos renginiuose: yra vedėjai, moderatoriai, atskirų veiklų organizatoriai, kūrybinių stovyklų organizatoriai ir vykdytojai.