Išsikepk pyragą pas Rūtą „Lukenskų namuose“

Jau ne pirmus metus Lietuvoje lapkričio mėnesį švenčiama Pyragų diena. Gardžiai kvepiančius, papūstžandžius, su plonyte trapia plutele, pabarstyta cinamonais, jau iš vakaro kepsime namuose ir nešimės į darbovietes, dalį jų užnešime į vaiko mokyklą ar darželį. Tarp namuose keptų, be abejo, atsiras ir parduotuvėje pirktų, kurie nė iš tolo negali prilygti tiems, kad ir kuklesniems, bet iškeptiems mamos, močiutės, kolegės rankomis. Tad jei iki šiol dar nesi iškepusi nė vieno pyrago ar nori sužinoti naujų pyrago receptų, tavęs laukia Lukenskų sodyba ir jos šeimininkė Rūta.

Gerb. Rūta, šiais laikais, kai raginama atsisakyti cukraus, vengti produktų su gliutenu, Pyragų vis neatsisakome. Jūsų manymu, ar pyragas suderinamas su sveika mityba?
 
Pyragai mano mityboje svarbiausios vietos neužima, tačiau yra tokių dienų, kada be pyrago neapsieinu. Žinoma, tai šventės, šeimos ir draugų susitikimai, sekmadienio pietūs, ištaigingi kelionių, atostogų vakarėliai. Kasdienio kavos gėrimo su pyragaičiais nepraktikuoju. Mieliau judu becukrės dietos kryptimi.

O jūs kokius pyragus mėgstate? Kepate juos ar paprasčiausiai perkate?
 
Mano mėgstami pyragai yra labai kontraversiški. Pirma, tai geri senoviniai „piernykai“, kuriuos geros šeimininkės kepdavo tik kunigams per atlaidus, Kalėdas, Velykas ir Sekmines. Tai sodrūs, kaloringi, kvepiantys ir nepaveikti šiuolaikinės mitybos erozijos vėjų. Šituos moku kepti ir kepu ypatingomis progomis. Antrai grupei priklauso rafinuoti, gerų šefų delikatesai. Ypač prancūzų, italų šedevrai. Šiuos perku ir skanauju kelionėse.

Ir koks pats mėgstamiausias Jūsų pyragas? 
 
Mėgstamiausias mano gaminamas pyragas yra „skenduolis“. Pyragas su makabrišku pavadinimu, neįprasta gamybos technologija ir fantastišku kalorijų kiekiu. Bet jo skonis užburiantis. Ji kepu mamytėms žindyvėms, kad jos greitai atgautų jėgas, kad visavertis būtų pienas, toks, kad kūdikėlis miegotų be jokių pilvuko pūtimų. Apie šį pyragą viena jauna mano draugė pasakė: „Pagimdysiu dar vieną vaiką, kad iškeptum man šį pyragą“. Ir pagimdė, bet Amerikoje. Tačiau pažadas yra pažadas. Kai sugrįš ir aplankys, pasitiksiu su šiuo pyragu.

Beje, gal prisimenate savo pirmąjį pyragą ir kuo jis Jus sužavėjo?
 
Savo pirmo pyrago detaliai nepamenu, bet tai mano mamos Velykiniai pyragai su varške ir agrastų uogiene. Visada užburdavo jų kvapas ir vaizdas. Juos ištraukdavo iš krosnies, tokius netolygiai apskrudusius, jų aromatas užpildydavo visas patalpas, bet valgydavome juos tik per Velykas po pagrindinių pietų, užsigerdami namine gira.

Gal domėjotės, kodėl ir kada atsirado pyragų diena?

Nuo 2003 metų lapkritis tapo savotišku pyragų mėnesiu. Kepinių kvapas tvyro ne vieno darbo vietoje. Per TV3 Prasidėjus „Išsipildymo akcijai“ ir SEB bankui palaikius šią iniciatyvą prasidėjo masinės „Gerumo akcijos“. Jų esmė yra pačiam iškepti pyragą, atnešus darban parduoti, o gautus pinigus paaukoti sunkiomis, retomis, o kartais nepagydomomis ligomis sergantiems vaikams.
Kai dirbau gimnazijoje, su mokiniais dalyvaudavome tokiose akcijose. Esu pastebėjusi, kad kai kurie vaikai nepatogiai jausdavosi tomis dienomis. Man, pasiteiravus kodėl, jie paatviravo: „mūsų namuose niekas niekad nekepa pyragų“. Tuomet paklausiau ar jie patys norėtų tai daryti, išgirdau entuziastingą TAIP. Mano auklėtiniai visi žinojo, kad yra tokia Lukenskų namų rezidencija ir kad jie ten yra laukiami. Nuo Kauno ir nuo Vilniaus, ir nuo Panevėžio iki Lukenskų namų viso labo yra keliasdešimt kilometrų. Tad jie čia atvažiuodavo ir su mokytojais, ir su tėvais. Ir dabar atvažiuoja, jau savarankiškai. Kai kas jau su savo šeimomis. Dabar, kai esu Lukenskų namų renginių sumanytoja ir vykdytoja, taip sakant pagrindinė gaspadinė,  kviečiu į svečius visus, norinčius išmokti pasigaminti, paragauti vienokį ar kitokį patiekalą.

2006 metais  pradėjau galvoti apie  projektą „Kalendorinės vaišės“, dabar jį esu sėkmingai įgyvendinusi ir beplėtojanti. Rengiu praktinius seminarus, kaip gaminti tik tam laikui skirtą maistą. Spalio pabaiga ir lapkričio pradžia skirta seminarams „Rauginu pati“, o lapkričio 16 dieną kviečiu  sudalyvauti  Pyrago  dienoje.  Renginius skelbiu facebook Lukenskų namų puslapyje.
Kai kuriuos renginius tenka pakartoti, jei to pageidauja susidariusi grupė žmonių. Tai būna puiki proga visam kolektyvui iškylauti, švęsti ir mokytis vienu kartu. Lukenskų namų rezidencija yra erdvi, be mano virtuvei skirtų patalpų yra arbatinė, galerija, pavėsinės, kiemas su kazanu,  maudynių vieta.

Taigi lapkričio 16 dieną kviečiate atvykti į Ukmergės rajone Veprių seniūnijoje, Kultuvėnų kaime įsikūrusius „Lukenskų namus“ ir Jums padedant išsikepti pyragą. Sakykite, be noro išmokti kepti pyragus ir geros nuotaikos, ką dar reikia atsivežti ar prieš tai padaryti?

Lapkričio 16 dieną jau žinau, kad atvažiuos malonūs svečiai, o aš jiems būsiu įdomi ir padėsiu išsikepti pyragą, nes tą padaryti labai paprasta. O nusprendus pas mus atvykti, reikia „Lunkenskų namai“ facebook  puslapyje užsiregistruoti, nusipirkti bilietą , pažiūrėti į Google maps, kur yra „Lukenskų namai“ ir su gera nuotaika ir nevėluojant atvažiuoti  į svečius. Viskuo bus pasirūpinta pagal mano receptus. Bet jei svečiai pasitikslina, pasiderina, tai tuomet būna mažiau nerimo, daugiau smagumo. Man galite paskambinti šiuo numeriu. 8 682 44627.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbino Karolina Baltmiškė