Viktorija Gončarova: donžuanų tik daugėja

Režisierius Jonas Vaitkus Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre stato Wolfgango A. Mozarto operą „Don Žuanas“. Premjerą žiūrovai išvys gegužės 17 ir 18 d. Žvejų rūmuose, o gegužės 22 d. ji bus rodoma Vilniuje, Lietuvos rusų dramos teatre.
„Menas gali gydyti. Jis parodo, kad tai, kas skauda tau, skausminga ir kitam žmogui. Donžuanizmo reiškinys egzistuoja daug metų“, – sako psichologė, žmogiškųjų santykių ekspertė Viktorija Gončiarova.
Ar ir operos herojus Don Žuanas buvo priklausomas nuo nevykusių santykių su moterimis?
Taip. Ir jis tai suvokė. Don Žuanas net sulaukdavo palaikymo savo netinkamiems poelgiams iš aukštų asmenų, bet tai laimės jam nesuteikė. Don Žuanas neturėjo svarbaus dalyko – ramybės sieloje. Jo gyvenimo variklis buvo nuolatinis adrenalinas ir pavojingos situacijos. Ir Don Žuanui blogai baigėsi, kaip ir buvo galima tikėtis. Tiek viliojančių galimybių, o finalas – prastas. Kaip mano mokytojas sakydavo: kelias į pragarą patogus ir platus, o į rojų – siauras ir sudėtingas.
Gal teisinant Don Žuaną galima įtarti, kad jis siekė ne atsidurti savo aukų lovose, o rasti meilę?
Don Žuaną traukia naujovės: naujos moterys, nauji meilės objektai, idealo paieškos. Jei šiame gyvenime ieškai idealo – tu esi pasmerktas, žmonių tarpusavio santykiuose tampi pažeidžiamas. Kas yra idealūs tarpusavio santykiai? Noras nuolat būti įkvėpimo euforijoje, vien tik geros emocijos, meilė, džiaugsmas, pasitikėjimas… Kas gali nuolat tai jausti? Taip nebūna.
Santykiai – gyvas procesas: siekiant santykių gilumo, intymumo reikia ir laiko, ir nusiteikimo. Taip atsiranda džiaugsmas, skausmas, baimė – plati jausmų amplitudė. O Don Žuanas atranda džiaugsmą moterų keitime. Jis nuolat ieško, ir jam nuoširdžiai atrodo, kad pagaliau rado tai, ko ieškojo. Don Žuanas nebegali savęs suvaldyti, sustoti. Tai ir nuveda jį nesėkmės keliu.
Kodėl tokie herojai, kaip Don Žuanas, žavi moteris?
Įsivaizduokite: į jus žiūri tikras susižavėjęs vyras… Don Žuano akyse atsispindi nuoširdus tikėjimas, kad prieš jį – toji ilgai ieškota vienintelė karalienė, gražuolė… Moteris tai jaučia ir jai tai patinka. O jei ta moteris jauna ir be patirties?.. Netgi moteris su patirtimi gali apsvaigti nuo jai skiriamo dėmesio kaip nuo gero šampano.
Don Žuaną pasmerkti ar gydyti?
Egzistencinis klausimas. Ar mes galime nuspręsti, kaip žmonėms elgtis? Kaip meno kūrinys Don Žuanas – įdomus, naudingas. Geriausia šią istoriją stebėti scenoje: stebėtis, džiaugtis. Išvysite gražių meilės, flirto, koketavimo akimirkų. Tai, ko gyvenime sudėtingiau rasti.
Gal moterys taip trokšta meilės, kad sąmoningai sutinka būti apgautos?
Skausmo sąmoningai niekas netrokšta. Jei moteris ėjo į flirtą su Don Žuanu suprasdama, kuo tai pasibaigs – galiu ją tik pasveikinti, nes tai stipri moteris. Tokių moterų vienetai: jos priima donžuanišką asmenybę kaip iššūkį, kaip trumpą romaną. Nežinau, kiek tokių moterų sutiko Don Žuanas. Moteris žavi Don Žuanas – juk toks galantiškas kavalierius… Jautiesi išskirtinė. Tau rodo dėmesį. Moterims visais laikais tai darė didžiulį įspūdį. Geidžiama moteris jaučia pasitikėjimą savo jėgomis.
Don Žuano istorija, atrodo, turėjo būti nuslėpta, nutylėta kaip gėdinga, o išėjo priešingai – ji pelnė ilgaamžę šlovę. Kaip manote, kodėl?
Meilė, gyvenimas ir mirtis visada traukė žmones. Don Žuanas juk toks romantiškas: gražus vyras, kuris sugeba gražiai asistuoti moterims, suteikti joms nepakartojamą jausmą ir įkvėpimą. Kiek pažįstate tokių vyrų? Tai duota ne kiekvienam džentelmenui. Don Žuanas drąsus ir flirtuoja  jis meistriškai, kūrybingai. Jis tarsi sutvertas scenai.
Ar savo konsultacijų kabinete dažnai sutinkate šiuolaikinių donžuanų ar donžuanių? Arba jų aukų?
Kartais į psichologus kreipiasi pagalbos moterys, kurios pasiduoda meilės fluidams, palieka šeimą, išeina ir galvoja, kad tai meilė… Deja, tai būna saviapgaulė, kurią seka sunkios dvasinės ligos. Jos sako: „Aš nieko su savimi negaliu padaryti – jis mane traukia“. Jei moteris pasiduoda donžuano vilionėms, sunku ją iš tokių santykių ištraukti. Byrančių šeimų santykiai labai skausmingi, nes dažniausiai į juos būna įpainioti vaikai.
Donžuanų buvo ir bus visada. Kaip ir vyrų, kurie bando keisti žmonas, drauges ieškodami idealios. Galiausiai kartą atėjęs kartą toks vyras man prisipažino nuo šitokio gyvenimo pavargęs. Jis – nuolatinis medžiotojas, bet jam tai patinka ir jis negali šio užsiėmimo mesti, nes tik taip jo gyvenimas tampa įdomus. Ši situacija parodo, kad vyras turi problemų santykiuose su moterimis. Tokiam vyrui patinka adrenalinas, santykių lengvumas, flirtas, įsimylėjimas. Jį pagauna emocijos, vedančios į priklausomybę nuo šio jausmo. Tai labai rimta liga.
Donžuanų daugėja ar mažėja? Kokias tendencijas įžvelgiate?
Visuomenė liberalėja, ir tai apsunkina santykius. Mums vis daugiau leidžiama, o laisvė be atsakomybės gali sužaloti…
 
Kalbino Žaneta Skersytė
 
KVMT nuotr.
V.Gončarovos asmeninio albumo nuotr.