Zarasų krašto muziejaus fonduose – per 20 000 eksponatų

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Zarasų krašto muziejus įsteigtas 1934 m. lapkričio 17 d. mokytojo Stasio Jauniškio pastangomis Zarasų progimnazijos patalpose. 1940 m. muziejaus fonduose buvo per 2000 eksponatų. Pirmaisiais sovietmečio metais buvo sunaikinta didžiausia eksponatų dalis. Vieno prekymečio metu muziejaus pastatas buvo padegtas, bet dalį eksponatų išgelbėjo subėgę vietos gyventojai. 1963 m. muziejus buvo uždarytas ir visi eksponatai perduoti Rokiškio kraštotyros muziejui. 1967 m. pavasarį muziejus tapo šio muziejaus struktūriniu padaliniu. 1969 m. jis įsikūrė dabartiniame 1931 m. pastatytame istoriniame pastate, tuomet skirtame Aukštesniajai komercijos mokyklai. 1987 m. pabaigoje Zarasų muziejus tapo savarankiškas, o Atgimimo laikais pavadintas Zarasų krašto muziejumi. Dabar tai viena iš įdomesnių Zarasų miesto kultūros įstaigų, tapusi įvairaus amžiaus lankytojams patraukliu traukos centru, įsikūrusi ant Zaraso ežero kranto prie apžvalgos rato.
Keturiose salėse įkurtos nuolatinės ekspozicijos – istorinė, etnografinė, sakralinė ir kraštiečio Miko Šileikio paveikslų galerija, kur galima susipažinti su Zarasų miesto istorija, krašto žymių žmonių gyvenimu, savitos etninės bei tautinių mažumų kultūros faktais ir bruožais, sėlių genties kultūra. Be to, Muziejuje saugomas fragmentas Toros – pagrindinio judėjų religinio, teisinio traktato, kurio autoriumi krikščionys ir žydai laiko Mozę. Sakralinėje ekspozicijoje lankytojai susipažįsta su XVIII a. mažosios medinės sakralinės skulptūrų kolekcija, o kraštiečio išeivijos dailininko Miko Šileikio (1893–1987) galerijoje – su šio dailininko kūriniais ir daiktais atvežtais iš Čikagos.
Muziejuje vykdoma nemažai edukacinių, Neformaliojo vaikų švietimo programų, kūrybinių dirbtuvių. Muziejus organizuoja atmintinų dienų, valstybinių švenčių minėjimus bei akcijas. Jų metu rengiami profesionalaus meno koncertai, skaitomi istorikų pranešimai, paskaitos.
 Muziejus siūlo apie  20 edukacijų. Populiariausios iš jų „Gydomoji žolelių galia“, „Ant margučio – visi lietuvių liaudies raštai“, „Šiaudiniai žaislai Šv. Kalėdoms“,“ Pasakos kamaroj“.
 Muziejuje galima įsigyti suvenyrų su Zarasų simbolika. Čia vykdoma ir leidybinė veikla. Muziejaus leistų leidinių galima įsigyti muziejuje.
 Muziejuje per metus apsilanko virš keturių tūkstančių lankytojų.
Muziejus turi tris struktūrinius padalinius.
 
Stelmužės bažnytinio meno muziejus
Adresas: Ąžuolo g. 14, Stelmužės k., Imbrado sen., Zarasų r. sav., LT-32295
 Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja lankytojus.
Pagrindinis Stelmužės dvarvietės komplekso architektūros akcentas – unikali Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia, baigta statyti 1650 metais kaip maldos namai protestantams. Stelmužė šimtus metų buvo dabartinės Latvijos teritorijoje klestėjusios Kuršo kunigaikštystės sudėtyje – bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų. Ji pastatyta naudojantis tik pjūklu ir kirviu.
Žmonės važiuoja dvaro parke apžiūrėti dar tebežaliuojantį beveik du tūkstantmečius skaičiuojantį galiūną Stelmužės ąžuolą. Šis plačiašakis ąžuolas yra vienas seniausių medžių Europoje ir neabejotinai seniausias Baltijos šalyse. Ąžuolo kamienas, kurį apglėbti reikia dešimties vyrų. Stelmužės ąžuolas 2016 metais pirmąkart Lietuvoje išrinktas Metų medžiu.
Atokiau nuo parko stovi Vergų bokštas. Unikalus statinys, kažkada greičiausiai skirtas baudžiauninkams kalinti arba produktams šaldyti, ežero pakrantėje iškilo XVIII amžiuje. 75 centimetro storio sienų statinys – Folkerzambų ir Valujevų žiauraus elgesio su baudžiauninkais liudininkas.
Čia galima įsigyti suvenyrų su Zarasų ir Stelmužės simbolika.
 Per metus apsilanko virš aštuonių tūkstančių lankytojų.
 
Amatų centras Antazavės dvare
Adresas: Antazavės k., Antazavės sen., Zarasų r. sav., LT-32260
Tradicinis Zarasų krašto amatų centras įsikūręs grafų Pliaterių XVIII a. pabaigoje pastatytame dvare Antazavėje. Cokolinėje rūmų dalyje įrengtos medžio drožybos, audimo bei keramikos dirbtuvės – sukurta reikalinga techninė bazė tradicinių amatų produktams gaminti. Vyksta amatų demonstravimas. Amatininkai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su kiekvienu apsilankiusiu. Amatų centre Antazavės dvare laukia pažintis su aukštaitiškais amatais, galimybė juos išbandyti ir pasisemti naujos patirties, susipažinsite su unikaliais tautodailininkų, amatininkų darbais. Centre nuolatos vyksta keramikos, medžio drožybos, audimo, vytelių pynimo, vilnos vėlimo ir kiti tradicinių amatų edukaciniai užsiėmimai.
 Amatų centre galima įsigyti tautodailininkų darbų.
 Čia per metus apsilanko virš septynių šimtų lankytojų.
 
Kazimiero Būgos memorialinis muziejus
Adresas: Pažiegės k., Dusetų sen., Zarasų r. sav., LT-32310
Kalbininko Kazimiero Būgos (1879– 1924) muziejus yra Pažiegės kaime (Dusetų sen.) už 10 km. nuo Du Tai išlikusi sodyba, užimanti 1,5 ha žemės sklypą. Vakarinėje sodybos dalyje – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, rytinėje dalyje – senas sodas. Sodyba įkurta XIX a. vid. Iki 1935 m. joje gyveno kalbininko motina. Jai mirus, sodyba atiteko giminėms. 1965 m. namas renovuotas. 1973 m . vakariniame pastato gale įrengtas K. Būgos memorialinis muziejus. Viename kambarių, panaudojus autentiškus baldus  ir daiktus, atkurtas K. Būgos gyvento laikotarpio interjeras. Čia eksponuojamos profesoriaus parengtos knygos, šeimyninės nuotraukos bei relikvijos. Ekspozicijoje pasakojama apie kalbininko gyvenimą mokslinę bei visuomeninę veiklą. 1989 m., minint 110-ąsias K. Būgos gimimo metines, Būgų sodybvietėje pastatytas simbolinis kryžius, kuris įamžina svarbiausias giminei datas: 1831 m. – Būgų atvykimą į Pažiegę, 1883 m. – senam namui sudegus naujojo atstatymą, 1884 m. – K. Būgos motinos tėvų mirties metus.
Muziejaus ekspozicijose pasakojama apie garsaus kraštiečio mokslo metus, profesinę veiklą, mokslo darbus ir jo atminimo įamžinimą, eksponuojamos šeimyninės nuotraukos ir relikvijos, viename kambarių autentiškais baldais ir daiktais atkurtas K. Būgos gyvento laikmečio interjeras. Pabuvoję taip mylėtoje K. Būgos gimtinėje, įprasminsite savyje kiekvieno mūsų įgimtus dalykus: tėvų žemės, papročių ir kalbos amžinumą.
K. Būgos memorialinis muziejus įtrauktas į  turistinį maršrutą ,,Baltų kultūros paveldas Zarasų krašte“.