Ilgai kurta sistema: vietoj supaprastinimo – problemos

Tikriausiai daugelis dar prisimena džiaugsmingą Kulverstuko šūksnį: mes statėme, statėme ir pagaliau… Na, Kulverstukas su draugais pastatė, o Aplinkos ministerija, užsimojusi sukurti vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS) kol kas, atrodo, tik imituoja galutinį rezultatą. Nuo Naujųjų metų startavusi ir pusės metų bandomąjį laikotarpį praėjusį sistema, kaip teigia verslininkai, vietoj žadėto skaidrumo ir paprastumo, įneša daugiau painiavos ir apsunkina darbą.
Kreipėsi į Seimą
Padangų importuotojų organizacija (PIO) ir Autogamintojų ir importuotojų asociacija (AGIA), nebematydami galimybių susikalbėti su Aplinkos ministerija, kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Virginiją  Vingrienę. „Tai ne vieninteliai atliekų tvarkytojai, besiskundžiantys Aplinkos ministerijos diegiama gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistema. Sulaukiame labai daug nusiskundimų, tiek į komitetą, tiek ir į mane, kaip Seimo narę asmeniškai nuolat raštu ir telefonu su didžiausiu pluoštu pastabų ir nusiskundimų kreipiasi įvairūs tvarkytojai.  Aplinkos apsaugos komiteto vykdytos parlametinės kontrolės metu Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė išdidžiai Agnė Bagočiūtė pareiškė, kad su sistema viskas gerai, o visi nusiskundimai atsiranda todėl, kad verslininkai nenori jungtis prie GPAIS. Verslininkai, gi kelia labai daug problemų, su kuriomis dabar jiems tenka susidurti, tvarkant atliekų apskaitą. Ir tai jiems ne tik papildoma administracinė našta, bet ir laiko gaišimas mokantis ir bandant susidoroti su įvairiais trikdžiais, nesklandumais, netobulumais. Daug nusiskundimų ir dėl mokymų, kaip naudotis sistema, organizavimo. O labiausiai jie pasipiktinę arogantiška ministerijos pozicija, ką pastebėjome ir mes, vengiant atsakyti į pateiktus raštus arba atsakant praėjus pusmečiui nuo pirmojo rašto gavimo“, – susidariusią situaciją apibūdina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
„Iš 25 tūkstančių darbuotojų buvo apmokyta tik 500, – patikslina susitikime su Seimo nare dalyvaujanti PIO vadovė Danguolė Butkienė ir pažymi, kad verslininkai nesiregistruoja ne todėl, kad jie būtų prieš vieningą apskaitą, bet todėl, kad sistema apsunkina verslą.  –Yra susiformavusi tvarka, kad atliekas galima tvarkyti kolektyviai, individualiai arba sumokėti taršos mokestį. Tad verslininkai varijuodavo. Tarkime, įmonė importuoja padangas ir akumuliatorius. Padangas jis tvarko individualiai, o už akumuliatorių atliekų sutvarkymą sumoka taršos mokestį. Įvesta sistema leidžia tik vieną pasirinkimą. Įmonė gali arba tvarkyti atliekas kolektyviai, arba – individualiai, arba susimokėti taršos mokestį.“
Tai, kaip pastebėjo susitikime dalyvavęs, teisininkas Tomas Šliogeris, toks apribojimas veda prie atliekų tvarkytojų skaičius dirbtinio mažinimo, o tuo pačiu ir prie atliekų tvarkymo kainos didinimo, kas, be abejo, persikels ant vartotojo pečių. „Kodėl dirbtinai branginti atliekų tvarkymą, jei šį procesą galima atpiginti, – svarsto Danguolė Butkienė ir dalijasi prieš kelis mėnesius PIO padėta iniciatyva – organizacija pakvietė servisus nemokamai  priimti ne tik senas padangas, pakeitus jas naujomis, bet ir atvežtas užsigulėjusias sandėliukuose, o padangų gamintojai-importuotojai jas iš servisų nemokamai paima ir sutvarko. – Dabar 4–5 senas padangas galima nemokamai palikti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje. Daugeliui vartotojų nėra palankus nei aikštelių darbo laikas, nei vieta. O svarbiausia, skatinant gyventojus senas padangas vežti į šias aikšteles, nutylima, kad joms sutvarkyti bus naudojamos lėšos. Jų nereikėtų, jei aplinkos ministras parašytų įsakymą, įpareigojantį servisus priimti vartotojų atvežtas senas padangas, o padangų gamintojus-importuotojus – jas išvežti ir sutvarkyti. Ir tada autoservisams nereikėtų mokėti už paslaugą, ką šiuo metu daro daugelis jų, nors įstatyme yra nurodyta, kad už šių atliekų išvežimą yra atsakingi gamintojai-importuotojai. Deja, dėl kažkokių priežasčių, šio fakto stengiamasi net nepastebėti.“
Be to, kaip pažymi Danguolė Butkienė, daugelis padangų montavimo paslaugas teikiančių verslininkų yra smulkūs. Jie nelabai supranta, kaip registruotis  GPAIS, ar net neturi galimybių to daryti. Tvarkytojai gali surinkti tik GPAIS registruotas atliekas. Tokių būdų sistema išaugina nelegalų verslą ir grėsmę padaugėti bešeimininkių padangų.
Akibrokštas verslininkams, kaip  pabrėžė AGIA vadovė Rita Zdanevičienė, Aplinkos ministerijos kaltinimas, kad jie nenori naudotis GPAIS. Priešingai. Atsakingi ministerijos specialistai net nesiteikia atsakyti į verslininkų paklausimus. Konkretus pavyzdys, AGIA dėl GPAIS į ministeriją kreipėsi vasario, bet po kelių pakartotinų laiškų ir telefono skambučių atsakymo sulaukė tik liepos viduryje.
 Sistemos sukeliamos problemos
PIO direktorė Danguolė Butkienė Seimo narei Virginijai Vingrienei pateikė  raštą, kuriame išdėstytos GPAIS sukeliamas problemas. PIO vadovė nurodo kad sistema atliks tik paviršutinę kontrolę, nes gamintojai importuotojai į ją suveda tik išleistus į Lietuvos rinką gaminius, sistemoje neatsispindi nei gaminių likučiai, nei įvežami kiekiai. Verslui užkraunama dar viena besikartojanti, bet nesusijusi su kitomis sistemomis biurokratinė  prievolė. Sistema grubiai pažeidžiama verslo laisvė. „Apmokestinamųjų gaminių srautai yra skirtingi, todėl atliekos turi būti surenkamos, apskaitomos ir tvarkomos atskirai. Sujungus visus šiuos srautus į vieną, išauga tvarkymo kaštai, nes kartu surinkus šias atliekas būtina perskirstymas, papildomos atliekų laikymo ir paskirstymo aikštelės,– komentuoja D. Butkienė. – Manau, GPAIS yra dar vienas būdas pasipinigauti. Į nemokamus mokymus praktiškai papulti buvo neįmanoma. Dabar mokymai organizuojami tiems, kurie patys susimoka. Nėra galimybės nemokamai  pasikonsultuoti net telefonu. Smulkus ir vidutinis verslas yra priverstas  rinktis neišsamius ir brangiai kainuojančius mokymu, o po to vis tiek ieško tarpininkų, kurie už nemažą atlygį teiktų duomenis GPAIS. Taip mažinamas verslininko pelnas, o tuo pačiu mažiau pelno mokesčio patenka ir į šalies biudžetą.“
D. Butkienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad nebuvo jokių sistemos pristatymų organizacijoms. Sistemoje nėra jokio ryšio su pavedimo davėjais. Visus duomenis organizacijos gauna senuoju būdu teikiant informaciją tiesiogiai.
„Susidaro nuomonė, kad legalus, socialiai atsakingas verslas valdžios institucijoms yra vergas, visais sprendimais valdžia palaiko netvarką. Ignoruojama ir kovojama tik su legaliai dirbančiais verslininkais“, – valdžios ir verslo santykius apibūdina PIO vadovė Danguolė Butkienė.
 
Genovaitė Paulikaitė