Saulės mieste teigiami pokyčiai įgavo pagreitį

Šiauliai pagal gyventojų skaičių yra ketvirtasis Lietuvos miestas, įsikūręs Rytų Žemaičių plynaukštės šiaurinėje dalyje, Mūšos, Dubysos ir Ventos upių takoskyroje. Tai riba tarp senovės žemaičių ir žiemgalių genčių gyventų teritorijų.
Miesto gimtadienis – Saulės mūšio data: rugsėjo 22 diena, nes miesto vardas siejamas su eiliuotoje Livonijos kronikoje paminėtu Saulės mūšiu, kai 1236 m. rugsėjo 22 d. jungtinė lietuvių, žemaičių ir žiemgalių kariuomenė sutriuškino Livonijos ordino karius. Šiaulių žemė pirmą kartą paminėta Livonijos akte 1254 m.
Spaudos draudimo metais Šiauliai buvo tapę vienu svarbiausių švietimo ir draudžiamos spaudos paskirstymo centrų. 1918 m. Šiauliuose susikūrė pirmoji demokratinė savivaldybė Lietuvoje.
Dėl gero susisiekimo dar XIX a. Šiauliai tapo pramonės centru. Čia buvo pastatytas didžiausias Rusijos imperijoje Ch. Frenkelio odų fabrikas, Gubernijos alaus daryklas. Nuo 1913 m. veikia „Rūtos“ šokolado gamyklas. Tarpukaryje Šiauliuose buvo pagaminama apie 85 proc. visos Lietuvos odos, 60 proc. avalynės, 75 proc. linų pluošto, 35 proc. saldainių pramonės produkcijos. 1940 m. įkurtas Šiaulių neaustinių medžiagų fabrikas.
Sovietmečiu atsirado elektronikos, mašinų gamybos, medžio apdirbimo, statybos pramonės įmonės. 1975 m. Šiaulių centre buvo įrengtas pirmasis Sovietų sąjungoje pėsčiųjų bulvaras.
1996 m. įkurta Šaulių laisvoji ekonominė zona. Šiauliuose veikia tarptautinis oro uostas.
2003 m. mieste buvo pagaminama 4,3 proc. visos šalies pramoninės produkcijos.
Nuo 2015 metų Šiauliuose prasidėjo permainų metas. Pradžioje vyko daug paruošiamųjų darbų, o jau 2016-aisias daugelis projektų įgavo pagreitį. Nemažai teigiamų pasikeitimų įvyko pačioje savivaldoje, visiškai stabilizuota miesto finansinė padėtis, įvykdyta daugybė didesnių ir mažesnių infrastruktūros projektų, investuojama į švietimo aplinkos gerinimą, verslumo skatinimą.
Bene didžiausią pažangą galime stebėti miesto finansinės situacijos suvaldymo srityje. Vos prieš keletą metų Šiaulių vardas buvo minimas prie labiausiai prasiskolinusių miestų, dabar paimtų kreditų dydis gerokai sumažintas. Šių metų pradžioje Savivaldybės skola sudarė 10,7 mln. eurų, kai dar prieš dvejus metus ji buvo dvigubai didesnė – siekė 22,4 mln. eurų. Vien tik palankesnėmis sąlygomis refinansavus anksčiau paimtus kreditus, miestas per penkerius metus sutaupys daugiau nei pusę milijono eurų.
Net ir nuosekliai mažinant skolas, 2017 m pradžioje miestas buvo sukaupęs solidų lėšų rezervą. Net pusšešto milijono eurų leis atlikti daug miestui ir gyventojams svarbių darbų.
Pernai daug dėmesio skirta mažesniems infrastruktūros remonto darbams – kiemams ir šaligatviams tvarkyti, taip pat atliktas ir stambaus masto remontas Gegužių, Pramonės, Architektų gatvėse.
Beveik 2 milijonai eurų 2016 metais skirta viešiesiems pastatams atnaujinti. Mokyklų ir darželių remontui išleista 1,35 mln. eurų: įvairiose švietimo įstaigose atlikti šiltinimo, inžinerinių sistemų keitimo, vidaus remonto, šildymo sistemų atnaujinimo darbai, įrengtos tvoros.
Nuosekliai investuojama į sporto infrastruktūrą. Įrengtas Jovaro progimnazijos sporto stadionas su dirbtinės dangos futbolo aikšte, bėgimo takais, tvora ir apšvietimu. Taip pat pradėtas projektas, kokio Šiauliuose nebuvo jau seniai, – 2016 m. rudenį startavo Šiaulių sporto gimnazijos sporto komplekso statyba. Jei statybos darbai vyks sklandžiai, sportininkai gali tikėtis treniruotis universalioje salėje pradėti dar šiemet.
Pakankamai gerai subalansuotoje Šiaulių miesto švietimo sistemoje pernai papildomas dėmesys buvo skirtas neformaliajam švietimui. Šiuo metu per du trečdalius miesto mokinių po pamokų lanko įvairius neformaliojo švietimo užsiėmimus.
Taip pat stengiamasi patenkinti jaunų šeimų poreikius. Šiauliuose, pirmojoje savivaldybėje Lietuvoje, sudarytas pavyzdinis ikimokyklines įstaigas lankančių vaikų maitinimo valgiaraštis, kurio pagrindas – sveikesni ir subalansuoti produktai. Šiemet aktyviai dirbama keičiant priešmokyklinio ugdymo tvarką. Vis daugiau priešmokyklinio ugdymo grupių iškeliant į miesto pradines mokyklas ir progimnazijas, darželiuose steigiama daugiau grupių patiems mažiausiems šiauliečiams. Tikimasi, kad naujais mokslo metais į miesto darželius galės patekti praktiškai visų to pageidaujančių šeimų mažyliai.
2016 metais Šiaulių miesto savivaldybėje įvyko administracijos reforma. Baigiama komplektuoti kompetentinga departamentų vadovų komanda, į laisvus etatus priimami reikalingi specialistai. Pagal pertvarkytą administracinę struktūrą dirbanti Savivaldybė užtikrins greitesnį ir patogesnį gyventojų aptarnavimą, sklandesnes viešąsias paslaugas.
Šiaulių miesto savivaldybės vadovai tikisi, kad miestas tempo nemažins ir likusius šios kadencijos darbo metus.
Vienas pagrindinių tikslų – išlaikyti jaunimą

Pastaraisiais metais Šiauliuose vis daugiau dėmesio stengiamasi skirti jaunajai kartai. Miesto savivalda nuolatos investuoja į aplinką, kurioje auga ir ugdosi vaikai, dosniau finansuoja neformaliojo švietimo programas, rūpinasi jaunimo verslumo ugdymu, įtraukia jaunimą į sprendimų priėmimo procesus. Galima pasidžiaugti, kad Šiaulių jaunimas tikrai aktyvus, greitai atsiliepia į jiems teikiamas iniciatyvas, patys siūlo priemones, didinančias miesto patrauklumą jauniems šiauliečiams.

Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2016 metų vis daugiau dėmesio skiria biudžetinių įstaigų aplinkai gerinti. Švietimo įstaigose remontuoti kiemai, atnaujinta ikimokyklinio ugdymo įstaigų valgyklų įranga, naujomis tvoromis aptverta daugiau nei pusė ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Diegiamos priemonės šildymo sistemų efektyvumui didinti. Susirūpinta ikimokyklinukų valgiaraščiu, nuo 2016 metų balandžio dalis lopšelių-darželių maistą vaikams ruošia pagal Šiauliuose sudarytą ir dar šalyje analogų neturintį valgiaraštį, kuriame daugiau sveikų produktų.
Miestas sėkmingai sprendžia ir vietų darželiuose trūkumo problemą. Priešmokyklinio ugdymo grupes formuojant ir miesto mokyklose, atsiradusiose laisvose darželių patalpose atidaromos papildomos lopšelio grupės patiems mažiausiems šiauliečiams.
Sportuojantys vaikai jau gali džiaugtis naujai įrengtu Jovaro progimnazijos sporto stadionu su dirbtinės dangos futbolo aikšte, bėgimo takais, aptvėrimais ir apšvietimu. 2016 metų spalį oficialiai pradėta ir Šiaulių sporto gimnazijos sporto komplekso statyba. Rangos darbai kainuos beveik 3 mln. eurų. Tokio tipo sporto salė Šiauliuose statoma pirmą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo. Anot projekto rangovų, naujame komplekse bus galima pradėti sportuoti jau šių metų rugsėjį.
Mieste ir toliau didinamas mokinių užimtumas. Aktyviai leidžia laisvalaikį ir ugdo savo gebėjimus per du trečdalius visų Šiaulių miesto mokinių. Mieste veikia 18 neformaliojo vaikų švietimo įstaigų, jose daugiau nei 5 000 mokinių gali tobulinti savo gebėjimus sporto, meno, technikos, gamtos, lyderystės ir socialinių kompetencijų ugdymo srityse. Dar apie 3 200 mokinių lanko privačių neformaliojo švietimo teikėjų ir laisvųjų mokytojų neformaliojo ugdymo programas.

Pastaraisiais metais jaunimas daug aktyviau dalyvauja sprendžiant jiems ir visai miesto bendruomenei aktualius klausimus. Didėja nevyriausybinių jaunimo organizacijų skaičius, jauni žmonės vis atsakingiau dalyvauja Šiaulių miesto jaunimo reikalų tarybos veikloje. 2016 metais Jaunimo reikalų taryba inicijavo net keleto jaunimui svarbių klausimų svarstymą Šiaulių miesto savivaldybės taryboje – pagerintos sąlygos Šiaulių jaunimo centre, pasirūpinta, kad būtų išspręstos eismo saugumo problemos prie švietimo įstaigų, perėjose įrengiant papildomą apšvietimą. Jaunimo atstovai noriai teikė pasiūlymus ir 2015–2024 metų Šiaulių miesto strateginio plėtros plano rengėjams.

Šiuo metu Lietuvos darbo birža įgyvendina keletą projektų ir jaunimo užimtumo didinimo programų, dėl to daugiau jaunuolių randa darbą. Šiaulių savivaldybė itin didelį dėmesį skiria Jaunimo verslumo programai įgyvendinti. Šią programą jau trečius metus vykdo Šiaulių verslo inkubatorius, kasmet jai skiriamas 43,4 tūkst. eurų finansavimas. 2016 metais Savivaldybė pirmą kartą organizavo Jaunimo verslo idėjų finansavimo konkursą. Laimėtojų verslo pradžiai ar tolimesniam vystymui pernai buvo skirta 26 tūkst. eurų. Savivaldybės iniciatyvą įvertino ir parėmė „Swedbank“.

Įspūdingos sumos vaikų darželių remontui

Šiaulių miesto savivaldybė šiemet ikimokyklinių įstaigų pastatų remontui suteikė prioritetą ir skyrė išskirtinę sumą – per 3,2 milijono eurų biudžeto lėšų. Lėšos skirtos atsižvelgus į lopšelių-darželių bendruomenių vadovų, tėvų išsakytus ir surašytus poreikius.
Praktiškai visi 30 lopšelių-darželių sulauks vienokio ar kitokio jiems būtiniausio remonto. Bus remontuojami stogai, šiltinamos sienos, keičiami vamzdynai ir sanitariniai mazgai, atnaujinama elektros instaliacija, baigiamos tverti teritorijos.
Dar vasario mėnesį ikimokyklinių įstaigų remontams buvo skirta 1,7 milijono eurų. Po ikimokyklinių įstaigų vadovų asociacijos ir tėvų atstovų kreipimosi miesto Taryba nusprendė pridėti remontams dar 1,5 milijono eurų. Iš jų per 703 tūkstančiai eurų skirti stogų remontui, 136,9 tūkstančio eurų pridėti papildomai vamzdynams atnaujinti, 573 tūkstančių eurų skirti sienoms šiltinti, 87 tūkstančių eurų – elektros instaliacijai atnaujinti.
17 lopšelių-darželių sulauks vamzdynų ir sanitarinių mazgų remonto, 9 – stogų remonto, 6 – sienų šiltinimo, 2 – elektros sistemos atnaujinimo.
„Kreipimąsi į miesto Tarybą inicijavome, nes pernai buvo parodytas geras pavyzdys, kai vienu metu pradėta įgyvendinti visų lopšelių-darželių teritorijų aptvėrimo programa. Penkiolika darželių buvo aptverta, o šiemet likusiems penkiolikai aptverti skirti pinigai, – sakė Florina Varkalienė, Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos Šiaulių skyriaus pirmininkė, lopšelio-darželio „Pušelė“ direktorė. – Todėl ir surašėme raštą, kokioms ikimokyklinėms įstaigoms kokio remonto būtiniausiai reikia. Kai sugrupuoji darbus, gauni ir gerą rezultatą.“
Ji pasidžiaugė, kad miesto valdžia rado galimybę tenkinti poreikius.
Visų darželių pastatai statyti sovietmečiu. Kai kurie – net prieš 50 metų. Vamzdynai sutrūniję, stogai kiauri, sienos vėjų prapučiamos.
„Dėkingi ir labai patenkinti esame, kad buvo atsižvelgta į mūsų iniciatyvą, kad visi Tarybos nariai ją palaikė“, – sakė asociacijos vadovė.
„Investicijos į ikimokyklinį sektorių, investicijos į tuos pačius mažiausius žmones atsiperka labiausiai. Džiaugiamės, kad vaikai galės lankyti įstaigas, kur tvarkinga elektros instaliacija, kur nešalta, kur atlikti kiti būtiniausi darbai“, – sakė Šiaurės Lietuvos tėvų asociacijos pirmininkė Aušra Kazlauskienė.

Užimtumas – dvigubai didesnis
Šiauliai toliau didina mokyklinio amžiaus vaikų užimtumą. Dar iki atsirandant valstybės skirtam 15 eurų krepšeliui, miesto neformaliojo švietimo programas buvo pasirinkę beveik 6 000 moksleivių – 44 procentai Šiaulių mokyklas lankančių vaikų ir jaunuolių. Nuo vasario 1 dienos patvirtintas valstybės krepšelis neformaliojo švietimo programas paskatino rinktis dar 2 200 mokinių. 2016 metams iš valstybės biudžeto Šiauliams skirta beveik 400 tūkstančių eurų, taigi 15 eurų krepšelį į pasirinktą neformaliojo švietimo programą gali „nusinešti“ 2903 Šiaulių miesto bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai. Neformaliojo švietimo užsiėmimus pasirinkusių mokinių skaičius tada viršytų 60 proc., kai tokius užsiėmimus rinkosi vidutiniškai tik 30 proc. Lietuvos mokinių.
Tobulinant švietimo paslaugas, Šiauliai – vieni lyderių šalyje. Kitų savivaldybių atstovai, ieškodami naujų sprendimų, pirmiausia lankosi Šiauliuose. Šiuo metu daug dėmesio sulaukia ir sėkmingai mieste veikianti elektroninė apskaitos sistema. Neformaliojo švietimo įstaigas lankančių mokinių duomenys kaupiami bendroje duomenų bazėje, o tai leidžia nuolat fiksuoti mokinių lankomumą, pasirinktas veiklas ir pagal tai tobulinti užimtumo sistemą.
Pasak Švietimo skyriaus Veiklos analizės ir neformaliojo ugdymo poskyrio vedėjos Astos Lesauskienės, matydami elektroninės sistemos duomenis ir patys biudžetinių įstaigų atstovai turėtų susirūpinti, jei jų programos tampa mažiau patrauklios vaikams. Miestas, vadovaudamasis principu „pinigai paskui vaiką“, taip pat gali racionaliau paskirstyti finansavimą.
„Miestas išskirtinis tuo, kad neformaliojo švietimo veiklas vienodai renkasi tiek berniukai, tiek mergaitės. Jei kitose savivaldybėse yra daugiau problemų organizuojant berniukų užimtumą po pamokų, Šiauliuose jie renkasi įvairias sporto veiklas ar, pavyzdžiui, meninį ugdymą „Dagilėlio“ dainavimo mokykloje“, – pasakojo A. Lesauskienė.
Švietimo skyriaus vedėjos Violetos Damskienės teigimu, šiauliečiai vaikai mielai renkasi neformaliojo švietimo užsiėmimus, nes tokias programas siūlančios įstaigos nuolat ieško jaunimui patrauklių užimtumo formų, pagal galimybes investuoja į technines priemones, buria kompetentingų vadovų komandas.
Vis gausėjant neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių įstaigų skaičiui, Švietimo skyrius planuoja daugiau dėmesio skirti ir programų kokybei. Neformaliojo vaikų švietimo programas dabar pirmiausia vertina Savivaldybės komisija, tačiau jau svarstoma surinkti ekspertų grupę, kuri galėtų tikrinti švietimo teikėjų darbą.

Remia ir stiprina aukštąsias mokyklas
Šiaulių miesto savivaldybė prisideda prie mieste veikiančių aukštojo mokslo įstaigų išsaugojimo ir tolimesnio jų veiklos stiprinimo. Pradedamas bendradarbiavimo programų finansavimas, svarstomos ir kitos priemonės. Savivaldybės planai turėtų nuraminti aukštojo mokslo reformos išgąsdintus abiturientus, kurie šiuo metu kaip tik renkasi būsimą alma mater.
Pasak miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, Šiauliams svarbu išsaugoti visas tris mokslo grandis. Miesto ir viso Šiaurės Lietuvos regiono abiturientams būtina suteikti galimybę čia įgyti universitetinį, koleginį išsilavinimą arba įgyti specialybę Profesinio rengimo centre.
„Miestui tikrai svarbu turėti visas pakopas: profesinį, koleginį ir universitetinį išsilavinimą apimančias mokslo įstaigas. Todėl Savivaldybė rengia planą, kaip prisidės prie šių įstaigų stiprinimo, studijų kokybės gerinimo“, – kalbėjo A. Bartulis.
Pirmoji aukštųjų mokyklų stiprinimo priemonė – studentams skatinti, technologinės krypties programoms stiprinti ir kitoms veikloms skirtas Savivaldybės finansavimas. Iš miesto biudžeto tam numatyta 50 000 eurų.
„Siekiame, kad šiemet didesnis dėmesys būtų skiriamas technologinėms studijoms. Todėl vienas prioritetų yra gamtamokslines, inžinerines, informacinių technologijų krypties studijas pasirinkusių studentų skatinimas. Taip pat norime sutelkti aukštųjų mokyklų potencialą ir jų techninę bazę inžinerinės, technologinės krypties veikloms, skirtoms mokiniams, stiprinti ir optimizuoti Šiauliuose“, – sakė Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Darbai gatvėse nemažinant tempo
Šiaulių miesto savivaldybė pernai atliko pakankamai stambių gatvių remonto darbų – atnaujintos didžiulės Gegužių, Pramonės, Architektų gatvių atkarpos, taip pat intensyviai tvarkyti šaligatviai ir kiemai. Infrastuktūros specialistai šiems metams jau yra sudarę remontuotinų objektų sąrašą, o gatvėms, kuriose prieš remontą būtina atlikti projektavimo darbus, jau užsakomi reikalingi techniniai dokumentai.
Per šiltąjį 2016 metų sezoną atlikta ypač daug didesnių ir mažesnių gatvių ir šaligatvių atnaujinimo darbų. Pasak Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėjos Eglės Bružienės, praėję metai miesto ūkių besirūpinantiems specialistams – vieni sėkmingiausių, tačiau ir šiais metais miesto biudžete numatytos lėšos, tikimasi, leis nemažinti remonto darbų tempo.
Pasak Šiaulių mero pavaduotjo Domo Griškevičiaus, šiauliečiams ypač svarbi pagrindinių miesto gatvių būklė, tad šiemet numatoma didžiausias kelininkų pajėgas sutelkti Tilžės gatvės dalyje tarp Pramonės ir Gardino gatvių. Projektuotojams parengus reikalingus dokumentus bus atliktas kapitalinis beveik 1,5 km. ilgio atkarpos remontas. Dideli darbai planuojami ir J. Basanavičiaus gatvėje, kapitalinis remontas bus atliktas tarp Sodo ir Vaidoto gatvių esančioje dalyje. Remonto darbai numatomi ir Vytauto gatvėje, atkarpoje tarp V. Kudirkos ir Darbininkų g. bus įrengtas naujas šaligatvis, o Lyros ir Gardino gatvių sankirtoje planuojama suprojektuoti ir įrengti žiedinę sankryžą.
Savivaldybės planuose – ir asfaltavimo darbai žvyruotose gatvėse. Naują asfaltbetonio dangą numatoma pakloti Padirsių, Linkuvos, Dotnuvos ir Paprūdžio gatvėse. Šiemet projektuojama ir planuojama pagal reikalavimus įrengti pusantro kilometro naujų gatvių (Kalniškių g. (nuo Žiemgalių g. iki Lietuvininkų g.), Daumanto g. (nuo Vismanto g.), Lizdeikos g. (nuo Treniotos iki Žemynos g.), bei naujai suformuoti Traidenio gatvę).
Kitose miesto gatvės pagal poreikį bus atliekami smulkesni remonto darbai, išlyginamuoju asfalto sluoksniu suplanuota užkloti 35 tūkst. kvadratinių metrų prasčiausios būklės gatvių plotą. Dėmesio sulauks ir pėsčiųjų, dviračių takai – rangovai perklos labiausiai nusidėvėjusias vietas, taip bus sutvarkyta 5500 kv. m. šaligatvių.
Biudžete taip pat numatytas finansavimas eismo saugumo priemonėms, bus rekonstruoti šviesoforai dviejose itin judriose sankryžose, prie 20 perėjų numatoma įrengti kryptinį apšvietimą, saugumo kalnelius. Papildomą saugumą užtikrinantys darbai bus atlikti ir 11 pavojingiausių gatvių ruožų.
Šiemet taip pat numatyta pasiruošti ir kitų metų darbams – artimiausiu metu bus pradėti rengti techniniai projektai Bačiūnų, Dubijos ir Pakruojo gatvių rekonstrukcijai. Jei dar skaičiuoti darbus, kurie artimiausiais metais bus atlikti vadinamosios URBAN programos lėšomis, tai projektuojamų objektų sąrašas dar gerokai pailgėja. Šiemet rengiama techninė dokumentacija Draugystės prospekto, P. Višinskio, Žuvininkų, Meškerių gatvių, Kaštonų alėjos, Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro (tarp Tilžės g. ir Draugystės pr.), Aušros alėjos, Vasario 16-osios gatvės atnaujinimui. Palei Tilžės gatvę (tarp Aušros al. ir Vaidoto g. ) bus projektuojamas naujas dviračių takas.
Pinigus taupo modernus šilumos ūkis
Laiku priėmus reikalingus sprendimus šilumos ūkyje, Šiauliai tapo pavyzdžiu visai šaliai. Bene mažiausia šildymo kaina ir šilumos tiekimo stabilumo užtikrinimas – svarbiausi rodikliai, kurių siekia kiekviena savivaldybė. AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina vartotojams nuo 2017 m. gegužės 1 d. buvo 4,07 ct/kWh (su 9 proc. PVM). Tai – mažiausia šilumos kaina gyventojams tarp 50 Lietuvos šilumos tiekėjų.
2017 m. gegužę, lyginant su balandžiu, šilumos kaina „Šiaulių energijos“ vartotojams mažėjo beveik 12 proc. O lyginant 2017 m. gegužės mėnesio šilumos kainą gyventojams su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, ji vartotojams sumažėjo net 21 proc.
Stebint metinius Lietuvos didmiesčių šilumos kainų pokyčius, nesunku pastebėti, kad AB „Šiaulių energija“ šilumos kaina vartotojams išlieka stabili ištisus metus. „Šiaulių energija“ šaltuoju laikotarpiu, kai vartotojų šilumos poreikis didžiausias, šilumos kaina būna viena mažiausių tarp didžiųjų miestų ir visoje Lietuvoje.

Tobulinamos viešojo transporto paslaugos
Šiaulių autobusuose veikiančio elektroninio bilieto sistema siūlo vis didesnį kelionės bilietų pasirinkimą, todėl siekiama, kad prie patogesnio atsiskaitymo būdo pereitų ir iki šiol e. bilietu nesinaudoję keleiviai. Gerinant paslaugų prieinamumą, mieste atsiranda vis daugiau vietų, kur galima papildyti e. bilietą, taip pat tikimasi, kad modernų atsiskaitymo už kelionę būdą vis daugiau keleivių rinksis ir norėdami sutaupyti. Šiaulių miesto savivalybės taryboje patvirtinta nauja lengvata – e. bilietą įsigiję 70-ies metų sulaukę senjorai savaitgaliais galės nemokamai naudotis viešuoju transportu.
„Vienos kelionės kaina, atsiskaitant e. laikmena, Šiauliuose išlieka mažiausia tarp didžiųjų miestų. O įvedus dar naują lengvatą, senjorams būtų sudaryta galimybė aktyviau lankytis miesto renginiuose, pabendrauti su draugais ir artimaisiais, nuvykti į sodą ar susitvarkyti kitus svarbius reikalus. Taip pat tolygiau išnaudotume miesto transportą. Darbo dienomis juo daugiau naudotųsi dirbantieji ir moksleiviai, savaitgaliais – senjorai“, – komentavo mero pavaduotojas Justinas Sartauskas.
Be šios naujos lengvatos, Šiaulių senjorai gali naudotis ir dar viena, ankščiau patvirtinta. 75 metų amžiaus sulaukusiems šiauliečiams už važiavimą miesto autobusais visai nereikia mokėti.

Šiaulių mieste keleivius vežanti bendrovė „Busturas“ toliau investuoja į miesto autobusų parką. Į miesto gatves šį pavasarį išriedėjo 10 naujesnių, puikios būklės, patogių vokiškų autobusų, kurie svarbiausiuose maršrutuose pakeis jau nusidėvėjusias transporto priemones. Naują pirkinį bendrovė įsigijo savomis lėšomis, tačiau patogesnės kelionės keleiviams dėl to netaps brangesnėmis. Kelionės kaina Šiauliuose ir toliau išliks mažiausia tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

Įsigydamas miesto autobusus „Busturas“ siekė, kad jie būtų kuo patogesni keleiviams, lengvai eksploatuojami ir patikimi. Pirmenybė teikiama žemagrindėms, mažiau taršioms, komforto reikalavimus (salono šildymo ir kondicionavimo sistemos pritaikytos mūsų klimato sąlygoms, patrauklus išorės ir vidaus dizainas) atitinkančioms transporto priemonėms.
Keleivių vežimo bendrovės vadovas Vaidas Seirackas įsitikinęs, kad investicijos į autobusų parką turi didinti keleivių pasitenkinimą ir skatinti šiauliečius kuo dažniau rinktis viešojo transporto paslaugas.
„Paskutinis mūsų pirkinys – 10 žemagrindžių autobusų: 7 standartinio ilgio ir 3 pailginti, kurie buvo nupirkti iš Vokietijos miesto Šverino (Schwerin) autobuso parko. Nors jie ir nėra nauji, tačiau gamintojo ženklas – Mercedes Benz, kurio pristatyti tikrai nereikia. Autobusuose puikiai funkcionuoja kondicionavimo sistema; keleivių patogumui bus naudojami durų atidarymo mygtukai – keleiviai stotelėse patys galės juos valdyti, jei ketins išlipti. Mažesnieji autobusai talpins iki 100 keleivių, ilgesnieji – iki 150“, – teigė UAB „Busturas“ generalinis direktorius V. Seirackas.
„Busturo“ siekius nuosekliai investuoti į autobusų parko atnaujinimą palaiko ir skatina Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Meras pasidžiaugė, kad naujas pirkinys įsigytas ne tik neprašant papildomo finansavimo iš miesto biudžeto, bet ir nekeliant keleivių vežimo miesto maršrutais kainos.
„Neabejoju, kad šiauliečiai įvertins vežėjo pastangas pagerinti paslaugų kokybę nekeliant kainos už važiavimą. Šiuo metu vienos kelionės Šiauliuose kaina keleiviams, atsiskaitantiems elektorine laikmena, yra mažiausia ne tik tarp didžiųjų Lietuvos miestų, bet ir tarp panašių miestų kaimyninėse šalyse. Būtina paminėti, kad, įvedus elektroninio bilieto sistemą, už kelionę susimoka praktiškai visi keleiviai. Patikrinus 1000 žmonių, tik du iš jų neturėjo bilietų. Sąmoningi keleiviai leidžia bendrovei surinkti pajamas, būtinas autobusų parko atnaujinti. Taigi, galima sakyti, kad prie patogesnių kelionių tiesiogiai prisidėjo ir patys šiauliečiai“, – kalbėjo A. Visockas.
2016 m. pabaigoje bendrovėje ,,Busturas“ buvo 150 autobusų, iš jų – 107 skirti miestui, 43 važinėjo priemiestiniais arba tolimojo susisiekimo maršrutais ir užsakomaisiais reisais.
Priimant sprendimą naujam „Busturo“ pirkiniui, buvo remiamasi transporto specialistų rekomendacija. Šiaulių miesto viešojo transporto sistemos koncepciją rengę ekspertai siūlė autobusų parko atnaujinimą pradėti nuo 10 pačių neefektyviausių (kuro suvartojimo atžvilgiu) autobusų pakeitimo maždaug dešimties metų amžiaus autobusais. Įvertinus kuro sutaupymo efektą, kaštų sumažėjimą dėl sumažėjusio remonto ir atsarginių detalių poreikio, toks žingsnis leis išlaikyti vieną mažiausių Lietuvoje vieno kilometro savikainą.

Elektromobilių stotelės žengia į Šiaulius
Puikūs savivaldos ir verslo santykiai į miestą traukia modernias technologijas. Vien per balandžio mėnesį Šiauliuose atsirado kelios vietos, kur miestiečiai ir miesto svečiai galės įkrauti savo elektromobilių baterijas. Savo eilės taip pat laukia ir Savivaldybės projektas, pagal kurį dar šiemet galėtų atsirasti 7 elektromobilių įkrovos prieigos.
Pirmuosius elektromobiliams reikalingos infrastruktūros sukūrimo sprendimus Šiauliuose pasiūlė verslo bendrovės. Balandžio viduryje, prie naujos „Lidl“ parduotuvės įrengta ir elektromobilių įkrovos vieta. Parduotuvės atidaryme dalyvavęs Šiaulių meras pasidžiaugė pirmuoju tokiu mieste įgyvendintu projektu.
„Planuojant antrą šio tinklo parduotuvę, kreipiausi į bendrovės atstovus prašydamas sudaryti galimybę čia įkrauti elektromobilius. Verslas sutiko ir pažadą tesėjo. Maža to, į šią stotelę tiekiama „žalioji“ energija, kurią sukaupia ant pastato sumontuotos saulės baterijos. Tai tikrai gamtą tausojantis sprendimas. Šio tinklo parduotuvė su elektromobilių stotele – viena iš trijų šalyje, po vieną dar yra Vilniuje ir Kaune“, – kalbėjo Šiaulių meras A. Visockas.
Specialistų teigimu, pirmoji mieste įrengta elektrodegalinė yra greito įkrovimo – visiškai išsikrovęs elektromobilio akumuliatorius čia iki 80 proc. turėtų būti įkraunamas per 30 min.
Artimiausiu metu keturių vietų elektros degalinė turėtų pradėti veikti po prekybos centru „Saulės miestas“. Bendrovės „Elektromobiliai“ atstovas patvirtino, kad visi parengiamieji darbai požeminėje stovėjimo aikštelėje jau yra atlikti, laukia pačių elektros stotelių montavimas.
Ekologiško transporto infrastruktūros plėtrą užtikrinančius spendimus jau priėmė ir Šiaulių miesto savivaldybė. Tarybos sprendimu patvirtinta speciali schema, kurioje numatoma įrengti elektromobilių įkrovos prieigas septyniose Šiaulių miesto viešosiose erdvėse. Schemoje suplanuota, kad elektros stotelės galės būti įrengtos laisvose valstybinės žemės sklypuose: Krymo g. 28 (netoli prekybos centro „Akropolis“), šalia žemės sklypo Gumbinės g. 3 (netoli prekybos centro „Saulės miestas“), automobilių stovėjimo aikštelėje šalia geležinkelio stoties, šalia žemės sklypo Aušros al. 47 (netoli Šiaulių „Aušros“ muziejaus pastato), prie žemės sklypo Tilžės g. 227 (greta prekybos centrų „Tilžė“ ir „Ermitažas“), automobilių stovėjimo aikštelėje greta daugiabučio namo Ežero g. 61 (Saulės Laikrodžio aikštės prieigose) ir automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Prisikėlimo aikštės. Pagal galimybes šiuose taškuose bus įrengta po dvi arba net keturias vietas elektromobiliams. Savivaldybė jau rengia galimų projekto partnerių atranką, ir, jei procedūros įvyks sklandžiai, pirmosios viešos įkrovimo stotelės netaršioms transporto priemonėms galėtų atsirasti jau po kelių mėnesių. Verslui ir Savivaldybei įgyvendinus visus suplanuotus projektus, pagal elektromobilių įkrovos aikštelių skaičių Šiauliai gali išsiveržti tarp miestų lyderių.
Elektromobilių savininkai Šiauliuose jau dabar gali naudotis ir kita lengvata: išsiėmę leidimą, mokamose stovėjimo zonose turi galimybę ekologiškas transporto priemones statyti nemokėdami rinkliavos