530-ąsias metines švenčiantys Švenčionys gaivina žolininkystės tradicijas

Pirmasis liepos savaitgalis buvo įspūdingas Švenčionių miesto ir visos Nalšios žemės gyventojams.
Manoma, kad Švenčionys įsikūrė XIII-XIV a. Istorijos šaltiniai leidžia manyti, kad toje vietoje, kur šiandien įsikūręs Švenčionių miestas, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas  turėjo dvarą, į kurį atvykdavo medžioti. 1414 m. kunigaikščio valia čia buvo pastatyta pirmoji bažnyčia ir įkurdinti totoriai. 1486 m. Švenčionys jau vadinami miesteliu. Būtent nuo to paminėjimo ir skaičiuojamas miesto amžius. Pavadinimas siejamas su legenda. Pasakojama, kad čia buvusi senovės baltų nalšėnų ar lietuvių šventvietė, lėmusi vietovės vardą.
„Daugelis, užsukę į Švenčionis, nežino, kad tai labai senas miestas, turintis senas tradicijas ir svarbus Nalšios žemei ir visai Lietuvai, – kalba Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius. – Tai daugiakultūris miestas. Pro savivaldybės langus matome rekonstruojamą stačiatikių cerkvę. Yra ir sentikių maldos namai.  Katalikų bažnyčia. Turime ir pagonių kalną. Mieste buvo daug sinagogų, bet nė viena jų iki mūsų dienų neišliko.“ Ir priduria, kad šiemet jubiliejus mini du rajono miestai – Švenčionys ir Švenčionėliai. Švančionys mini 530-ąsias, o Švenčionėliai – 155-ąsias metines.
Švenčionių miesto šventė prasidėjo vaistažolių rinkimo čempionatu Sirvėtos regioniniame parke. „Švenčionys ilgus metus garsėja kaip vaistažolių kraštas, nes mūsų nuostabiame kraštovaizdyje auga daug vaistinių augalų. Švari aplinka leidžia juos rinkti ir paskui jais vaišinti visus Lietuvos gyventojus“,– sako R. Klipčius.
Kaip ir dera, gausiausia renginių vyko Švenčionyse. Tai ir amatininkų mugės, ir  meno kolektyvų, kurių  gausumą parodo neseniai įvykusi Respublikinė moksleivių dainų šventė, kurioje dalyvavo beveik 400 Švenčionių rajono moksleivių,pasirodymai, profesionalių atlikėjų koncertai, svečių iš Baltarusijos ir Lenkijos apsilankymas. „Stengiamės, kad bendradarbiavimas su partneriais iš užsienio neapsiribotų vien kultūros renginiais, bet aprėptų ir kitas sritis, tad šventės – puiki galimybė pasitarti, kaip galėtume įvairinti partnerystę“, – pabrėžia meras ir pasidžiaugia, kad šventės dienomis miesto gyventojus ir svečius džiugino 25 renginiai.
 
Tad šventės šurmulyje su Švenčionių rajono meru Rimantu Klipčiumi kalbamės apie miesto ir rajono jau pasiektus rezultatus, perspektyvas, galimybes, kurias rajonui atveria 2014-2020 m. ES paramos laikotarpis.
Gerbiamas mere, ar pakankamai rajono įvaizdžiui kurti išnaudojamos vaistažolių rinkimo ir apdorojimo tradicijos, kurias galime jau pavadinti rajono paveldu?
Manau, kad rezervų yra nemažai. Kaip ir kiekviename darbe. Visada atsiranda naujos mintys, naujos idėjos.  Pernai pradėjome organizuoti vaistažolių rinkimo čempionatą. Per šių metų šventę jau vyko antrasis čempionatas. Kartu su rajone įsikūrusiomis vaistažolių įmonėmis per švietimą, edukacines programas ir renginius gaiviname vaistažolių rinkimo tradiciją ir ją populiariname.
Nuskambėjo žinia, kad Kauno rajone rengiasi kurtis didžiausias Kinijos arbatos gamintojas. Gal vertėjo jį sudominti Švenčionimis?
Vaistažolės ir arbatos nėra vienas ir tas pats. Švenčionių tradicija – vaistažolės. Ir tai mūsų rajono išskirtinumas.
Gal ir herbą pakeisite, vietoj žuvų jame atsiras vaistažolės?
Mes turime beveik 300 ežerų. Ežerai ir upės užima beveik 3 proc. rajono teritorijos ir beveik 54 proc. sudaro miškai. Gamtiniais resursais nesiskundžiame. Tai atsispindi ir mūsų herbuose Švenčionių herbe yra dvi seliavos. Švenčionėlių herbe – vėžys, simbolizuojantis gamtos švarumą ir tyrumą. Pabradės herbe – sakalai, upė ir tiltas, einantis per Žeimeną. Kitų miestelių herbai taip pat su gamta susieta.
Tik kol kas mes dar nesame išvystę infrastruktūros, kuri leistų turistams parodyti visą krašto gamtos grožį.
Kai kalbėjomės prieš metus, dalinotės ketinimais siekti glaudesnio savivaldos ir verslo bendradarbiavimo. Kaip sekasi siekti šio tikslo?
Stengiamės, kad savivaldybės ir verslo bendradarbiavimas būtų kuo glaudesnis. Žinoma, labai svarbu užtikrinti, kad  iš to bendradarbiavimo būtų nauda ir verslui, ir rajono bendruomenei. Esame pasirašę dvi bendradarbiavimo sutartis su verslo subjektais. Tai sutartis, kurią pasirašant dalyvavo ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, aptaria savivaldybės ir Pabradėje įsikūrusios stambios kompanijos„Intersurgical“  bendradarbiavimą. Šioje įmonėje dirba beveik 2 tūkst. žmonių. Ir ne tik iš mūsų rajono, bet ir viso regiono. Sutartimi įmonė įsipareigojo sutvarkyti Pabradės aplinką, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takų, žaidimo aikštelių. Savivaldybė savo ruožtu išnagrinėjo galimybę kartu dirbti gaunant ES paramą. Per pusę metų  jau nemažai padaryta ir, manau, netrukus šio bendradarbiavimo dėka Pabradė labai pasikeis.
Prieš kelias dienas pasirašėme sutartį su Adutiškio reabilitacijos centru. Rajone turime vieną rečiausių architektūriniais sprendimais Lietuvos miestelį, bet jame turime ir nemažai problemų. Viena jų – nedarbas. Darbo vietas galima sukurti ik bendradarbiaujant su verslu. Sutartyje su reabilitacijos centru savivaldybė įsipareigojo iki įmonės pakloti vandentiekio tinklus. Savivaldai gal ta ir nėra dideli pinigai, bet jie pakankamai dideli verslui. Centras per pirmąjį etapą planuoja įkurti 35 darbo vietas. Adutiškiui tai labai nemažas skaičius.
Šiais metais Švenčionėliuose pradėta statyti siuvykla, kurioje dirbs iki pusantro šimto žmonių.
Visiems verslininkams, kurie kreipiasi į savivaldybę, mes stengiamės sumažinti biurokratines kliūtis, stengiamės, kad verslininkai gautų visokeriopą pagalbą iš savivaldos.
Savivaldybė stengiatės pritraukti kuo daugiau investuotojų, bet ar atsiras tiek darbuotojų, kiek steigiama darbo vietų?
UAB „Intersurgical“ yra puikus pavyzdys , kaip įmanoma mūsų rajone plėtoti verslą. Įmonėje Pabradėje dirba beveik 2000 žmonių, kurių didelė dalis yra kvalifikuoti specialistai. Savo rajone turime Švenčionių profesinį rengimo centrą, tris rajono centro dydžio miestus, kur nuo seno buvo išvystytas pramonės sektorius. Šiais metais rajono darželiuose atidarysime papildomas grupes, kadangi jaunų šeimų skaičius yra ženkliai išaugęs. Visuose susitikimuose su moksleiviais, jaunimu pabrėžiu, kad ir pas mus, rajone, galima uždirbti pakankamai didelius pinigus. Jei esi geras specialistas, atlyginimai mokami tikrai nemaži.
Nemažai specialistų važinėja iš kitų rajonų ir Vilniaus. Susisiekimą su sostine palengvina geležinkelis, taip pat puikus susisiekimas keliu.
Ko tikitės iš 2014-2020 m. ES paramos laikotarpio?
Pirmiausia norėtųsi, kad paramos panaudojimo sparta būtų didesnė. Gyvename jau 2016 m. viduryje, tačiau programos dar tik paleidinėjamos, bet yra vilčių, kad 2017 m. jau pamatysime realius darbus.
Esame rajonas, turintis vieną tikslinę ir dvi pereinamojo laikotarpio tikslines teritorijas, kurių gyventojai ES paramą pajus per aplinką. Bus tvarkomi ir šaligatviai, ir apšvietimas, ir keliai, ir būstai. Pasinaudodami ES finansinės paramos praėjusio laikotarpio lėšomis, sutvarkėme vieną Švenčionių kvartalą. Atnaujinti daugiabučiai gyvenamieji namai, sutvarkyti kiemai, šaligatviai, gatvės, pakeistos vandentiekio trasos.
Iš šio laikotarpio paramos lėšų Pabradėje statysime daugiabutį namą socialiniam būstui, nes šiame mieste didelis socialinio būsto poreikis. Būsto kainos šiame mieste labai didelės, o ir pasiūla maža. Konkretus pavyzdys, savivaldybės taryba gyventojui leido išsipirkti butą, kuriame jis daugelį metų gyveno. Už kiek didesnį nei 60 kv. m butą žmogus sumokėjo apie 28 tūkst. eurų.
Pabradė yra miestas, kuriame yra daug darbo vietų, yra poliklinika, vaikų darželis, mokyklos, kuriose dėstoma rusų, lenkų ir lietuvių kalbomis. Visoje Europoje sunkiai rastume miestą, kuriame esant 5,5 tūkst. gyventojų būtų  galima gauti išsilavinimą trimis kalbomis.
Iš šio ES paramos periodo tikiuosi labai didelio postūmio sprendžiant daugelį rajono problemų. Tam labai intensyviai ruošiamės. Daug tikimės ir iš bendradarbiavimo per sieną programos. Švenčionių rajonas turi galimybę naudotis Lietuvos – Lenkijos, Lietuvos – Baltarusijos – Latvijos programomis. Ir, be abejo, regionų plėtrai skiriama parama. Tikimės, kad po 2018 m., jei sėkmingai bus įgyvendinami projektai, atsiras dar papildomų lėšų. Konkretus pavyzdys, esame numatę sutvarkyti dar vieną Švenčionių gyvenamąjį kvartalą, bet pagal turimas lėšas galime sutvarkyti tik pusę kvartalo. Yra reali tikimybė, kad 2018-2019 m. ateis papildomos lėšos ir darbus galėsime užbaigti.
Daug keliauju ir po kaimyninius rajonus, ir po kaimynines šalis, ir matau didžiulį Lietuvos progresą. Ypač ryškūs pokyčiai prasidėjo po 2004 m. Kad ir ūkininkai. Galime pervažiuoti visus rajonus ir visur ūkininkai parodys naujausią žemės ūkio techniką, sandėlius. Lygiai tas pats ir kitose srityse. Tik gal ne visada įvertiname tai, ką esame pasiekę. Ir kiek dar pakeisime. Neabejoju, kad 2022 metais, kai bus baigti įgyvendinti visi projektai, Lietuvoje pamatysime labai daug pokyčių.
Pabradėje gyvenantys pabėgėliai savivaldybei privalumas ar papildomas galvos skausmas?
Užsieniečių centre gyvena nelegaliai valstybės sieną kirtę asmenys. Su centru bendradarbiaujame, nuolat palaikome ryšius, kad ten gyvenantys žmonės galėtų integruotis. Ne visi jie gyvena centre. Dalis pabėgėlių, turintys leidimus, išeina į laisvę, vaikšto tomis pačiomis gatvėmis, keliauja į kitus miestus.
Pasinaudojant bendradarbiavimo per sieną programa centras bus modernizuojamas. Toje teritorijoje atsiras ir naujas policijos, ir gaisrinės pastatas, nuvirs iš karinio miestelio likusios gelžbetoninės sienos. Aplinka tikrai labai pasikeis. Savivaldybė tvarkys daugiabučių kvartalą. Taigi įvažiavimo vartai į Švenčionių rajoną neatpažįstamai pasikeis.
Kaip pavyksta suderinti interesus tarp trijų panašaus dydžio rajono miestų?
Kaip rajono vadovas negaliu išskirti kažkurio miesto. Privalau matyti visumą. Imdamiesi savivaldybės, šalies ir ES paramos lėšų, mes visada pirmiausia įvertiname, kam labiausiai tas projektas reikalingas. Juk daugiabutį galima statyti ir Pabradėje, ir Švenčionyse, ir Švenčionėliuose, bet jis labiausiai reikalingas Pabradėje. Lėšas nukreipi ten, kur labiausiai jos reikalingos. Tas pats ir su kaimais. Jei per praėjusį ES paramos laikotarpį sutvarkėme Kaltanėnus, dabar paramą kreipiame į Adutiškį. Visada orientuojamės ten, kur labiausiai reikia ir kur bus pasiekta didžiausia nauda.
Adutiškis buvo mirštantis miestelis, tai gal jis atsigauna?
Adutiškis ir yra viena tų vietovių, kurioje savivaldybė yra numačiusi nukreipti kiek įmanoma didesnę paramos dalį. Dabar susitikinėju su bendruomenėmis, nes labai svarbu išgirsti jų nuomonę, į ką vertėtų labiausiai orientuotis. Planuojame įgyvendinti pakankamai svarbius projektus ir tikime, kad šis miestelis atsigaus.
Adutiškyje reabilitacijos centrą kuriantis verslininkas kartu su savivaldybe siekia atgaivinti Adutiškio mokyklą. Smarkiai mažėjant mokinių skaičiui atsilaisvina vis daugiau patalpų. Verslininkas su Kembridžo koledžu pasirašė franšizes sutartį ir ruoš slaugytojus pagal Kembridžo koledžo programą.
Adutiškyje turime Kamajos upę. Planuojame sutvarkyti jos pakrantes, pritaikant žmonių poilsiui. Bus pakloti takai, įrengtas apšvietimas.
Matome galimybę bendradarbiauti su verslu ir socialinėje srityje. Susitarėme, kad  reabilitacijos centro paslaugos būtų prieinamos ir miestelėnams. Tas pats ir su medicinos personalo paslaugomis. Pasirašydami bendradarbiavimo sutartis su verslu, mes siekiame, kad tai būtų vieša partnerystė, naudinga visoms pusėms.
Turime didelių planų atgaivinti ir Švenčionėlių profesinę mokyklą, pastatytą,16 ha teritorijoje. Mokykla buvo pastatyta apie1980 m. Yra mokymo korpusas, dirbtuvės, stadionas, šaudykla, valgykla. Labai gaila, kad šiandien mokymo procesas šioje mokykloje nevyksta. Nors šis objektas – ne savivaldybės, o Švietimo ir mokslo ministerijos, pernai intensyviai ieškojome kontaktų su verslu, galinčiu atgaivinti šią teritoriją. Jau kreipėmės į ministeriją, prašydami šį objektą perduoti savivaldybei. Matome galimybę pasinaudojant ES parama, pastatus panaudoti kitai veiklai. Matau, kad galimas kompleksinis teritorijos sutvarkymas. Ir tikiu, kad objektas bus atgaivintas.
Lietuvoje esate jauniausias meras. Jaunimas į daugelį dalykų žiūrite kiek kitaip negu brandesnė karta, kuriai priklauso daugelio savivaldybių vadovai. Jaunystė šiose pareigose privalumas, ar vis tik – rimtas iššūkis?
Niekada neturėjau bendravimo su vyresniais žmonėmis problemų. Be abejo, kaip ir daugelis jaunų žmonių, galbūt turiu kitą matymą ir kitą mąstymą, kaip spręsti vieną ar kitą klausimą. Ne visoms mano mintims pritaria ir rajono tarybos nariai. Tačiau galima susitarti ir visada rasti visapusiškai priimtiną sprendimą. Žinoma, kartais mano noras padaryti viską ir iškart atsitrenkia į vyresniosios kartos atsargumą. Suprantu, visiems procesams reikalingas laikas. Tačiau tai negesina mano entuziazmo. Visas atsiduodu darbui. Kartais ir šeima pyksta, kad esu per daug į darbą pasinėręs. Dažnai dirbu ir po darbo. Labai pasigendu politikoje jaunimo. Praėjusioje kadencijoje buvau jauniausias tarybos narys, ir dabar esu jauniausias, nors pasenau ketveriais metais. Žinoma, tiek aukščiausiuose šalies postuose, tiek Vyriausybės, ir savivaldos lygmenyse konkurencija labai didelė, bet raginu jaunimą būti aktyvesniais ir drąsiau įsijungti, sprendžiant svarbius rajono ir šalies klausimus.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje, sakyčiau, tarp jaunimo ir patyrusios kartos pasiektas balansas. Man – 31, administracijos direktoriui – 33, vicemeras ir direktoriaus pavaduotojas – jau nemažą patirtį turintys politikai ir tarnautojai.

Genovaitė Paulikaitė
Paskelbta "Savivaldybių žiniose"
Nuotraukose – Švenčionių rajono meras Rimantas Klipčius, žoliavimo čempionato dalyviai ir Sirvėtos regioninio parko vaizdai.