Telšiuose iškilmingai atidaryta Lietuvos kultūros sostinė

Balandžio 15 d. iš įvairių šalies vietų į Telšius sugužėjo buvę telšiškiai ir svečiai, norintys dalyvauti pirmame Lietuvos kultūros sostinės renginyje. Tą dieną Didžiojoje žemaičių sienoje atidengta meninė plokštė, pristatanti senąsias Žemaitijos ribas, pirmą kartą duris atvėrusioje Telšių miesto arenoje surengtas iškilmingas koncertas „Sugrįžimai“.
Auga susidomėjimas miestu
„Vien žinia, kad Telšiai tapo Lietuvos kultūros sostinė, leido mums pajusti, kuo tai svarbu mūsų miestui ir miesto gyventojams. Per pirmuosius nepilnus keturis mėnesius turistų skaičius ūgtelėjo 7 procentais. O juk tai ne patys palankiausi turizmui mėnesiai, – pastebėjimais dalijasi Telšių rajono meras Petras Kuizinas. – Augantis svečių skaičius skatina verslo plėtrą. Jau dabar du verslininkai planuoja naujų ne mažiau 60 vietų viešbučių statybą. Taigi Lietuvos kultūros sostinės vardas žmonėms teikia žinią, kad Telšiai yra patrauklus miestas gyventi, investuoti ar pradėti verslą. Keturi jauni gydytojai nori ateiti dirbti į Telšius! Padėsime jiems visomis išgalėmis įsitvirtinti. Lietuvos kultūros sostinės vėliavos nešimas suteikia mums labai dideles galimybes ir, be abejo, didelę atsakomybę.“
Lietuvos kultūros sostine Telšiai tapo parengę kultūros renginių ciklą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. Skirtingą meno sritį kuruoja Lietuvos kultūros sostinės 2016 ambasadoriai. Programa truks septynis mėnesius. „Septynetas yra sėkmės, kūrybos, ateities simbolinis skaičius. Juo labiau, kad Telšiai, kaip Roma, stovi ant septynių kalvų, kuo mes labai didžiuojamės ir džiaugiamės“, – sako meras.
Rajono mero P. Kuizino teigimu, šių metų Lietuvos kultūros sostinės išskirtinumas yra tai, kad rūpinamasi skirtingų socialinių grupių žmonėmis. Nepamirštamos nei šeimos su vaikais, nei socialinės rizikos asmenys, nei neįgalieji. „Nuolat rūpinamasi, kad visi didžiuotųsi, galėdami prisidėti prie kultūros sostinės turtinimo. Ir tai jau matome, per tvarkomą namų aplinką, per besikeičiantį žmonių požiūrį, nes kultūra ir grožis yra svarbiausi dalykai, skatinantys žmogaus visokeriopą augimą“, – pabrėžia P. Kuizinas.
„Švėisa tor etė per momis patius. Kuožnos žmoguos, pabovės Telšiūs, je anon graže prijemi, parvež į savą kraštą dėdėle gražės žėnės. Mes nesam dėdėle tortingi, bet svetius prijemam geriau kap gruzina“, – merui pritaria Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius.
Atgimė senasis žemėlapis
Pirmojo renginio dieną Telšius užtvindė svečiai iš Šiaulių, Palangos, Raseinių, Kretingos ir kitų šalies miestų. Telšiškių pasveikinti atvyko Ukmergės, Raseinių, Elektrėnų, Plungės ir kitų savivaldybių vadovai ir daugelis kitų svečių.
„Mes turime Didžiąją žemaičių sieną. Joje numatytos vietos tam tikriems Žemaitijos istorijos ir kultūros momentams. Vieną jų įprasminame ir pradedant Lietuvos kultūros sostinės renginių ciklą“, –  pažymi rajono meras.
„Tai šeštoji meninė plokštė žemaičių sienoje. Šįkart pristatome didįjį Žemaitijos žemėlapį, sudarytą XVII a. Prancūzijoje. Įamžinti ir mūsų sąmonėje įsitvirtinę literatūriniai simboliai – žemaičių meška ir aukštaičių žirgas, – savo darbą pristato menininkas prof. Romualdas Inčirauskas ir pajuokauja.–Visą laiką maniau esąs imigrantas, o pagal šį žemėlapį Žemaitiją nuo mano gimtųjų Anykščių skiria vos 8 kilometrai.“
Plokštei pasirinktas 1659 m. Paryžiuje išleistas N. Sanson D‘ Abeberville žemėlapis, kuriame pažymėta apie 100 Žemaitijos miestų ir miestelių.
„Tada Žemaitija buvo labai didelė“, – pabrėžia R. Inčirauskas, prie ką tuk sukurto darbo – vieno iš daugybės per kelis gyvenimo dešimtmečius Telšiuose šiam miestui menininko padovanotų darbų.
„Ant šios plokštės matome, kad Biržai ir Šakiai yra Žemaitijos dalis. Kai kam, kas nežino Žemaitijos istorijos, bus tikrai „šakės“. Bet jei iš dešimties penki kris negyvi, o likę penki pradės domėtis istorija, mūsų tikslas bus pasiektas,– pajuokauja ilgametis Telšių rajono vyriausiasis architektas, kultūros sostinės ambasadorius, Didžiosios žemaičių sienos sumanytojas, aplinkos ministro patarėjas profesorius Algirdas Žebrauskas. – Pasaulyje yra tik dvi sienos – tai Didžioji žemaičių siena ir Kinų siena, kuri šiek tiek ilgesnė už mūsiškę. Tačiau kas tie 6 tūkstančiai kilometrų?“
Didžioji žemaičių siena pradėta kurti 2010 metais. Joje įrengtos vietos devynioms plokštėms. Taigi liko paruoštos vietos dar trims plokštėms, įamžinančioms Žemaitijai, Europai ir visam pasauliui svarbius istorijos ir kultūros įvykius, kuriuose dalyvavo Žemaitija. „Žemaitija yra šiandieninės Lietuvos atrama. Tik mes tai užmirštame ir pritempiame prie XIX a. pradėtų kurti regionų. O juk Žemaitija yra toks pat regionas, kaip Bavarija, kaip Škotija, kaip Velsas, kurie ir šiandien gyvi Europoje. Gaila, kad mes, lietuviai, savo istoriją perdirbinėjame, pritempinėjame,– pažymi A. Žebrauskas. – Mūsų tikslas – parodyti neperdirbtą istoriją, kad žmogus, apsilankęs Žemaitijos sostinėje, sužinotų svarbiausius jos faktus.“
Sugrįžo per „Sugrįžimus“
Tikro telšiškių ir svečių antplūdžio sulaukė Telšių miesto arenoje surengtas iškilmingas atidarymo renginys „Sugrįžimai“. Renginį pradėjo Lietuvos kultūros sostinės drabužiu pasidabinusi etnokultūros ambasadorė Loreta Sungailienė. Ji pristatė vedėjus telšiškius Valdą Bičkutę, Nijolę Narmontaitę, Alfredą Bumblauską, Mindaugą Stasiulį. „Mes sugrįžome, nes baisiai mylime savo gimtąjį miestą“,– į žiūrovus kreipėsi aktorė, rašytoja N. Narmontaitė.
Renginio vedėjai pristatė septynių kalvų miesto ambasadorius: šokio ambasadorių baleto primarijų Nerijų Jušką, literatūros ambasadorę profesorę Viktoriją Daujotytę, muzikos ambasadorių profesorių Donatą Katkų, vizualiųjų menų ambasadorių profesorių Algirdą Žebrauską, etnokultūros ambasadorius etninės kultūros puoselėtojus, televizijos laidų vedėjus Loretą Sungailienę ir Stanislovą Kavaliauską, sporto ambasadorių Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos Garbės prezidentą, Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narį, Seimo narį Vydą Gedvilą, teatro ambasadorę kino ir teatro aktorę Nijolę Narmontaitę.
Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius ir Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius ambasadoriams įteikė Žemaičių pasus su ypatingu antspaudu. „Aš galio pasakytė tik vėina – eso grynaveislis žemaitis“,– juokavo N. Juška.
Susirinkusius pasveikino Telšių rajono meras P. Kuizinas. Seimo narys ir ambasadorius V.Gedvilas perdavė Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės linkėjimus. Žemaitiškai į susirinkusius kreipėsi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Ambasadoriaus D.Katkaus dovana telšiškiams ir svečiams – klasikinės muzikos styginio kvarteto pasirodymas.  Kultūros sostinės pirmajame renginyje dainavo aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė, profesorė Sabina Martinaitytė su auklėtine Monika Pleškyte, šoko baleto primarijus Nerijus Juška su balerina Kristina Tarasevičiūte ir Lietuvos sportinių šokių čempionai Ieva Urbonaitė ir Joris Sangavičius. Akomponavo ir grojo „gyva“ tik šventei suburta buvusių telšiškių instrumentinė grupė.
 „Esame nustebę, kad „Sugrįžimai“ pritraukė tiek daug žiūrovų. Akivaizdu, jog telšiškiai ir miesto svečiai pasiilgę kultūros! Džiaugiamės skirtu dėmesiu, nes kiekvienas į renginį atėjęs žmogus mums ypač svarbus. Šventę išvydo beveik 1500 žmonių. Apmaudu, kad „Sugrįžimų“ renginio dalis žiūrovų negalėjo pamatyti ir dėl ribotų vietų arenoje nepateko į ją. Suprantame, kad dėl to teko nusivilti, tačiau privalėjome laikytis saugumo reikalavimų, tad tikimės žiūrovų sulaukti kituose Lietuvos kultūros sostinės 2016 renginiuose“, – aktyvaus domėjimosi ir kitais renginiais tikisi organizatoriai.
Laukia nauji renginiai
Dar nenutilus atidarymo akordams, rajono meras P. Kuizinas kviečia į naujus kultūros sostinės renginius. Gegužės viduryje sporto mėgėjų laukia Lietuvos futbolo federacijos organizuojamas futbolo turnyras, kuriame varžysis geriausios šalies A lygos ir I lygos komandos. Bus atidarytas ilgai lauktas Telšių miesto stadionas.
Gegužės 27-29 dienomis laukia įspūdingas šokio savaitgalis „Trys dienos, trys skirtingos šokio idėjos“. Planuojama sulaukti apie 700 dalyvių iš Lietuvos ir užsienio.
Birželio 16-19 d. vyks X vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėiną popą“. Šis festivalis yra vienas iš nedaugelio Baltijos šalyse vykstančių autentiškosios etnomuzikos festivalių, skirtų vaikams ir jaunimui. Šventės atidarymo proga bus surengta iškilminga eisena miesto gatvėmis
Liepos 23d. skirta Lietuvos karybos dienai. Tada bus atidengtas Durbės mūšio paminklas. Pasirodys visos karinės – oro, jūrų ir sausumos pajėgos ir skautai. Paminklas Durbės mūšiui bus atidengtas greta Telšių amfiteatro. Paminklo autorius – skulptorius Algirdas Bosas. Idėjos autorius prof. Algirdas Žebrauskas.
Rugpjūčio 13 d. ant Zakso kalno vyks VI gyvosios muzikos festivalis „Aš toks vienas“. Tradiciškai per Telšių miesto gimtadienį, gruodžio 6-ąją, bus įžiebta miesto eglė ir dovanojamas miuziklas „Dvylika mėnesių“. Šie metai Telšiams jubiliejiniai. Jie švenčia 225-ąjį gimtadienį, mat 1791 m, miestui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Tą pačią dieną vyks ir baigiamasis sostinės renginys „Dėkingumo perlai“, kuriame Žemaitijos sostinė perduos gintarais padabintą kultūros medį 2017 m. Lietuvos kultūros sostinei – Klaipėdai.
„Tai tik pagrindiniai renginiai. Iš viso per šiuos metus Telšiuose įvyks apie 70 įvairiausių renginių“, – pažymi rajono meras P. Kuizinas.
Kultūra kainuoja
„Kultūra ne taip pigiai kainuoja, – pastebi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas. – Kai sužinojome, kad Telšiai tapo Lietuvos kultūros sostine, apėmė džiaugsmas, bet kai pradėjome dėliotis išlaidas, pamatėme, kad tai reikalauja nemažų finansų. Norisi padaryti gerai.  O tai kainuoja. Formuodami šių metų biudžetą atskira eilute numatėme kultūros sostinės renginiams reikalingas lėšas. Esu dėkingas rajono politikams, kad nereikėjo jų įkalbinėti. Tad šių metų biudžete kultūros sostinės renginiams numatyta 100 tūkst. eurų.Tačiau matome, kad numatytų pinigų neužteks. Artimiausiu metu kreipsimės į rajono tarybą, prašydami papildomai skirti apie 50 tūkst. eurų.“
Kultūros ministerija kultūros sostinės renginiams yra skyrusi 59 tūkst. eurų. Administracijos direktorius pasidžiaugia, kad sulaukiama ir verslininkų, Nevyriausybinių organizacijų paramos. Tikimasi iš rėmėjų gauti apie 30 tūkst. eurų. „Sulaukėme ir kaimyninių savivaldybių paramos. Kuriant ne tik Žemaitijai, bet ir visoms Baltijos šalimas svarbiam Durbės mūšiui įamžinti paminklą, mus parėmė aplinkinės savivaldybės“, – kaimyniškais santykiais dalijantis išlaidomis pasidžiaugia S. Urbonas.

Genovaitė Paulikaitė