Kultūros sostinės vardas – vartai į miesto žinomumą ir verslumą

„Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ – taip vadinasi 2016 metų Lietuvos kultūros sostinės – Telšių projektas, kuris buvo pristatytas turizmo parodos „Adventur“ metu surengtoje spaudos konferencijoje. Telšiai „Lietuvos kultūros sostine 2016” buvo nominuoti pagal Telšių rajono savivaldybės Kultūros ministerijai pateiktą projektinę paraišką „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. Šio projekto vykdytojas – Telšių rajono savivaldybės kultūros centras. Neatsitiktinai projekto įgyvendinimo metai – 2016. Būtent šiais metais Telšiai švęs 225 metų Magdeburgo teisių suteikimo sukaktį. Projekto koncepciją padiktavo istorinis, geografinis Žemaitijos sostinės reljefas: Telšiai – miestas, pastatytas ant septynių kalvų. Todėl ir projekto įgyvendinimo trukmė – septyni mėnesiai: nuo balandžio 15 (Pasaulio kultūros dienos) iki spalio. Organizatoriai per įvairiausius renginius pristatys septynias skirtingas kultūros ir meno šakas, kurias reprezentuoja septyni Lietuvos kultūros sostinės 2016 ambasadoriai – žymūs žmonės, kilę iš Telšių, arba kurį laiką juose gyvenę.Literatūros ambasadorė – Lietuvos literatūros tyrinėtoja Viktorija Daujotytė; choreografijosambasadorius – Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijus Nerijus Juška; folkloro ambasadoriai– etninės kultūros puoselėtojai Loreta Sungailienė ir Stanislovas Kavaliauskas; kūno kultūros ambasadorius – Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos garbės prezidentas, Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narys Vydas Gedvilas; muzikos ambasadorius – muzikologas, dirigentas maestro profesorius Donatas Katkus; teatro ambasadorė – kino ir teatro aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė; vizualiųjų menų ambasadorius – architektas, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesorius Algirdas Žebrauskas.
Pasak žemaičių, skaičius septyni Telšiams – simbolinis. „Telšių senamiestis – vienas iš septynių saugomų architektūros paveldo senamiesčių Lietuvoje. 2013 m. telšiškių projektas „Septynių kalvų miesto paslaptys“ Žemaitijos sostinei pelnė Lietuvos turizmo traukos vietovės statusą. Europos Komisija Telšius pripažino konkurso EDEN nugalėtoju“, – per spaudos konferenciją, įvykusią po parodos atidarymą, septyniukės magija džiaugėsi telšiškiai, pristatydami projektą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“.
Per septynis Kultūros sostinės mėnesius numatyta surengti per šešiasdešimt įvairiausių renginių, į kuriuos planuojama pritraukti apie pusę milijono lankytojų iš Lietuvos ir užsienio.

Apie Telšių pasiekimus ir iššūkius tapus Lietuvos kultūros sostine kalbamės su Telšių rajono meru Petru Kuizinu.

Kokius lūkesčius siejate su Lietuvos kultūros sostinės vardas?
Pirmiausia, tai ne tik didžiulė garbė bet ir atsakomybė prieš save ir visą šalį. Sieksime pasinaudoti šia unikalia galimybe kuo plačiau ir įvairiau paskleisti žinią apie mūsų miestą Lietuvai ir Europai ir taip padidinti turistų srautus į Telšių rajoną. Tikimės, kad Telšiais aktyviau susidomės ir potencialūs investuotojai, kurių priėmimui Telšiai yra tvirtai pasirengę. Sukurta visa tam reikalinga infrastruktūra:suteikiame galimybę pasinaudotispecialiomis mokesčių lengvatomis naujai susikuriantiems verslo subjektams, galime pasiūlyti konkrečias verslui tinkamas erdves ir žemės sklypus, parengta smulkaus irvidutinio verslo bei kaimo plėtros programa, pagal kurią verslininkams kompensuojamos įmonės įregistravimo išlaidos,bankinės palūkanos, internetinių svetainių sukūrimo, dalyvavimo renginiuose ir pradinių reprezentavimo priemonių išlaidos ir kt. Esame Žemaitijos regiono vyskupijos centras, turime net keturias aukštąsias mokyklas, naujai įrengtą Telšių regioninį profesinio mokymo centrą, sutvarkytą ir verslui pritaikytą Masčio ežero pakrantę miesto centre, naujai įrengtą regioninio lygmens stadioną, respublikinį muziejų ir daug kitų reikšmingų investicijoms patrauklių objektų. Telšiai patogūs ir geografine prasme – paprastas susisiekimas su didžiaisiais šalies miestais, Lietuvos ir Latvijos oro uostais. Taigi, mes tikimės ne tik kultūros, bet ir miesto verslumo suaktyvėjimo, naujų tarptautinių ryšių atsiradimo, kontaktų ir bendradarbiavimo užmezgimo su kitais Lietuvos ir Europos miestais, gal netgi kitais pasaulio kraštais.

Kaip miestas pasirengęs priimti didesnius turistų ir svečius srautus? Juk žmogui reikia ne tik reginių, bet ir pavalgyti, pernakvoti?
Be abejo, kad neužtenka vien skambaus vardo ar įspūdingo renginio. Šiandieniniam turistui reikia pasiūlyti platų paslaugų ir pramogų spektrą. Jau eilę metų tam intensyviai ruošiamės. Tikiu, kad iki balandžio mėnesio Telšių rajono turizmo vystymo problemos bus išspręstos, o atvykstantys turistai turės galimybę įvertinti mūsų padarytas išvadas ir pasiektus rezultatus.
Jau dabar išaugęs turistų skaičius mums parodo, kad Telšiuose aktualus ir probleminis didesnės turistų grupės apgyvendinimo klausimas. Neslėpsiu, jis taip greitai ir paprastai nesisprendžia, tam reikalingos didžiulės investicijos.Pasigendame viešbučio, galinčio vienu metu priimti iki 70 svečių, kad autobusu atvažiavę turistaibet kada galėtų mūsų mieste pernakvoti. Džiaugiuosi, kad turime tam alternatyvą rajone. Atokiau nuo Telšių miestoyra nemažai gerai įvertintų nakvynės ir apgyvendinimo vietų, tokių, kaip „Auksinio elnio dvaras“, „Angelų malūnas“ ir kitos daugiau svečių galinčios priimti kaimo turizmo sodybos.
Akivaizdu, kad tvarkant miesto infrastruktūrą, pritaikant erdves ir kuriant kultūriškai patrauklią aplinką atsiranda vis daugiau naujų verslo idėjų ir iniciatyvų. Telšiai yra šio fenomeno pavyzdys. Diskusija su verslininkais dėl viešbučio, galinčio apgyvendinti didesnį skaičių žmonių vyksta nuolat, sulaukiame įvairiausių pasiūlymų, tad viliuosi, kad artimiausiu metu miestą pasieks naujos investicijos, skatinančios paslaugų kokybės gerinimą ir palaikančios turizmą Telšiuose.

O negalvojate, kad per didesnius renginius svečius galėtų ir miesto gyventojai apgyvendintų?
Tokios praktikos kol kas neturėjome. Tačiau tai galėtų būti vienas iš sprendimo būdų. Šiuo metu kuriama „Lietuvos kultūros sostinės 2016“ savanorių registravimosi sistema, kurioje viena iš pagalbos sričių galėtų būti būtent svečių apgyvendinimas šeimose.
Be abejo, mes ieškome būdų, kaip spręsti apgyvendinimo problemą, kadangi miesto švenčių metu atvyksta gausybė kviestinių svečių. Glaudžiai bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis, turinčiomis galimybę apgyvendinti atvykstančias delegacijas iš miestų – partnerių. Siekiame, kad miesto šventės organizavimas į veiklas įtrauktų visus gyventojus ir neįveikiamas problemas dažnai išsprendžiame iniciatyvių bendruomenės narių pagalba. Manau, kad tik kartu, bendromis jėgomis kurdami savo miesto gerovę padarysime jį patraukliu ir potencialiems investuotojams.

Kokių rajono pokyčių tiek turizmo, tiek ir kitų sričių plėtroje tikitės per 2014-2020 m. ES paramos laikotarpį?
Turime toliau galvoti apie darbo rinkos plėtrą. Viena iš sąlygų yra aplinka, o ji mūsų mieste ir rajone pakankamai gerai sutvarkyta. Žinoma, sukurta infrastruktūra reikalauja papildomų išlaidų. Ir nemažų. Šiemet baigiame sutvarkyti pagrindinį miesto stadioną, atitinkantį europinius standartus. Mieste atsiranda dar vienas naujas didžiulis objektas. Be abejo, jis turi tarnauti mūsų bendruomenei, bet tuo pačiu turi nešti ir naudą. Bendradarbiaudami su atskirų sporto šakų federacijomis, turime pasiekti, kad čia vyktų tarptautinio lygio varžybos. Tai ekonomiškai palengvintų savivaldybės naštą.
Kalbant apie 2014-2020 m. ES finansinės paramos laikotarpį, džiugu, kad dauguma ministerijų mus išgirdo dėl skolinimosi limtų ir padidino paramos intensyvumą, sumažindami savivaldybėms naštą iki 7 -7,5 procentų. Tačiau vandentvarkos projektų paramos intensyvumas liko iki 50 procentų. Šiuo metu derimės su Aplinkos ministerija dėl paramos intensyvumo padidinimo. Jei nebus atsižvelgta į mūsų siūlymą, iškart galiu pasakyti, kad šie projektai pasmerkti žlugti. Mes neturėsime galimybės prisidėti. Žinoma, galima įpareigoti vandens tiekimo įmones savarankiškai teikti projektus, bet matau grėsmę, kad pabrangs tiekiamo vandens ir nuotekų surinkimo kaina. Tam aš nepritariu ir niekada nepritarsiu. Tai, mano nuomone, prieštarauja ES investicinių projektų vizijai.
2014- 2020 m. paramos laikotarpiui planuojama rekonstruoti apleistą bemaž 17 ha teritoriją tarp Karaliaus Mindaugo g. ir geležinkelio, įrengti čia naujus geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tinklus. Tikimasi, kad sutvarkytoje teritorijoje bus sudarytos palankios sąlygos naujų įmonių steigimuisi bei esamų bendrovių plėtrai, investicijų pritraukimui, gyventojų užimtumo ir pajamų augimui. Taip pat ketinama rekonstruoti Pramonės gatvę, vykdyti vandens gerinimo, vandentiekio ir nuotekų tinklų statybas, rekonstruoti švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros įstaigas, gerinti miestelių viešosios aplinkos būklę.
Ketinama įsigyti 6 naujas, ekologiškus autobusus ir įdiegti elektroninio bilieto sistemą viešajame transporte ir kt.

Per spaudos konferenciją paminėjote, kad projekto „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“ bendra sąmata – apie 200 tūkst. eurų. Kokia išliekamoji šio projekto vertė?
Manyčiau, didžiausia projekto išliekamoji vertė yra savęs pateikimas. Pateikti save reikia mokėti. Tai yra menas. Mano nuomone, viešinimas turi tiesioginį ryšį su tuo, kiek turistų sulauksime savo mieste, kiek investuotojų pritrauksime ateityje. Jeigu Lietuva ir Europa apie mus sužinos, kaip apie išskirtinį ir perspektyvų miestą– išliekamąją vertę pajusime jau po keleto metų.
Taip pat jaučiu, kad 2016 m. Lietuvos kultūros sostinės titulas sutelkė Telšių ir miesto rajono bendruomenę bendram tikslui. Į veiklas įsijungė ne tik Telšių rajono savivaldybės biudžetinės kultūros ir ugdymo įstaigos, bet ir nevyriausybinės organizacijos bei vietos verslininkai. Kaip tikri žemaičiai, po truputį įsibėgėdami mes sukūrėme didžiulį bendrą projektą, apimantį ne tik kultūros ir meno veiklas, bet savaime kuriantį Telšių miesto perspektyvas.Džiugu, kad kartu esame stipri komanda, kad mokame dirbti ir galime pasiekti apčiuopiamus rezultatus. Mano, kaip Telšių rajono savivaldybės mero požiūriu, tarpusavio bendrystė turi didžiausią išliekamąją vertę, kokią galima sukurti.
Be to, visi kultūriniai dalykai – ir nauji mūsų renginiams skirti kūriniai, nauji repertuarai ne tik šalies, bet ir užsienio scenose skambės ir pasibaigus projektui.

Ką pasiūlytumėte apžiūrėti atvykusiems į Telšius?
Pirmiausia, kviečiu visus pasivaikščioti Masčio ežero pakrante. Nežinau kito miesto, kurio viduryje būtų ežeras su šiuolaikiškai įrengtomis vaikų žaidimų aikštelėmis, puikiai sutvarkytomis erdvėmis, pritaikytomis neįgaliesiems, kultūrinėms veikloms, sporto užsiėmimams, laisvalaikiui. Telšiai turi unikalų objektą kultūrinėms veikloms – miesto amfiteatrą, kokio nerasite visoje Lietuvoje. Telšių miesto senamiestis yra vienas iš 7 saugomų architektūros paveldo senamiesčių Lietuvoje. Telšių rajono savivaldybei bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu Žemaitijos sostinėsmiesto erdvėse atsirado gausybė mažosios architektūros objektų – metalo plastikos skulptūrų. Turistus stebina vietos architektų ir menininkų sukurta Didžioji Žemaičių siena, liudijanti svarbiausius Žemaitijai istorinius įvykius. Telšių miestas – svarbus regioninis religinis Vyskupijos centras, kuriame puikuojasi Šv. Antano Paduviečio Katedra su lankymui pritaikytomis požemio erdvėmis, saugančiomis mirusių šventikų kriptas. Katedros durys – dar vienas unikalus metalo plastikos skulptūros šedevras, kurio fragmentuose išsaugota visa Žemaičių krikšto istorija. Žemaitijos sostinėje kviečiu aplankyti respublikinio lygmens Žemaičių muziejų „Alka“, kupiną unikalių istorinių ir archeologinių ekspozicijų. Nustebsite pamatę, kad Telšiuose turime autentišką Žemaitijos kaimo muziejų – visą senovės kaimo infrastruktūrą, su trobomis, daržais, netgi auginamais gyvuliais. Drįstu teigti, kad šis Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšomis sutvarkytas objektas prilygsta visų labai pamėgtoms Rumšiškėms. Varniuose taip pat galite aplankyti Žemaičių vyskupystės muziejų. Gausius lankytojų būrius pritraukia sutvarkyta Biržuvėnų dvaro sodyba.
Rajone turime begalę ir gamtinių objektų: gausybė ežerų, Šatrijos kalnas, Varnių regioninis parkas su Jomantų pažintiniu taku, „Žvėrinčius“, kuriame pamatysite ne tik vietos miškų gyventojus, bet ir gyvą Žemaitijos simbolį – meškiną Timą.
Galėčiau vardinti ir vardinti priežastis, dėl ko verta aplankyti Telšius. Kviečiu visus atvykti ir patiems įsitikinti, kad Žemaitijos sostinė tikrai verta Lietuvos kultūros sostinės vardo.