Zarasai renkasi sveikatinimo, kultūros ir sporto turizmą

Apie nuveiktus darbus, tikslus ir planus mintimis dalijasi Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas ir savivaldybės administracijos direktorius Ramūnas Keršys
Gerbiamas mere, kokie tikslai paskatino dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose?
N. Gusevas. Gimiau ir užaugau Zarasuose ir visą gyvenimą, išskyrus studijų metus Kaune, gyvenu šiame mieste.
Politikoje dalyvauju jau penkiolika metų. Ne vienerius metus esu renkamas į rajono savivaldybės tarybą. Aštuonerius metus dirbau Zarasų miesto seniūnu. Kadangi seniūnas yra bendruomenės visuomeninio gyvenimo ašis, man labai gerai žinomi ir gyventojų lūkesčiai, ir problemos. Kai svarsčiau, ar priimti bendrapartiečių pasiūlymą dalyvauti rinkimuose, viską labai atsakingai įvertinau. Žinojau, kokios tai pareigos ir kokia atsakomybė. Kitas dalykas – kartu dirbanti komanda. Labai gerai, kad savivaldybės administracijos direktorius – ilgametis savivaldybės darbuotojas.
Direktoriau, o kurioje srityje dirbote savivaldybėje?
R. Keršys. Zarasų rajono savivaldybės administracijoje pradėjau dirbti 2002 metais. Ilgą laiką dirbau jaunimo reikalų koordinatoriumi, taip pat buvau atsakingas už rajono kultūros reikalų kuravimą, bendruomeninių organizacijų, asociacijų politiką. Teko dirbti ir Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kultūros paveldo apsaugos srityje. Taigi labai platus veiklos spektras. Dar apie aštuonerius metus vadovavau Nacionalinei jaunimo reikalų koordinatorių asociacijai, vienijančiai savivaldybių jaunimo koordinatorius. Savivaldybės administracijos direktoriumi dirbu antrus metus.
Mere, kurį patirtis yra didžiausias pagalbininkas dabartinėse pareigose?
N. Gusevas. Didžiausią patirtį turiu socialinėje ir ūkinėje srityse. Esu baigęs Kūno kultūros akademiją, treniruoju vaikus, man gerai žinomas švietimas, kultūra, sportas, turizmas. Be abejo, negali visko žinoti, tačiau rajono savivaldybėje dirba įvairių sričių specialistai, kurių kompetencija leidžia įvertinti procesus ir priimti reikalingus sprendimus.
Tačiau, manau, pati naudingiausia mano patirtis mero pareigoms yra bendravimo su žmonėmis įgūdžiai. Su kuo besusitiktumei: ar su gyventojais, ar su įstaigų vadovais, atskirų sričių darbuotojais– reikia mokėti išgirsti jų problemas ir lūkesčius.
Galbūt pradėję vadovauti savivaldybei ėmėtės administracijos reformų?
R. Keršys.  Reformų buvo. Tik, sakyčiau tos reformos nebuvo labai radikalios. Įsteigėme Viešosios tvarkos skyrių, stipriname struktūrą horizontalios vadybos elementais. Baigtas formuoti Investicijų ir planavimo skyrius. Tačiau galutinė administracijos struktūra išliks dinamiška ir priklausys nuo to, kokius projektus, finansuojamus iš 2014-2020 m. ES paramos fondų, savivaldybė vykdys, kokių atsakomybių ir kompetencijų reikės užtikrinant kokybišką savivaldybės funkcijų vykdymą diegiant inovacijas, kurios padėtų efektyviai taupyti laiką ir lėšas. Pavyko pasiekti, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijoje pilnai funkcionuotų dokumentų ir procesų valdymo sistemą „Avilys“. Vadovai ir specialistai turi galimybę susipažinti su dokumentais, juos pasirašyti ir kontroliuoti jų eigą nebūdami ,,pririšti“ prie darbo vietos. Yra įdiegtos elektroninio parašo, elektroninio archyvavimo sistemos. Dabar savivaldybėje diegiama sutarčių valdymo programa. Ji leis identifikuoti tarpinius procesus ir kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Šių sistemų dėka, mes matome, kurioje stadijoje yra dokumentas ir kas su juo daroma. Jei specialistai vėluoja vykdyti užduotis – dabar tai labai lengva pastebėti. Prieš metus įdiegėme inovatyvią automobilių stebėjimo sistemą, turime galimybę stebėti savivaldybės transporto judėjimą ir jį efektyviau kontroliuoti. Galvojame ir apie ES projektų valdymo sistemos įdiegimą, strateginių planų priemonių efektyvesnę monitoringą.
N. Gusevas. Dabar iš Zarasų važiuodami į Vilnių ar kitą miestą mes galime tvarkyti visus dokumentus, atsakyti į ,,degančius“ raštus ir matyti, kokia padėtis. Tai labai patogu.
Be abejo, rajono gyventojams labai svarbūs ir matomi darbai, kuriuos atlikus miestas tampa gražesnis, gyvenimas patogesnis. Tai kokius kitus darbus pavyko nudirbti per pirmąjį vadovavimo rajonui pusmetį?
N. Gusevas. Manau, vienas svarbiausių dalykų, yra darbų tęstinumas ir pabaigti ,,amžiaus“ investicinius projektus, kuriuos anksčiau baigti trūko politinės valios ir ryžto.
Pradėję vadovauti mes stengėmės, kad būtų laiku įgyvendinti anksčiau pradėti ir rajonui reikšmingi projektai. Vienas tokių projektų – mūsų Didžioji sala, jos infrastruktūros ir paplūdimio sutvarkymas, įrengiant „CableWay“ trasas. Projektui skirtas ES dalinis finansavimas. Projekto vertė – apie 9 mln. litų. Baigti statybos darbai, įrengtos lynų trasos, kurios trauks nemažą būrį šios sporto šakos mėgėjų. Tai žiedinė 600 metrų trasa. Šiandien Baltijos šalyse tokia trasa yra vienintelė. Dabar vyksta koncesininko pirkimas. Pagal projektą iki gruodžio pabaigos Didžiojoje Saloje sukurta infrastruktūrą turės būti perduota privačiam operatoriui, kuris privalės investuoti ne mažiau kaip 134 tūkst. Eur.
Kitas svarbus projektas – aštuonerius metus trukusi naujo bibliotekos priestato statyba. Prieš kelias savaites jau įvyko jo atidarymas. Tačiau tam teko priimti ryžtingus sprendimus: nutraukti rangos sutartį su įsipareigojimus nevykdančiu rangovu, ginčą perkėlusius į teismus, kuriuos Zarasų rajono savivaldybės administracija laimėjo. Ankstesnis rangovas pagal sutartį kiekvieną mėnesį turėjo padaryti darbų už 150 tūkst. litų, sugebėdavo padaryti už 15 – 20 tūkst. litų. Jei nebūtume priėmę ryžtingo sprendimo, iki šiol nebūtume užbaigę priestato statybos.
Dusetų miestelyje pabaigėme Nepriklausomybės aikštę. Atnaujintas socialinis centras Salake. Įrengti kambariai senyvo amžiaus žmonėms gyventi.
R. Keršys. Mes paveldėjome nemažai ir tęstinių projektų. Vienas tokių – visuomeninių pastatų atnaujinimas. Beveik visus šiuos pastatus mes baigiame sutvarkyti ir apšiltinti. Pavykus sutaupyti lėšų – papildomai bus sutvarkyti keli objektai Salake ir Dusetose. Sutvarkyti daugiafunkciniai centrai ir Salake, Antazavėje ir Turmante. Ieškome galimybių toliau investuoti į Antazavės dvarą – bandome prikelti Lauryno Stuokos Gucevičiaus sukurtą perlą naujam gyvenimui. Tai vienas Zarasų rajono prioritetų. Bandysime jį atstatyti koncentruodami lėšas iš visų galimų šaltinių.
Pradėję vadovauti rajonui radome nesubalansuotą biudžetą. Atlyginimai viešojo sektoriaus – biudžetinių įstaigų darbuotojams nuolat vėlavo. Subalansuoti biudžetą mums pavyko jau pirmaisiais vadovavimo rajonui mėnesiais, buvo panaikinti kreditoriniai įsiskolinimai biudžetinėms įstaigoms.
Tai kaip tas išbalansavimas buvo atsiradęs?
R. Keršys. Tiesiog ankstesni savivaldybių vadovai buvo ėmęsi daug projektų, prie kurių reikėjo gana ženkliai prisidėti iš savivaldybės biudžeto.  Pavyzdžiui, Didžiosios salos sutvarkymo projekto paramos intensyvumas siekė iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų tik 67 procentus. Vadinasi, 33 proc. įsipareigojo prisidėti savivaldybė. Pagal to meto paramos teikimo taisykles, tokiems projektams teikiamos paramos intensyvumas – iki 85 procentų. Dabar aktyviai dirbame su ministerijomis, kad gaudami didesnę paramą, sumažintume savivaldybės naštą. Didžiosios Salos projektui mums pavyko papildomai gauti dar apie milijoną litų.
Kitas objektas – bibliotekos priestato statyba. Per visus septynerius statybos metus savivaldybė prie projekto niekada neprisidėjo biudžeto lėšomis, nors tai privaloma. Taigi mums savivaldybės biudžete teko skubiai surasti 1,2 mln. litų, ankstesniems įsipareigojimams užtikrinti.
Ir vis tik, kaip jums pavyko taip greitai subalansuoti biudžetą?
N. Gusevas. Manau, kiekviena problema išsprendžiama ir jėga slypi bendravime. Mums padėjo ir savivaldybės taryba, administracijos komanda ir ilgametis Seimo narys Petras Popovas. Geranoriškai į mūsų prašymus atsiliepė ir ministerijos. Kur beldėmės, visur sulaukėme pagalbos.
R. Keršys. Kadangi buvo labai smarkiai išpūstos prisidėjimo prie projektų išlaidos, mes peržiūrėjome prioritetus. Svarbiausias prioritetas – darbuotojų atlyginimas, o ankstesnė valdžia prie projektų prisidėdavo viešojo sektoriaus sąskaita. Mūsų nuostata – žmogus už savo darbą turi laiku gauti atlyginimą. Ir projektus peržiūrėjome. Kai kuriuos mažaverčius projektus sustabdėme. Nors vienam objektui skiriamos lėšos labai nedidelės – 20-40 tūkst. litų, bet kai visas sudedi, gauni nemenką sumą.  Krizės akivaizdoje, net vėluojant kelis mėnesius viešojo sektoriaus atlyginimams buvo planuojama pirkti savivaldybei mašinas. Atėję į šias pozicijas – mes pasirinkome kitokius prioritetus. Savivaldybės turi savo biudžetus, bet taip pat daug įsipareigojimų ir nuo vadovų, tarybos narių požiūrio priklauso, kokie prioritetai ir sprendimo būdai yra pasirenkami.
Išties, transporto būklė nėra gera, bet mes iki šiol važinėjame su senomis mašinomis, nors vis brangiau kainuoja jų eksploatacija, todėl ateitį turėsime spręsti ir šį klausimą, tačiau šis klausimas yra tikrai ne pirmo būtinumo.
Kokie artimiausi planai, juo labiau, kad vienas rajono prioritetų – turizmas?
N. Gusevas. Zarasai nėra pramonės kraštas, todėl čia turime  tai ką turime geriausio, tuo kuo išsiskiriame iš kitų. Turime unikalų ežeringiausią kraštą Lietuvoje, turime unikalias erdves renginiams, kurioje vyksta įvairūs kultūriniai ir sporto renginiai. Salos infrastruktūrą dar reikia gerinti ir modernizuoti. Reikalingas racionalesnis apšvietimas. Turime trasą, kurioje vyksta „Ralis 300“. Vyksta roko festivaliai:„Galapagai“, „Roko naktys“, „Mėnuo juodaragis“. Šie renginiai pritraukia labai daug žmonių. Zarasų mieste mes turime apie 7 tūkst. gyventojų, tiek pat ir net daugiau atvyksta į mūsų renginius. Todėl didžiausią dėmesį skiriame Didžiosios salos vystymui.
Mūsų rajone geriausiai išvystytas kaimo turizmas. Turime apie 60 kaimo turizmo sodybų, kurios teikia tiek apgyvendinimo, tiek ir maitinimo paslaugas, bet tokių paslaugų trūksta Zarasuose. Yra svečių namai, mini motelis, bet nėra šiuolaikiško viešbučio. Zarasams reikalingos šiandieninio žmogaus poreikius atitinkančios įvairios paslaugos. Patogi nakvynė, SPA kompleksas, gera virtuvė, kuri prisidėtų prie gastronominio turizmo vystymo. Tam sąlygas mes turime. Zarasų rajono savivaldybė dalyvauja projekte „Žvejų rojus“. Įžuvinome šešis ežerus. Atvažiuojantiems turistams ir svečiams galime pasiūlyti kulinarinio paveldo patiekalus, kuriuos puoselėję UAB „Degesos“ su savo žuvies sūriu. Zaraso ir Vencavo ežeruose veisiasi lašišinės kilmės žuvis – seliava ir turime iš šios žuvies gaminančius labai puikius patiekalus. Tai irgi vienas iš rajono išskirtinumų. Zarasuose vienas verslininkas iš uogų, obuolių gamina puikų vyną. Jau tris šimtmečius skaičiuojantis Šlyninkos vandens malūnas. Jame vyksta labai įdomūs kultūros renginiai. Mūsų prioritetas Zarasai – turizmo renginių, sporto, sveikatinimo miestas.
O kaip apskritai sekasi pritraukti investuotojus?
N. Gusevas. Neseniai Zarasuose buvome surengę verslo dienas. Bendraujame su rajone dirbančiais verslininkais, Tiek smulkiais, tiek ir stambiais. Skatiname verslus plėsti. Tačiau savivaldybė ne tiek daug ir galime juos skatinti. Atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Didžiausia pagalba – infrastruktūros sukūrimas.
R. Keršys. Pirmoji ryškesnė bendradarbiavimo su verslu kregždė yra operatoriaus paslaugų naudojant koncesijos sutartį Didžiojoje saloje pirkimas. Rezultatas – į salą papildomai bus investuota per 380 tūkst. eurų, o verslininkas gauna veiklos garantiją 15 metų. Svarstome ką toliau daryti su nenaudojamu savivaldybės turtu. Turime skaudžią patirtį, kai nusipirkę pastatus verslininkai jų toliau nevysto ir apleidžia. Todėl manome, kad koncesijos konkursas yra patraukli priemonę verslo ir savivaldybės bendradarbiavimui investuoti į savivaldybės turimą turtą ir jį panaudoti kur kas efektyviau vystant verslą ir kuriant darbo vietas.
Savivaldybė sudaro sąlygas didelių kultūrinių renginių veiklai, nes mūsų tikslas – ne gauti kuo didesnius pinigus iš organizatorių, bet į Zarasus pritraukti kuo daugiau turistų, kurie pasiliktų čia ne vienai, o kelioms dienoms ir kad vietos verslas iš to turėtų naudos
N. Gusevas. Stengiamės keisti ir miesto gyventojų mentalitetą. Juk prie tris dešimtmečius Zarasuose buvo gausuturistų iš Sankt Peterburgo, Maskvos, kitų Rusijos miestų. Stengiamės atnaujinti kultūrinius ir turimo ryšius su šių miestų gyventojais. Dauguma jų apsistodavo pas zarasiškius, iš jų nuomodavosi būstą – o vietiniams tai būdavo nemažas pragyvenimo šaltinis. Miesto gyventojų skaičius vasaros laikotarpiu išaugdavo trigubai. Manyčiau, ir dabar jie gali sėkmingai apgyvendinti į renginius atvažiuojančius svečius, turistus, plėtoti kitus, turizmo paslaugų teikimo verslus. Dabar per didžiuosius renginius mes aprūpiname turistais ne tik Zarasus, bet ir Visaginą ar Daugpilį. Be kultūros ir sporto renginių, turime ambicijų tapti sveikatinimo turizmo vietove. Dalis dabar nenaudojamų pastatų galėtų tam tarnauti. Mūsų tikslas – sukurti palankią erdvę investicijoms ir verslininkams, norintiems investuoti į sveikatingumo centrus, apgyvendinimo, SPA kompleksus, kitus sveikatingumo, sporto, kultūros renginių infrastruktūros objektus.
 
Kalbino Barbora Gaudutė
"Savivaldybių žinios"