Jonas Sąlyga: Kodėl (ne)norime būti sveiki?

Maždaug kas antras Klaipėdos moksleivis turi regos sutrikimų, penktadaliui diagnozuoti jungiamojo audinio ir skeleto – raumenų sutrikimai, beveik pusė turi nesveikus dantis, problemos dėl kraujotakos kamuoja 15 proc. uostamiesčio moksleivių.Nemaža dalis vaikų turi psichologinių problemų.Patikrinus moksleivių sveikatą, Klaipėdos miesto bendrojo lavinimo mokyklose visiškai sveiki vaikai sudarė tik 11 proc., beveik devyneriems iš dešimties diagnozuoti didesni ar mažesni sveikatos sutrikimai.
Klaipėdos vaikų ir moksleivių sveikata kelia nerimą
 
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atliktas tyrimas parodė, kad per metus vienas mokinys vidutiniškai dėl ligos nebūna ugdymo įstaigoje beveik devynias dienas, o dažniausia nelankymo priežastimi buvo kvėpavimo sistemos ligos – kas antras mokinys dėl to neatvyko į mokyklą. Klaipėdiečių vaikams būdingos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir peršalimai. Tūkstančiui gyventojų  tenka 660 atvejų. Dalis vaikų nelankė mokyklos ir dėl traumų bei kitų išorinių priežasčių padarinių.
Regos sutrikimų prevencija ypač svarbi, deja, kompiuteris, planšetė ir televizorius lieka pagrindinis ir neatskiriamas vaikų draugas, technologijos įkalina mūsų vaikus nejudriam gyvenimo būdui, todėl mažėja fizinis aktyvumas. Regos sutrikimų tūkstančiui gyventojų tenka 440 atvejų. Sveika mityba, tinkamas dienos bei poilsio režimas, streso vengimas padeda užkirsti kelią ligoms, kurios dažniausiai išryškėja vaiko augimo ir brendimo periodu. Be to, požiūris į sveikatą formuojasi vaikystėje, todėl ypač svarbu, kad sveikos gyvensenos įgūdžiai būtų diegiami nuo pat mažumės.
Manau, kad išanalizavus priežastis ligų, kuriomis dažniausia serga mokiniai,galima lengviau organizuoti ir vykdyti ligų prevenciją, taikyti efektyvesnį sveikos gyvensenos mokymą ir propagavimą, gerinant vaikų sveikatą. Tai verčia susirūpinti ne tik politikus ir medikus, bet ir tėvus bei pedagogus.
 
Suaugusių sveikatos rodikliai neleidžia guostis
Skirtingai nei vaikus, suaugusiuosius dažniau kamuoja kraujotakos sistemos, onkologinės, kvėpavimo sistemos ligos. Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų Klaipėdoje kasmet sudaro pusę visų mirčių, nuo piktybinių navikų – 22 proc., nuo kvėpavimo sistemos ligų – 4 proc., išorinių mirties priežasčių – 11 proc.. Cukriniu diabetu Klaipėdos miesto gyventojai serga dažniau negu kitų Vakarų Lietuvos regionų gyventojai. Man neramu, kad pagal Lietuvos ligotumo žemėlapį, Klaipėdoje gerokai dažniau nei kituose miestuose mirštama nuo onkologinių ligų.
Atskiri sveikatos rodikliai neleidžia guostis, kad gyvename sveikoje visuomenėje. Prasta mityba, menkas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholizmas, savižudybės, narkotikų vartojimas, smurtinės ar nuo išorinių priežasčių įvykusios mirtys yra svarbiausi veiksniai, dėl kurių sergamumas ir mirtingumas itin didelis.
Širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų vis daugėja, jomis serga vis jaunesni žmonės.
Potencialūs pacientai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra tie, kuriems nuolatos padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio ir gliukozės kiekis kraujyje, kurie turi antsvorio, dažnai patiria stresą, rūko.
Fizinį darbą keičia sėdimas, įprastą bendravimą – virtualus bendravimas, o judėjimą – pasyvus poilsis. Lietuviai nuo seno mėgsta riebiai ir daug pavalgyti, dažnai jų mityba būna neracionali, dėl to lietuviški mitybos įpročiai turi neigiamų pasekmių širdžiai.
Visuomenė teoriškai rodos žino apie svarbiausias mirčių priežastis ir rizikos veiksnius, bet dažniausiai juos ignoruoja arba netiki jų svarba. Susirgęs pacientas nesugeba atpažinti  pirmųjų besivystančių miokardo infarkto požymių, painioja juos su kitomis ligomis: stuburo, skrandžio, plaučių ir t.t. 
Mūsų, medikų, tikslas yra ne tik gydyti susirgusiuosius, tačiau ir rūpintis prevencinėmis priemonėmis. Lietuvos gyventojai nuo mažens turi rūpintis sveikata, tai kiekvieno žmogaus pareiga.
Šiandieną medikai dažniausiai šalina pasekmes: socialinių problemų, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, narkotikų), neatsakingo požiūrio į savo sveikatą. Visi suprantame, kad atėjo laikas pažvelgti į priežastis, kodėl serga mūsų miesto gyventojai.
 
Nevykdomos prevencinės programos
Teze “Sveikata – brangiausias turtas“ klaipėdiečiai vadovaujasi mintyse, bet jokių veiksmų nesiima. Ligų prevencijai ir bendram visuomenės sveikatos lygiui jų dėmesys – atmestinas.
Valstybė laikosi politikos skatinti prevencinių patikros programų vykdymą, siekiant jog onkologinės, širdies ir kraujagyslių ligos būtų nustatytos anksti. Prevencinės programos yra finansuojamos iš PSDF biudžeto, nekvotuojamos, todėl pačiam pacientui papildomai mokėti nereikia. Jis turi laiku kreiptis į šeimos gydytoją ir, tik tada, atlikus tam tikrus tyrimus, bus laiku užkirstas kelias ligai. Prevencinės programos yra svarbios gyvenimo trukmės ilgėjimui, mirtingumo mažinimui, taip pat ženkliai mažina gydymo kaštus.
Norėčiau priminti, kokios prevencinės programos yra finansuojamos valstybės. Tai  – gimdos kaklelio vėžio, mamografinės patikros dėl krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, priešinės liaukos ir storosios žarnos vėžio prevencinės programos.
Vaikų ir moksleivių dantų silantavimo programa taip pat yra apmokama iš PSDF biudžeto lėšų. Tačiau Klaipėdoje ji vykdoma nepakankamai. Per 2015 metų I pusmetį tik 8 proc. vaikų gavo dantų silantavimo paslaugas.
Vertinant Klaipėdos miesto savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigų programų vykdymo rezultatus pastebima, kad ne visos jos efektyviai vykdo atrankines prevencines programas bei įsisavina PSDF biudžeto lėšas ir taip blogina gyventojų ankstyvą ligų diagnostiką.
Kadangi pacientų sveikata yra susijusi ir su socialinėmis problemomis, siekiant užtikrinti slaugos paslaugų prieinamumą,tęstinumą, tenkinant paciento slaugos poreikius namų sąlygomis, skatinant pacientų savirūpą, bei gerinant paciento gyvenimo kokybę, iš PSDF biudžeto apmokamos ir slaugos namuose paslaugos. Jų rodiklis Klaipėdoje taip pat yra žemas. Teisės aktai reglamentuoja, kad ambulatorinės slaugos namuose paslaugos turi būti teikiamos ne mažiau kaip 50 proc. specialiųjų poreikių turinčių asmenų, prisirašiusių prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos.
Pagal pasaulinę praktiką prevencijos programos efektyvios, kai jose dalyvaujama beveik visuotinai – pritraukiama apie 90 proc. gyventojų. Tačiau Klaipėdoje rodikliai vis dar žemi, jie vidutiniškai 2014 metais tesiekė tik 23,5 procento.  Per 2015 metų I pusmetį šis rodiklis šiek tiek geresnis.
Savivaldybėje sveikatos ir socialinių reikalų komitete prevencinių programų vykdymas buvo svarstytas kartu dalyvaujant ir Klaipėdos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, vadovams, jie įpareigoti efektyviau organizuoti šias paslaugas, tačiau be gyventojų indėlio gerų rezultatų nebus. Todėl gyventojus kviečiu kreiptis į šeimos gydytoją, kad laiku būtų užkirstas kelias ligoms.
Mums būtina išmokti sveikatos kultūros skatinant vietinės bendruomenės iniciatyvas, aiškinant gyventojams koks mūsų pačių požiūris į sveikatą. Šeimos gydytojas privalo rūpintis mūsų sveikata, tačiau kol patys nebūsime suinteresuoti sveikai gyventi, laiku periodiškai lankytispas gydytoją, siekiant išsiaiškinti ligas, sveikatos rodikliai nepagerės.
dr. Jonas Sąlyga
Klaipėdos miesto savivaldybės sveikatos ir socialinių reikalų komiteto  narys