Žmogaus gyvenimo pamatas – vaikystė

Klaipėdos mieste aštuonių daugiabučių namų gyventojai įsirengė vaikams žaidimo aikštelę. „Pati auginu mažą vaiką ir matau, ko jam reikia. Kol nebuvo aikštelės, išleidi į kiemą, o paskui leki aiškintis, kuris kuriam sudavė. Vaikai, neturėdami kuo užsiimti, pradeda šunybes galvoti“, – sako  aikštelės iniciatorė Aušra Kuzminskienė.
Dirbo ir tėvai, ir vaikai
Mintis suburti daugiabučių gyventojus pritaikyti kiemą vaikų žaidimams kilo, kai miesto verslininkai pastatė medines sūpynes ir linguoles. Paskui dar kelis įrenginius pastatė miestas. „Tada ir pamaniau, kad reikia ir patiems tėveliams pasirūpinti vaikučių laisvalaikiu. Tad pasistatėme daugiau sūpynių, linguolių. Vienas didesniems, kitas – mažiukams. Įsirengėme smėlio dėžę. Vaikai iš jos neišlipa. Susinešė namuose nebereikalingus žaislus. Kad nereikėtų žaislų nešiotis, sukalėme dėžę, į kurią juos vaikai vakare ir susikrauna. Futbolo vartus pasistatėme. Paskui vieno vaiko senelis dar vienus padarė, – rodydama kiemą pasakoja Aušra. – Kadangi pajūryje dažni lietūs ir žaisti smėlio dėžėje ne visada galima, padarėme pakylą su kilimu. Vaikai mėgsta atsisėsti, atsigulti. Kadangi kilimas užkaltas ant pakylos, padarytos panaudojant senus medinius padėklus, jis greitai išdžiūsta. Tai ant jo mažyliai irgi mėgsta įsikurti.“
Norėdami, kad kiemas būtų jaukesnis, gyventojai papuošė jį gėlėmis. Gėlynams įrengti panaudojo senas padangas. Ir gėles reikalaujančias mažiau priežiūros parinko. Kad būtų kur Kalėdas švęsti, pasisodino eglutę, susistatė suoliukus. „Ir net daržą turime. Tiesa, kai jį rengėme, daug kas tvirtino, kad jis bus sutryptas. Nieko panašaus. Sėkmingai auga moliūgai. Ridikas jau sėklas brandina. Kai viską darome kartu su vaikais, jie saugo. Prie sūpynių buvo duobė atsiradusi. Palyja, joje purvas. Atsivežėme žvyro. Vaikai su vežimėliais jį suvežė ir užpylė duobę“, – pasakoja ikimokyklinio ugdymo specialybę turinti Aušra.
Rūpinasi geresnėmis darbo sąlygomis
Aušra Kuzminskienė dirba auklėtoja Klaipėdos regos ugdymo centre. „Iki šiol vyravo nuostata, kad tai pats lengviausias pedagoginis darbas, todėl ir atlyginimai šiems darbuotojams gali būti mažesni. Laimei, Švietimo ir mokslo ministerija ir dabartiniai jos vadovai pagaliau suprato, kad gyvenimo pamatas padedamas vaikystėje. Mokykloje vaikas tik vedamas. Ir jei jis to pamato neturi, tai labai atsiliepia tolimesniame jo mokymesi, sakyčiau, netgi karjeroje, – svarsto pedagogė. – Kadangi esu Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos narė, dalyvauju darbo grupės, kuri ieško galimybių, kaip pagerinti darbo sąlygas ikimokyklinio ugdymo pedagogams, veikloje. Darbo grupei vadovauja viceministrė Genoveita Krasauskienė. Ji įsiklauso į kiekvieną darbo grupės siūlymą. Suprantame, kad iškart padėtis nepasikeis, bet matome, kad stengiamasi pagerinti darbo sąlygas ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, sulyginant juos su pradinių klasių mokytojų gaunamais atlyginimais. Tariamės ir dėl auklėtojų darbo krūvio, vaikų skaičiaus.“
Genovaitė Paulikaitė