Karališkoji žuvis grąžinama į Lietuvos vandenis

 Spalio viduryje  Lietuvos vandenys vėl praturtėjo brangiais augintiniais – į Nerį ties Vieviu buvo išleista 2530 aštriašnipio eršketo jauniklių. Vidutinis vieno jauniklio svoris – 14 gramų. „Šios vertingos žuvies populiaciją pradėjome atkurti prieš ketverius metus. Iš viso jau paleista apie 40 tūkstančių jauniklių. Jauniklius pastoviai išleidžiame dviejose vietose – Šventosios upėje  ir Neryje . Pasirinktos tokios vietos, kuriose paleistoms žuvelėms netrukdo jokios užtvankos pasiekti Nemuną, paskui Kuršių marias ir Baltijos jūrą, o subrendusioms sėkmingai sugrįžti neršti į gimtas vietas“, – paaiškino Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.

Patirties semiasi iš lenkų

„Atkurti Baltijos jūros eršketų populiaciją pirmieji ėmėsi vokiečiai, paskui jų patirtį perėmė lenkai, o mes į šią veiklą įsijungėme prieš ketverius metus, pasinaudodami lenkų patirtimi, – pasakoja Aidas Adomaitis.– Vandens baseinai neturi sienų, tad žuvys laisvai migruoja po joms palankų arealą. Taigi vienos Baltijos jūros baseine esančios šalies patirtis yra naudinga ir kitoms valstybėms. Pasidalijimui patirtimi ir buvo skirta spalio viduryje Trakuose surengta tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Eršketinės žuvys. Praeitis, dabartis ir ateitis“. Kaip pabrėžė konferenciją atidariusi žemės ūkio viceministrė Lina Kujalytė, šios vertingos žuvies ištekliai be žmonių pagalbos mūsų vandenyse neatsikurs.“

 Pasak Olštyno (Lenkija) Vidaus vandenų žuvininkystės instituto mokslininko profesoriaus Ryszard‘o Kolman‘o, eršketinių žuvų atkūrimu Lenkijoje buvo susidomėta praėjusio šimtmečio pabaigoje.

 „Iš pradžių buvo manoma, kad Baltijos jūroje veisėsi atlantinis eršketas, todėl nuo 1999 metų trejus metus važinėjau į Gruziją, kur buvo aptikta šios žuvies motininė populiacija, bet, kiek nuvažiuodavau, tiek tos žuvies neaptikdavau. Ir, matyt, neatsitiktinai, nes netrukus genetiniai tyrimai įrodė, kad mūsų areale veisėsi ne atlantinis, bet aštriašnipis eršketas, – karališkos žuvies atkūrimo pradžią prisimena mokslininkas.–Tai pakankamai jautri žuvis užterštam vandeniui. O kadangi eršketai migruoja, jiems reikalingos ir specialios pralaidos užtvankose, kurias statant apie šias žuvis nebuvo net galvojama. Lietuvoje rastos labai palankios sąlygos eršketinėms žuvims veistis, nes jos iškart patenka į atviras upes ir be jokių kliūčių gali migruoti. Dalindamiesi patirtimi kolegoms iš Lietuvos patariame, kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų, kurias esame patys padarę.“

Jauniklius užsiaugina Lietuvoje

Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjo Valdo Gečio teigimu, Lietuvoje eršketinių žuvų ištekliai – sterlės – buvo pradėti atkurti praėjusiame šimtmetyje, bet tai būdavo vienkartiniai jauniklių paleidimai į upes. Jie būdavo atvežami iš įvairių auginimo vietų, ir net nebuvo stebima, kaip tos žuvys prisigyvena šalies vandenyse.

„Taip daryti negalima. Turi būti sistemingas darbas, kuriant daugiaamžę populiaciją,– pabrėžia žuvininkystės specialistas.–Mes šias klaidas pradėjome taisyti besilankydami mokslinėse eršketų auginimo konferencijose Vokietijoje ir Lenkijoje, o 2006 m. pastarojoje valstybėje dalyvavome ir išleidžiant pirmuosius aštriašnipius eršketus į laisvę. HELCOM (Helsinkio komisija) rekomendavo ir Lietuvai užsiimti eršketinių žuvų išteklių atkūrimu.“

Imtis eršketinių žuvų atkūrimo Žuvininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos skatino ir jau sukaupta patirtis atkuriant lašišų ir šlakių išteklius.

„Dabar lašišos jau išbrauktos iš Raudonosios knygos, o licencijos šiai žuviai žvejoti parduodamos ir užsienio žvejams, – pasidžiaugia Aidas Adomaitis. – Nors eršketinės žuvys bręsta beveik trigubai ilgiau negu lašišos, bet pirmųjų trejų metų rezultatai leidžia tikėtis, kad mums pavyks atkurti ir šios brangios bei vertingos žuvies išteklius. Pirmaisiais metais aštriašnipio eršketo lervutes pirkdavome iš lenkų ir jas paauginę iki 2 – 6 mėnesių paleisdavome į savo vandenis. Nuo praėjusių metu tiesiai iš Kanados, kur yra išlikusi šių žuvų populiacija, perkame ikrus, patys juos inkubuojame. Išsiritusias  lervutes auginame uždarų vandens apytakos sistemų baseinuose. Šiais darbais užsiimė Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus Rusnės ir Laukystos poskyriai.  Patiems auginti jauniklius iš ikrų yra naudinga keleriopai. Pirmiausia, mūsų specialistai įgyja naujų žinių ir įgūdžių, kurie bus reikalingi vėlesniam darbui. Juk ateis laikas, kai patiems reikės mokėti iš motininių žuvų išspausti ikrus ir pienius, reikės mokėti juos inkubuoti, nes ir tuomet, kada šios žuvys pradės natūraliai neršti, išteklius vis vien reikės papildyti uždarose sistemose užaugintais jaunikliais. Kaip rodo patirtis, įgyta atkuriant lašišas ir šlakius, natūraliose sąlygose išlieka vos 1-2 proc. lervučių, o dirbtinėse sąlygose jų išgyvenimas siekia 50 procentų.“

Šiuo metu eršketinių žuvų veisimu užsiima Rusnės, Simno ir Laukystos poskyriai. Pastarojo poskyrio išauginti aštriašnipiai, stebint tarptautinės mokslinės-praktinės konferencijos dalyviams, spalio viduryje ir buvo išleisti į Nerį.

Pažinti žuvį padeda monitoringai

 Vis dėlto, tiek Žuvininkystės tarnybos specialistai, tiek konferencijoje dalyvavę mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos ir Čekijos pabrėžė, kad vis dar susiduriama su aibe klausimų, susijusių su eršketinių žuvų atkūrimu. Rasti atsakymus padeda monitoringai.

 „Žuvis ženkliname išoriniais ir vidiniais žymekliais. Išoriniai žymekliai padeda žvejams suvokti, kad ši žuvis yra stebima, todėl ją reikia paleisti, o apie žuvusią pranešti tarnybai. Vidiniai žymekliai mums padeda stebėti jų keliones upėse, per kiek laiko jos pasiekia Kuršių marias. 2012 metais išleidome dešimt išoriniais ir vidiniais žymekliais ženklintų aštriašnipių eršketų – po penkias žuvis į Nerį ir Šventąją, Iš jų devynios pasiekė Kuršių marias. Tai labai geras rodiklis, – pabrėžia Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vyriausiasis specialistas Andrej Pilinkovskij.–Pernai paženklintų žuvų išleidome jau dvigubai daugiau. Iš dvidešimties  Kuršių marias pasiekė šešiolika. Tai irgi labai geras rezultatas. Tačiau kol kas mes žuvų judėjimą galime stebėti tik iki Kuršių marių. Kaip toliau šios žuvys migruoja, mes nežinome, nes sūrus jūros vanduo užslopina radiobanginius signalus. Vis dėlto, jau artimiausioje ateityje planuojame žuvų stebėjimui panaudoti akustinę telemetriją, kuri leidžia po vandeniu skleisti garsą, ir tam sklidimui įtakos neturi nei vandens gėlumas, nei sūrumas. Imtuvus šiems garsams priimti ketiname pastatyti Klaipėdos uoste. Tada ir sužinosime, kiek mūsų ženklintų žuvų iškeliauja į jūrą, ir kiek grįžta. Kolegos iš Vokietijos ir Lenkijos ketina garso priėmimo įrangą pastatyti jūroje, tai leis nustatyti, kurias jūros vietas eršketai labiausiai mėgsta.“

Stebėjimais nustatyta, kad 2012 metais ženklinti aštriašnipiai greičiausiai Kuršių marias pasiekė per 15 dienų, o paskutinieji keliavo 83 dienas. 2013 m. trumpiausia kelionė truko 21 dieną, ilgiausia – 88. Tam, A. Pilinkovskij manymu, įtakos turėjo kilę karščiai. Aštriašnipiai susigundo ir tolimomis kelionėmis. Prieš kurį laiką lietuvių specialistų paženklinta žuvis buvo pagauta  prie Alandų salų (Suomijai priklausančios salos Baltijos jūroje ties Botnijos įlanka, tarp Turku ir Stokholmo miestų). Deja, įsisukusi į tinklus, ji jau buvo nugaišusi.

Mokslininkų akiratyje – ir sterlės

Tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Eršketinės žuvys. Praeitis, dabartis, ateitis“ nemenkas dėmesys buvo skiriamas sterlėms. Kaip pabrėžė Gamtos tyrimų centro mokslininkas Vytautas Kesminas, natūralus šių eršketinių žuvų paplitimo arealas Baltijos jūros baseine nėra nustatytas. Skirtingai nuo kitų savo gentainių, ši žuvis pradeda anksti bręsti ir pasižymi dideliais gebėjimais prisitaikyti prie aplinkos. Kadangi sterlė – upinė žuvis, jos populiaciją stengiamasi atkurti Nemune. Pirmą kartą atkurti sterles Lietuvoje pabandė Europos žuvininkystės pradininkas Mykolas Girdvainis. Jis 1895 metais savo lėšomis nedidelį sterlių kiekį paleido į Nemuną, Dauguvą, Vyslą. Tačiau, pasak V. Kesmino, įžuvinimas nebuvo sėkmingas, nes procesas nebuvo stebimas, ir įžuvinimas atliktas tik vieną kartą. Praėjusiame šimtmetyje ne sykį buvo bandoma introdukuoti šias žuvis, bet, nesant sistemingo darbo ir dėl mažo išleidžiamų žuvų skaičiaus, nepavyko suformuoti stabilių veislinių bandų.

Konferencija – įžanga į bendrą projektą

Tomis dienomis, kai Trakuose vyko eršketinių žuvų išteklių atkūrimui skirta konferencija, buvo baigiamas rengti projektas, kurio tikslas atkurti aštriašnipius eršketus Baltijos jūroje. Jo įgyvendinimui tikimasi gauti lėšų iš LIFE programos.

„Pagrindinis projekto vykdytojas – Vokietija, o Lietuva, Danija, Estija, Latvija ir Lenkija esame jo partneriai, – projektą pristato Žuvininkystės tarnybos Tarptautinių reikalų ir rinkos skyriaus vedėja Indrė Šidlauskienė.– Be abejo, kaip ir kiekvienas projekto dalyvis, pirmiausia esame suinteresuoti šių vertingų žuvų išteklius atkurti savuose vandenyse. Kitas šio projekto tikslas – didinti žvejų ir visuomenės sąmoningumą, kuris labai reikalingas atkuriant eršketų išteklius Baltijos jūroje. Labai svarbu žmonėms suteikti reikalingą informaciją, kaip elgtis netyčia pagavus šią žuvį, kaip prisidėti gausinant jos išteklius. Projektas rengtas vadovaujantis mokslininkų išvadomis bei rekomendacijomis ir eršketinių žuvų išteklių atkūrimo planu. Tad tikimės, kad padedant ES žuvininkystės fondams, mums pavyks jį sėkmingai įgyvendinti, ir ši graži, skani, labai vertinga žuvis sėkmingai įsikurs Baltijos jūroje.“

Ar žinote, kad

*Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad eršketai Baltijos jūroje atsirado maždaug 7500 – 6900 m. prieš mūsų erą.

*Eršketų žvejyba Baltijos jūroje klestėjo iki XIX amžiaus. Išlikę dokumentai liudija, kad vien Rytprūsiuose XVII – XVIII a. per metus būdavo sugaunama ir apdorojama apie tūkstantį eršketų per metus. Jie buvo eksportuojami į Rusiją, Vokietiją, Prancūziją, Angliją. Šią žuvį pirkdavo Lietuvos didikai. Dėl nesaikingos žvejybos, statomų užtvankų XIX a. šios žuvies ištekliai sparčiai ėmė mažėti, ir XX a. ši karališka žuvis buvo tik atsitiktinis laimikis.

*Po Pirmojo pasaulinio karo prie Saudargų sugautas 6 metrų ilgio eršketas.1927 m. ties Juodkrante sugautas eršketas svėrė 73,2 kg, 1929 m. Nemune ties Lampėdžiais pagautas 2 metrų ilgio ir 84 kg sveriantis eršketas. Už šį laimikį vienas Kauno restoranas sumokėjo 500 Lt. Tais pačiais metais prie Melnragės sugauta 1,5 metro ilgio ir 64 kg žuvis. Vienas kitas šios brangios žuvies laimikis fiksuojamas ir vėlesniais metais.

*Apie spartų šios žuvies nykimą kalba skaičiai. 1920 m. bendras sužvejotų eršketų svoris sudarė 1577 kg, 1925 m. – 234 kg, o 1929 m. sugautos vos trys žuvys, kurių bendras svoris 313 kg.

Brangiausiai parduota 1939 m. Nemune ties Vilkija sugautas 2,5 m. ilgio ir 122 kg svėręs eršketas. Iš jo buvo išimta apie 12 kg ikrų. Ši žuvis buvo parduota Kaune už 700 Lt.

Paskutinis dokumentuose užfiksuotas eršketas Lietuvoje buvo pagautas 1960 m. netoli Nidos. Šio patino ilgis buvo 2,1 metro ir svėrė 82 kg.

Genovaitė Paulikaitė