Šventės iššūkis pakeitė Telšius ir telšiečius

Būna švenčių, kurios praveria žmogaus širdį ir pripildo ją meilės, gerumo, noro dalintis su kitais džiaugsmu. Rugpjūčio pradžioje Telšiuose ir Telšių rajone vykę Žemaičių krikšto 600-ųjų metinių renginiai, pasak Telšių rajono savivaldybės mero patarėjos Danutės Popovič, rajono savivaldybės vadovams ir visiems darbuotojams buvo didžiulis iššūkis, reikalaujantis nuoseklaus darbo, bet rezultatas džiugina ne tik telšiečius. Bendradarbiaujant su Telšių vyskupija rengimasis šventei ir pati šventė pakeitė tiek vizualinį miesto vaizdą, tiek ir miesto dvasią. Su mero patarėja Danute Popovič kalbasi www.manokrastas.lt redaktorė Genovaitė Paulikaitė.

–Labai iškilmingai Telšiuose paminėtos Žemaičių krikšto 600-osios metinės. Ką šis jubiliejus davė Telšiams?

–Pirmiausia, Telšių gyventojams šis Jubiliejus sukėlė domėjimąsi mūsų krašto istorija. Priminė apie vienybę, kurios dėka žemaičiai pasiekė didelių istorinių, kultūrinių, politinių pasiekimų. Vienybė, noras pasinaudoti Europos šviesiausiais atradimais mūsų kraštui davė nemažai didelių pokyčių įvairiose gyvenimo srityse. Pakito mūsų krašto agrarinė kultūra, pagyvėjo prekyba su Vakarais. Iš Europos plūstelėjęs kultūros srautas Lietuvos didikus paskatino siųsti savo vaikus mokytis tiek į Vakarų Europos universitetus, tiek ir į Vilniuje įsteigtą universitetą.

Žemaitijos krikštas yra labai svarbus momentas, pažymintis, kad Žemaitija gavo galimybę politiškai susijungti su Lietuvos valstybe.

Pagaliau šį kraštą pasiekė informacija, kuri jį pagyvino ir Žemaitija tapo europietiškesnė.

Pirmieji skleidę tikėjimo tiesas – kunigai ir vienuoliai, kurie po Vytauto ir Jogailos lydėtų vyskupų krikštijimo pasiliko ir skatino likusius žemaičius krikštytis, mokė atsisakyti prietarų, žalčių garbinimo ar kitų pagoniškų apeigų. Jei kalbėsime apie buvusius vyskupus, jie buvo dideli šviesuoliai, kurie rūpinosi ir tarmės puoselėjimu (pirmasis žemaičių vyskupas  Motiejus Vilnietis gerai mokėjo žemaičių kalbą), vėliau – ir vaikų mokymu, pirmųjų knygų leidimu bei platinimu, skleidžiant jas tikintiesiems per parapijas.

Prisimindami tuos laikus, mes galime pasisemti stiprybės ir vienybės, suvokimo, kad žengdami kartu mes galime labai daug ko pasiekti. Ir siekiame, tik kartais labai jau susiskaldę, kaip ir kitur Lietuvoje. Žemaičių krikšto jubiliejus mus pakylėjo į aukštesnį dvasinį lygį, į suvokimą, kad mūsų tėvynė viena – Patria una.

–Rengiantis jubiliejui keitėsi ir Telšių vaizdas. Pernai sutvarkytoje Masčio pakrantėje iškilo amfiteatras.

–Išties negalime amfiteatro susieti su Žemaičių krikšto jubiliejumi. Jis atsirado įgyvendinant miestui svarbių viešųjų erdvių tvarkymo projektą. Per pastaruosius metus buvo sutvarkyta ir visų gyventojų poilsiui, laisvalaikiui pritaikyta nemažai miesto viešųjų erdvių. Svarbu, jog miesto objektai pritaikyti ir neįgaliesiems, tėvams su vaikučiais. Žinoma, ryškiausias objektas yra Masčio ežero pakrantė. Joje atsirado amfiteatras, liftas, rotondos, puikūs takeliai pėstiesiems, takeliai dviratininkams, žaidimų aikštelės mamoms su vaikučiais, įrengti krepšinio aikštynai, pliažas, prieplauka, fontanas. Žinoma, visa tai miestui suteikė pakilumo ir šventiškumo ir per jubiliejinius renginius.

Rajono savivaldybės administracija pastaruosius kelis metus tikslingai rengėsi iškilmėms. Buvo parinktos vietos, kurias galima pritaikyti renginiams, didesniam žmonių srautui, ir tvarkomos, kad nei svečiai, nei šventės dalyviai nepatirtų nepatogumų.

Be abejo, buvo galvojama ir apie miesto estetinį vaizdą, gėlynus, želdinius. Tačiau tas gražinimas nebuvo momentinis miesto blizginimas. Tai pastarųjų metų nuoseklus darbas ir pastovus dėmesys, tad ir po jubiliejinių renginių miestas gražus ir tvarkingas, kaip pasitinkant šventę. Gera visiems, kad graži aplinka tapo miesto tradicija.

–Ir katedra labai pasikeitė.

–Taip. Šv. Antano Paduviečio katedra, rengiantis jubiliejui, buvo tvarkoma kompleksiškai. Jau anksčiau katedros rūsiuose sutvarkyta vyskupų palaidojimo vieta. Sutvarkytas katedros fasadas, stogas, šventorius, katedros vidus. Katedra šventiškai pasidabino gyvų gėlių girliandomis ir kompozicijomis, kurias sukūrė floristė B. Lekavičiūtė.

–Jubiliejaus renginiai pareikalavo nemažai lėšų, kaip pavyko susidoroti su šiuo iššūkiu?

–Jubiliejaus renginiams lėšų buvo gauta per Kultūros ministerijos įgyvendinamą pasirengimo Žemaitijos krikšto jubiliejui programą. Žinoma, gauta mažiau nei reikėjo, todėl papildomai lėšų biudžete numatė savivaldybė, administracija  parengė tikslinių projektų. Todėl galėjome surengti mokslines konferencijas ir išleisti istorinę knygą apie Telšius. Renginių vizualinei sklaidai mieste – išleista padalomoji medžiaga, buvo televizijos laidos apie Žemaičių krikšto renginius, vyko iškilmingų šv. Mišių transliacija.

–Jubiliejaus renginiai vyko ne vien Telšiuose, bet ir rajone, tai taip pat reikalavo pasirengimo ir dėmesio.

–Be abejo. Šventė vyko keturias dienas, o trečioji šventės diena vyko keliose rajono vietose: senajame vyskupijos centre Varniuose ir Luokėje, prie Šatrijos kalno.

–Kodėl prie Šatrijos kalno?

–Istorijos šaltiniai liudija, kad pirmieji žemaičiai ir buvo krikštijami prie Šatrijos kalno. Per jubiliejinius renginius prie jo buvo aukojamos šv. Mišios. Po jų piligrimai keliavo į Luokę. Varnių miestelyje atidaryta paroda „Konstancos bažnytinis susirinkimas Ulricho von Richentalio  piešiniuose“ apie Žemaitijos vyskupijos įsteigimą. Šią vyskupiją įsteigė ne Popiežius savo įsakymu, bet Konstancos bažnytinis susirinkimas. Pavakarėje Varnių Šv. Aleksandro bažnyčioje vyko šlovinimas ir katechezė. Vėliau – sakralinės muzikos koncertas šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje. Tą dieną vainikavo Telšių amfiteatre vykusi roko opera „Prisikėlęs“.

Ir šventės kulminacija – rugpjūčio 4 dienos renginiai. Diena prasidėjo šv. Mišiomis, aukojamomis šv. Antano Paduviečio katedroje. Po jų – Žemaitės dramos teatre vyko iškilmingas Žemaitijos krikšto jubiliejaus minėjimas. Šiame minėjime dalyvavo garbūs svečiai: iškilūs Lietuvos ir užsienio dvasininkai, vyskupai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Vyriausybės ir ministerijų vadovai, kitų rajonų savivaldybių atstovai, rajono tarybos nariai bei įmonių vadovai.

Iškilmingame minėjime dviem telšiečiams buvo suteikti Telšių miesto Garbės piliečių vardai: prelatui Juozui Šiuriui ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto profesoriui Adomui Butrimui. Labai įsimintina prelato kalba, prisiimant šį garbingą titulą. „Aš žinojau du priesakus – tarnauti Dievui ir tarnauti žmonėms. Dabar aš tarnausiu ir Telšiams.“

Po iškilmingo minėjimo visi patraukė prie Žemaičių sienos, kur buvo atidengiama memorialinė lenta „Euruopas krėkšts“. Lentą sukūrė  dailininkas prof. Romualdas Inčirauskas, o projektavo architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Į lentos atidengimo iškilmes atvyko mūsų Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apie jos vizitą meras Vytautas Kleiva miestelėnams jau buvo paskelbęs ankstesniuose renginiuose. Visus sužavėjo mūsų Prezidentės kreipimasis žemaitiškai. Tai sukėlė didžiulį minios pasitenkinimą. Visi šaukė „bravo“ ir dėkojo. Savo sveikinime Prezidentė akcentavo, kad Žemaičių krikšto Jubiliejus yra svarbus ne tik Lietuvai, bet ir Europai.

Šventės dalyviai, vedini dvasininkų, Respublikos gatve pajudėjo link Turgaus aikštės, kur vyko iškilmingos šv. Mišios. Ta vieta pasirinkta todėl, kad mišiose galėtų dalyvauti visi norintys patirti bendros maldos išgyvenimus. Čia talkino gausus būrys savanorių. Jie padėjo žmonėms susirasti vietas, kadangi diena buvo labai karšta ir tvanki, dalijo vandenį.

–Pasakėte, patirti bendros maldos išgyvenimus. Kokie tai buvo išgyvenimai? Kokius patyrėte pati, dalyvaudama šiose šventose mišiose?

–Tai buvo vieningas dvasinis pakylėjimas ir palaiminimas – lyg katarsio išgyvenimas. Manau, tai sustiprino ir kruopštus pasirengimas mišioms. Dvasininkai buvo parengę ir išdaliję leidinukus, kuriuose buvo šv. Mišių maldų tekstai, tad net mažiau žinantys suvokė, kas vyksta ir patys asmeniškai galėjo dalyvauti veiksme.  Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavo Popiežiaus Legatas – kardinolas Peteris Erdo. Noriu pasidžiaugti ir šventės įgarsinimu, tai taip pat turėjo įtakos dvasiniam pakilimui, nes net atokiausiame kampelyje buvo labai gerai girdėti.

Visus labai sujaudino perskaitytas Popiežiaus Pranciškaus specialus sveikinimas.

Po mišių Eucharistinė procesija Respublikos gatve grįžo link Katedros, kur vyskupai Jonas Boruta SJ ir augziliaras Linas Vodopjanovas OFM  padėkojo visiems dalyviams. Čia vieningai sugiedotas Lietuvos himnas. Jam nuskambėjus vyskupai pakvietė į koncertą „Tautos gyvybės giesmė“.

–Buvo gandų, kad Popiežius ketino atvykti į šventę?

–Tokio ketinimo popiežius nebuvo išreiškęs. Tačiau jis atsiuntė savo atstovą tarptautiniams ryšiams – Legatą, Budapešto ir Estergomo vyskupą, kardinolą Peter Erdo. Jis dalyvavo visuose pagrindiniuose renginiuose.

Džiaugiuosi, kad ir svečiai, su kuriais tądien teko bendrauti, iš Telšių išvažiavo labai pakylėti ir sužavėti švente. Kalbėjau su europarlamentare Laima Andrikiene, LR Seimo nariais Valdemaru Tomaševskiu ir dr. Kęstučiu Masiuliu, Gediminu Vagnoriumi; visi jie tvirtino, kad Jubiliejaus renginiuose patyrė didelį dvasinį palaiminimą. Ir savivaldybės svečiai iš užsienio džiaugėsi mūsų švente.

Kiek teko bendrauti su jaunimu, jie taip pat liko sužavėti šventės renginiais, ypač kuriančių kunigų koncertu, kuris amfiteatre vyko pirmąjį šventės vakarą. Jaunimą sužavėjo betarpiškas dvasininkų bendravimas su žiūrovais per dainą, per žodį. 

–Ir daug svečių iš užsienio buvo atvykusių?

–Svečių delegacijos atvyko iš miestų, su kuriais Telšių rajonas bendrauja ne vienerius metus. Tai Krnov (Čekija), Bassum (Vokietija), St Anna am Lavantegg (Austrija), Minsk-Mazowiecki (Lenkija), Orša (Baltarusija), Černiachovsk (Rusija).

Svečiams buvo surengtos ekskursijos po gražiausias Žemaitijos vietas, savivaldybėje vyko susitikimas su Telšių rajono vadovais, Tarybos nariais, kalbėta apie glaudesnio bendradarbiavimo galimybes.

–Sutikite, daliai mūsų žmonių tikėjimas yra tik tradicija: taip radome, taip ir paliksime. Jūsų pastebėjimu, ar žmonių širdyse sukrutėjo gyvasis tikėjimas, suvokimas, kad tikėjimas nėra vien tradicijų saugojimas?

–Manau, kad daliai telšiečių jubiliejaus renginiai tikrai sustiprino tikėjimą ir paliko atgarsius jų širdyse.